D. Baronienės nuotr.

Nerūšiuojantiems – didesnės sąskaitos

Nerūšiuojantiems – didesnės sąskaitos

Panevėžyje net 70 proc. individualių namų ūkių dar nėra atsiėmę kibirėlių ir konteinerių maisto atliekoms rūšiuoti. Panevėžio savivaldybė jau nuo kitų metų tokiems ruošia gerokai didesnes sąskaitas už atliekų tvarkymą.

Aukštaitijos sostinėje nuo metų pradžios startavęs maisto atliekų rūšiavimas verčia panevėžiečius keisti įpročius.

Visgi atliekų tvarkytojai teigia, jog naujoves gyventojai įsileidžia nenoriai. Net 70 proc. individualių namų ūkių dar nėra atsiėmę kibirėlių ir konteinerių maisto atliekoms rūšiuoti.

Panevėžio savivaldybė jau nuo kitų metų tokiems ruošia gerokai didesnes sąskaitas už atliekų tvarkymą.

Miesto centre, J. Zikaro gatvėje, individualiame name gyvenantis Sigitas pasakoja iš bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ dar neatsiėmęs konteinerio maisto atliekoms ir kol kas to daryti neketinantis.

Pasak panevėžiečio, maisto atliekos pagal grafiką išvežamos vos kartą per mėnesį, tad jis nenori smarvės kieme, ypač šiltuoju metų laiku.

„Teko lankytis pas kolegą, kuris maisto atliekas jau rūšiuoja. Tokio dvoko savo kieme jūs irgi nenorėtumėte. Kad ir kaip sandariai užrištum atliekų maišelį, jau po dienos prasideda puvimo procesai, o vasarą veisiasi ir įvairiausi gyviai. Kam man viso to reikia“, – kodėl atsisako rūšiuoti maisto atliekas, motyvuoja Sigitas.

Jo teigimu, visas žaliąsias atliekas kompostuojantis. O maisto stengiasi nešvaistyti.

„Nuosavuose namuose toks maisto konteineris nereikalingas. Dažnai net mišrių atliekų konteinerio nespėju pripildyti iki kito vežimo. Tai kam tas maisto konteineris, jeigu jis stovės beveik tuščias, bet smarvę skleis baisiausią. Jau geriau dažniau vešiu mišrias atliekas, nei rūšiuosiu žuvies kaulus ar lupenas“, – kategoriškas Sigitas.

Motyvuos finansiškai

Tokių kaip Sigitas yra vis dar dauguma individualių namų gyventojų.

Bendrovė „Panevėžio specialus autotransportas“ ruduosius konteinerius ir kibirėlius maistui rūšiuoti pradėjo dalyti nuo rugpjūčio pradžios, tačiau net 70 proc. visų individualių ūkių dar nėra jų atsiėmę.

Todėl jau nuo sausio 1-osios jiems Panevėžio savivaldybė ruošianti „motyvaciją“ – gerokai didesnes sąskaitas už atliekų tvarkymą.

Pagal siūlomą miesto Tarybai tvirtinti projektą nuo kitų metų atsiranda rūšiuojantys ir nerūšiuojantys ūkiai.

Nuo metų pradžios visi individualūs namų ūkiai mokės po 3,23 euro pastoviosios mokesčio dalies, bet už kiekvieną išvežtą konteinerį – skirtingai.

Maisto atliekas atskirai renkantiems ūkiams už 120 litrų konteinerio išvežimą reikės mokėti 5,29 euro, už 240 litrų konteinerį – 10,58 euro – kaip ir iki šiol.

Tačiau viską verčiantiems į bendrą mišrių atliekų konteinerį jo išvežimas bus apie 30 proc. brangesnis: 120 litrų konteineris atsieis 6,87 euro, o 240 litrų – 13,75 euro.

Daugiabučių gyventojams, nepriklausomai, ar jie rūšiuoja, ar ne, bent jau artimiausią pusmetį sąskaitos už šiukšles nesikeis.

Kaip teigė bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ direktorius Rolandas Ramūnas, visos naujovės labai sunkiai skinasi kelią. Maisto atliekų rūšiavimas – ne išimtis.

„Žmones sunku įtikinti, kad rūšiuoti būtina. O žvelgiant į perspektyvą, atliekų rūšiavimas neišvengiamas. Jeigu Taryba patvirtins naują tvarką, kad nerūšiuojantys namų ūkiai mokės brangiau už atliekas, žmonės suskubs ir atsiims maisto rūšiavimui skirtas priemones“, – mano R. Ramūnas.

Rūšiuoti dar mokosi

Direktoriaus teigimu, nerūšiuojantys savo atliekų turėtų mokėti brangiau. Remiantis atliktais atliekų tyrimais, nerūšiuotose atliekose 30–40 proc. sudaro rūšiuojamosios atliekos, o maistas užima didesnę dalį. Dėl to, pasak direktoriaus, ir siūloma nerūšiuojantiems ūkiams taikyti 30 proc. didesnę įmoką.

„Juk reikia didesnių pajėgumų išrūšiuoti tas nerūšiuotas atliekas, išvežti didesnius kiekius. Natūralu, kad už tokių atliekų tvarkymą gyventojai turėtų brangiau mokėti. Norisi tikėti, kad mažesnė kaina motyvuos rūšiuoti“, – teigė R. Ramūnas.

Tačiau, anot jo, net ir išrūšiuotose maisto atliekose yra priemaišų.

„Statistiškai vienam žmogui per metus turėtų susidaryti apie 140 kilogramų maisto atliekų, tad galiu sakyti, kad rūšiuoti dar tik mokomės. Per naktį įpročiai nepasikeičia. Vaikai mokomi darželiuose ir mokyklose, o suaugę rūšiavimo naudą matytų daugiausia per finansinę prizmę“, – kalbėjo R. Ramūnas.

Vienam žmogui per metus statistiškai turėtų susidaryti apie 140 kilogramų maisto atliekų. P. Židonio nuotr.

Laukia sąskaitų pokyčiai

Tikėtina, kad kitų metų viduryje pakitusių sąskaitų sulauks ir kiti vartotojai.

Atliekų kainas, kaip ir vandens ar šildymo, reguliuos Valstybinė kainų reguliavimo taryba (VERT), tad atliekų tvarkytojai bus priklausomi ir nuo jos sprendimų. VERT, vadovaudamasi teisės aktais, metų viduryje skelbs naujas regionines kainas, kurios, tikėtina, bus didesnės nei dabar galiojančios.

„Planuojame, kad jau kitų metų viduryje gali tekti peržiūrėti kainas ir kitiems vartotojams. Įvertinus visus faktorius, jos turėtų augti visiems vartotojams“, – neišvengiamam sąskaitų augimui gyventojus ruošia R. Ramūnas.

Ieškoma alternatyvų

Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus taip pat mano, kad brangstantis atliekų išvežimas turėtų paskatinti gyventojus keisti įpročius.

Pasak jo, panevėžiečiams buvo sudarytos visos sąlygos atsiimti ruduosius konteinerius ir kibirėlius. Jie netgi buvo vežami į privačių namų kvartalus.

„Tikimės, kad skirtingos sąskaitos bus tas motyvacinis elementas pasiimti rūšiavimo konteinerius“, – sakė J. Leipus.

Jo teigimu, taip pat ieškoma galimybių, kaip motyvuoti rūšiuoti ir daugiabučių gyventojus.

Kituose miestuose jau įvesta sistema, kai gyventojai į konteinerius atliekas gali mesti pasinaudoję specialia kortele, kad būtų galima atsekti, ar jie rūšiuoja, ar ne.

Apie tokią sistemą Panevėžyje dar nesvarstoma, nes ji brangi.

„Tokios sistemos administravimas brangesnis nei realus poveikis. Kartais inovacijos garsiai pristatomos, bet ne visada sulaukiama poveikio, kurio tikimasi. Kai kurie sprendimai pasiteisina, kai kurie – ne. Tad kol kas ieškome optimalaus varianto, kaip paskatinti žmones tinkamai tvarkyti atliekas“, – kalbėjo J. Leipus.

Komentarai

  • Debilu debilai

    • Atsakyti
  • Matyt reiks skanduotės kaip Kaune. Suįžulėjo .

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite