Savo skolą dėl nežinojimo valstybei Janina ir Airidas Jakubauskai vadina „iki grabo lentos“. „SEKUNDĖS“ archyvo nuotr.

Neregėti turtai skandina skolose

Neregėti turtai skandina skolose

Įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, ir kartais tokia žinių spraga sujaukia visą gyvenimą.

Raguvoje įsikūrę Janina ir Airidas Jakubauskai jau šeštus metus nesėkmingai bando įrodyti, kad nesąžiningas darbdavys juos pasmerkė skolai.

„Lūšnynų milijonieriai Raguvoje“ – taip prieš pusantrų metų „Sekundė“ pavadino mįslingą ir kartu pamokamą istoriją, kaip vargingai gyvenanti šeima ilgam įklimpo į rūpesčių liūną. Tuomet miestelio seniūnas džiaugėsi, kad jo krašte žmonės labai stengiasi dirbti ir nesinaudoja socialinėmis pašalpomis. Tačiau Janinos ir Airido darbštumas bei noras gyventi sočiau atsirūgo skola, kurią jie vadina iki grabo lentos.

Į šią aferą, pasak nukentėjusiais save vadinančių sutuoktinių, buvo įtraukti dar bene dvidešimt žmonių. Dalis jų numojo ranka į skolą ir teisybės nebeieškojo, kai kurie jau yra mirę.

O viskas prasidėjo dar 2008-aisiais. Buvo sunkmetis, Jakubauskai ir kiti Raguvos gyventojai ieškojo darbo, tad džiaugėsi bet kokia galimybe užsidirbti bent kiek pinigų. Čia varguoliams ranką ištiesė vietos lentpjūvės savininkai.

Pavertė verslininku

Verslą kaime vystęs Saulius Antanaitis ir Lina Jukonienė raguviškiams A. Jakubauskui ir jo tuomet dar gyvenimo draugei Janinai pasiūlė paprastą darbą – kapoti malkas. Mokslų nebaigusiai ir ne itin išprususiai porai tokios pareigos kuo puikiausiai tiko.

„Labai džiaugiausi, kad galėjau dirbti. Draugavome su būsima žmona Janina ir labai norėjome pradėti normalų gyvenimą. Dar labiau būdavau patenkintas, kai, pasibaigus darbo dienai, gaudavau tai 25, tai 30 litų. Netrukus darbo atsirado ir mano draugei. Bet oficialiai įdarbinti niekas neskubėjo“, – dar pernai „Sekundei“ pasakojo Raguvos seniūno rūpestingu ir darbščiu gyventoju pavadintas Airidas.

Tačiau, be pasiūlytų pareigų lentpjūvėje, jis teigė gavęs dar vienas ir, kaip paskui paaiškėjo, labai gerai atlyginamas. Praėjus kuriam laikui už gerą darbą vadovai darbininkams pasiūlė dirbti su verslo liudijimu. Airidas prisipažino tuo metu net nesupratęs, ką reiškia tokia darbo forma, ir manęs, kad tai – įprastas įdarbinimas.

„Darbdaviai mus nuvežė į kažkokią vietą. Tik vėliau supratau, kad tai buvo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Ten pagal nurodymus užpildėme dokumentus pačiam pigiausiam verslo liudijimui. Už kelis litus mums nupirko čekių knygeles, jas Saulius su Lina pasiliko sau. Mes net nesupratome, kam jos reikalingos“, – nuosekliai dėstė pašnekovas.
Geltonuosius lapelius, kaip juos tada vadino A. Jakubauskas, sutuoktiniai pamatydavo tik tada, kai darbdaviai paprašydavo pasirašyti, o juose buvo įrašytos sumos, siekiančiomis net iki 20 tūkstančių. Darbuotojai nė neįtardavo, kad tai jiems priskirtos pajamos. Jie visą laiką skaldė malkas ir atlygį gaudavo tik už šį darbą.

Be darbdavių pasiūlytų pareigų lentpjūvėje, raguviškis nė neįtarė turįs dar vienas – ir, kaip paskui paaiškėjo, labai gerai atlyginamas. „SEKUNDĖS“ archyvo nuotr.

Be darbdavių pasiūlytų pareigų lentpjūvėje, raguviškis nė neįtarė turįs dar vienas – ir, kaip paskui paaiškėjo, labai gerai atlyginamas. „SEKUNDĖS“ archyvo nuotr.

Sužinojo esantys turtuoliai

Apie neregėtus turtus, kurie siekė vos ne šimtatūkstantines sumas, Jakubauskai sužinojo tik po metų, kai pateko į VMI akiratį. Tariamiems turtuoliams čia buvo apskaičiuoti pajamų mokesčiai už neva medienos gamybą. Paaiškinta, kad su verslo liudijimais Raguvos gyventojai negalėjo pirkti ir parduoti medienos dideliais kiekiais.

„Tik tada ir sužinojau, kad mūsų vardu dideliais kiekiais buvo parduodami medžiai. Na tikri verslininkai buvome… Net banko korteles turėjome, kur pinigai plaukė, tik jų akyse neregėjome“, – nusivylimo darbdavių sąmokslu neslėpė raguviškis.

Jo skola su palūkanomis valstybei dabar siekia apie dešimt tūkstančių eurų, dar tiek pat priskaičiuota ir žmonai. Be to, savo dalį suskaičiavo ir „Sodra“.

Kitoje vietoje įsidarbinusiam Airidui dėl skolos nurėkšdavo didelę dalį jo algos. O žmonos skolai padengti sutuoktiniui dar tekdavo primokėti, nes jos pačios pajamų neužtekdavo. Todėl vėliau Janina nurašyta kaip beviltiška skolininkė.

„Šitokios sumos mes iki gyvenimo pabaigos neatiduosime. Namą mums už tokius pinigus išeitų nusipirkti“, – sako A. Jakubauskas. Jis pastaruosius metus buvo atleistas nuo privalomų įmokų, nes kreipėsi į prokuratūrą, kad būtų ištirtas jo skundas dėl darbdavių apgaulės.

Skola neužgijo

A. Jakubauskas su žmona dabar dirba miške – yra pagalbiniai darbininkai. Krauna, velka šakas, talkina kitiems, kad tik išlaikytų šeimą. Sutuoktiniai augina mažametį neįgalų vaiką.

Vyras ir žmona gauna po 380 eurų atlyginimus per mėnesį. Kad ir su mažomis pajamomis, bet šiaip ne taip iki šiol vertėsi. Tačiau prieš savaitę jie gavo liūdną žinią, kad didžiulė skola valstybei vis dėlto juos prisivijo.

Panevėžio apygardos prokuratūra pranešė, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. Jakubausko pareiškimo nutrauktas, nes nesurinkta užtektinai neginčytinų duomenų, pagrindžiančių, kad sutuoktinių darbdavys sukčiavo.

Visas viltis teisybei išaiškinti raguviškis siejo su rašysenos tyrimu. Vyras tikėjosi, kad pareigūnai pagal parašus ant stambiaženklių sumų čekių nustatys, kad juos raitė tikrai ne jis ir ne žmona. Tačiau pora negalėjo prokurorams pateikti šių dokumentų originalų. Tvirtina jų niekada ir neturėję – esą pasiimdavo darbdaviai.

„Na tikri verslininkai buvome… Net banko korteles turėjome, kur pinigai plaukė, tik jų akyse neregėjome.“

A. Jakubauskas

„Jūsų prašoma rašysenos specialisto išvada negali būti atsiųsta, kadangi byloje rašysenos tyrimas nebuvo atliekamas, kadangi tyrimo eigoje nebuvo rasti galimai suklastoti dokumentų originalai. Buvo tik šviestos kopijos. Rašysenos specialisto tyrimas atliekamas tik tuomet, kai dokumentas originalus, o ne kopija“, – tokį atsakymą birželio 21 dieną gavo skolininkai.
Prokuratūros slenksčius apgauti darbininkai mina nebe pirmus metus. Jų prašymas ėjo iš vieno į kito prokuroro rankas.

2016 metais Jakubauskams buvo pavykę pasiekti, kad juos bent pripažintų nukentėjusiais ir prokuratūra pradėtų ikiteisminį tyrimą. 2017-aisiais pora ėmė tikėti, kad jų istorija bus išgirsta, bet šiuo metu varguoliai grįžo į pradžią – tyrimas nutrauktas.

„Pernai iš mūsų pareigūnai paėmė čekių knygeles, kad galėtų atlikti rašysenos tyrimą. Kviteliuose gerai matyti, kad ten ne mūsų rašyta, viename esu Aivaru pavadintas, nes iš pradžių darbdaviai mane taip vadino. Pusantrų metų laukėme atsakymo, mums vis sakė, kad vyksta ekspertizė, ir štai sulaukėme… Ką jie ten darė, galbūt stalčiuje laikė viską ir laiką gaišino?“ – piktinosi Airidas.

Lentpjūvėje žiemą skaldęs malkas Airidas Jakubauskas sakosi buvęs patenkintas baigiantis darbo dienai gaunamais keliais litais. Juolab kad darbo čia atsirado ir būsimai žmonai. „SEKUNDĖS“ archyvo nuotr.

Lentpjūvėje žiemą skaldęs malkas Airidas Jakubauskas sakosi buvęs patenkintas baigiantis darbo dienai gaunamais keliais litais. Juolab kad darbo čia atsirado ir būsimai žmonai. „SEKUNDĖS“ archyvo nuotr.

Girdi skriaudikų džiūgavimą

Jau kitą mėnesį A. Jakubauskui teks iš savo skurdžios, nė 400 eurų nesiekiančios, algos atiduoti 87 eurus skolai padengti. Airidas ir jo žmona žada  siekti teisybės. Tik nebežino, kur dar kreiptis, kad būtų išgirsti.

Su buvusiais darbdaviais, kurie esą bene dvidešimt asmenų įtraukė į savo aferas, pašnekovai iki šiol nebendrauja. Tačiau kaime, anot jo, sklinda kalbos, kad L. Jukonienė džiaugiasi užbaigusi visus reikalus su Jakubauskais ir kitais buvusiais darbininkais. Kai kurie iš jų sumokėjo VMI skolas, nes bijojo beviltiškos kovos su turtingesniaisiais.

„Pinigas kalba, pinigas – tyli“, – taip sakė ir savo vyro skolą valstybei apmokėjusi Daiva Kulbokienė. Ji tvirtino, kad apmulkinti neišsimokslinusius ir lėto būdo žmones įstatymus išmanantiems verslininkams nebuvo sunku. Ji pati buvo padariusi garso įrašą, kuriame vyro darbdaviai akivaizdžiai prisipažino šią šeimą įtraukę į bėdas. Tačiau patys jų spręsti jau nebenorėjo, liepė Jakubauskams patiems aiškintis ir ieškoti pagalbos.

L. Jukonienė ir S. Antanaitis dar šios istorijos pradžioje „Sekundei“ yra aiškinę, kad jie patys nukentėjo taip pat kaip Jakubauskai. Kaip anksčiau teigė šie pašnekovai, jie irgi įsigijo verslo liudijimus, susijusius su malkų gamyba, teikė produkciją vienai įmonei. O šiai esą nesumokėjus mokesčių, L. Jukonienė bei S. Antanaitis taip pat liko skolingi valstybei.

Buvę darbdaviai kaltės dėl apgaulės prisiimti nenorėjo.

Nėra prievolės atiduoti čekius

Panevėžio apygardos prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė dar kartą patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. ir J. Jakubauskų prašymo nutrauktas, nesurinkus pakankamai neginčytinų duomenų, kurie pagrįstų, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos.

VMI atstovė spaudai Rita Skavičienė teigė, kad su verslo liudijimais dirbantiems asmenims nėra prievolės VMI pateikti pajamas liudijančių čekių. Todėl jų šioje tarnyboje galėjo ir nebūti.

Jakubauskų advokatas Dainius Mažylis neturėjo galimybė pakomentuoti savo klientų problemos.

KOMENTARAS

Teisinėmis įžvalgomis apie J. ir A. Jakubauskų problemas pasidalijo Panevėžio advokatas Kastytis Paspirgėlis:

Iš to, kas buvo paviešinta, atrodo, kad čia pažeisti darbo santykiai. Tačiau galutinis mano atsakymas galėtų būti suformuluotas tik pamačius dokumentus.

Kol kas matau, kad Raguvos gyventojai turėjo darbo santykius su buvusiais darbdaviais, o nekūrė savo verslo. Tai gana paplitęs reiškinys, kai paprasti darbuotojai dėl darbdavių noro sutaupyti padaromi verslininkais – dirbančiais pagal verslo liudijimą arba individualiosios veiklos pažymą. Tokia praktika ypač dažna lentpjūvėse, taip pat kirpyklose, laidojimo namuose, kur su verslo liudijimais dirba duobkasiai.

Panašiais atvejais apmokestinimas darbdaviui mažesnis ir jis gali nusikratyti nuo savęs riziką. VMI, „Sodra“ ir kitos institucijos, išrašydamos reikalavimus, remiasi tik galiojančiais dokumentais. Kitaip ir nebus, kol tie dokumentai nebus nuginčyti. O tam būtina kreiptis į teismą. Teisėje žiūrima ne į tai, kaip išoriškai įforminamas reikalas, bet į tai, koks jo turinys.

Tad ir Raguvos gyventojams siūlau teisme spręsti savo bėdas. Jie turi įrodyti, kad turėjo darbo santykius lentpjūvėje ir atsakomybę turėtų prisiimti realus darbdavys. Jie turėtų būti aktyvūs ir ginti savo teises.

Juk tie žmonės buvo aprūpinti darbo priemonėmis ir patalpomis realaus darbdavio, jis su jais atsiskaitydavo.

O tai, kad panašiai nukentėjo ir daugiau Raguvos gyventojų, dar labiau liudija, jog tai buvo paprasti darbininkai, o ne verslininkai.

Jei prokuratūra nutraukia tyrimą, reikia skųsti tokį sprendimą. Žmonės turi patys kovoti ir lipti ant kulnų prokuratūrai, policijai, kitoms institucijoms.

Komentarai

  • kaip elgiasi gudragalviai sukčiai. Apgaudinėja valstybę ir žlugdo žmonių gyvenimus.
    Raguvoje visi žino, kad ši šeima jokių verslų nedariusi. Advokatas, matyt, valstybės, tai pakomentuoti negalėjo.

  • Privalome stabdyti niekšus sukčius,turtejancius dirbančiųjų sąskaita.Nenustokite kovoti su tokiais darbdaviais.Turi įsikišti ir vyriausybės vadovas.To negalima leisti mūsų valstybė.

  • Ar ne sutapimas? S. Antanaitis sukčiaudamas pralobo, o jo sesuo Velžio kaime angarus dėvėtų rūbų pastatė. Mano nuomonė lieka tik man, bet FNTT galėtų labai pasidomėti šia šeimynėle.

  • Visos draudiminės kompanijos šitaip išnaudotojiškai dirba, nes tokios superinės galimybės Lietuvoje gudručiams išnaudoti darbuotojus ! Ar valdžios vyrai tiek „protingi“, kad nemato skirtumo tarp samdomo darbo ir verslo kūrimo ?! Koks gali būti „verslo kūrimas“, jei žmogus aiškiai dirba samdomą darbą !? Verslo liudijimas turėtų būti išduodamas tik verslo kūrimui ! Užtat Lietuva ir vadinama absurdų šalimi !

  • Vagių ir sukčių kraštas pradedant nuo vierhuskos parlamento ir savivaldybės, kas liko Lietuvoje taj sukčiai ir vagiaj kitaj tariant svogieru kraštas

  • Jei šitie ubagai turėtų pinigų daugiau negu Antanaičiai, tai seniai būtų nupirkę visus ir jokių skolų neturėtų, būtų išteisinti, bet jei esi ubagas (O ubagais žmones padarė Laisvos Lietuvos valdžia) tai tikrai būsi nuteistas, nors ir nekaltas esi. Tokia ta mūsų Lietuva, už kurią žmonės aukojo gyvybes. Pinigas svarbesnis už sąžinę.

Rodyti visus komentarus (6)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų