Nerandi atliekų – gausi per kišenę

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• Panevėžys
• 2025.02.22 08:00

Skaitytojo pasiūlyta tema

Nuo metų pradžios Panevėžyje įsigaliojusi nauja mokesčio už atliekas individualių namų gyventojams tvarka sukėlė nemenką pasipiktinimo bangą.

Iki šiol augalines atliekas kompostavę gyventojai dabar priversti keisti įpročius ir bulvių lupenas ar obuolių graužtukus versti nebe į kompostinę, o maisto atliekų konteinerius. Mat jų neprikaupę bus tituluoti nerūšiuojančiu ūkiu ir mokės 30 proc. brangiau.

Apskrityje tokia „motyvavimo“ sistema veikia tik Panevėžyje.

Kitos savivaldybės prievolę atskirai rūšiuoti maisto atliekas išsprendė kitaip – individualių namų gyventojai aprūpinti konteineriais, į kuriuos gali mesti visas žaliąsias atliekas, tarp jų ir maisto likučius. Iš kur gauti maisto atliekų, galvos nesuka ir Šiaulių apskrities gyventojai.

Iš kur paimti maisto atliekų

Panevėžietis Žanas pasakoja dėl maisto atliekų tvarkymo tvarkos jau kreipęsis ir į Panevėžio savivaldybės administraciją, ir į bendrovę „Panevėžio specialus autotransportas“.

Žanas gyvena individualiame name ir atliekas rūšiuoja arba meta į kompostą.

„Atskiras maisto atliekų rūšiavimas gerokai išaugina atliekų tvarkymo sąnaudas. Buvo skaičiuota, kad maisto atliekų individualiuose namuose tiek daug nesusidaro, kadangi gyventojai dažnai šias atliekas kompostuoja.“
R. Gelžinytė

Maisto konteineris jam – nereikalingas daiktas, tačiau, kad nereikėtų už šiukšles mokėti brangiau, dabar maisto atliekas verčia nebe į kompostinę, o į rudąjį konteinerį.

„Kas nors man paaiškinkite, kam man, gyvenančiam privačiame name, reikalingas tas maisto atliekų konteineris ir dar privalau žiemą jį išstumti bent kartą per mėnesį? Reikalauti mokėti už beveik tuščią konteinerį – ar ne reketas? Ir koks čia žaliasis kursas, jei didžiulės šiukšlių mašinos važinėja surinkti tų pustuščių konteinerių turinio? Kitą kartą, kad neapšauktų manęs nerūšiuojančiu, išstumsiu į gatvę konteinerį su vienu naudotu arbatos pakeliu“, – pasipiktinimo neslėpė Žanas.

Sistema neveikia

Žanas svarsto, jog jei į atskirą konteinerį rūšiuojamos maisto atliekos, vadinasi, turi sumažėti mišrių atliekų, tačiau kažkodėl tokių išvežimo dažnumas nesikeičia. Ir toliau mišrios komunalinės atliekos vežamos du kartus per mėnesį, nors, tvirtina panevėžietis, visiškai pakaktų ir vieno karto. Gyventojai išstumia pustuščius konteinerius, bet moka kaip už pilnus.

„Jeigu konteinerių per metus išvežama daugiau, iš karto apmokestinama papildomai, bet jei konteineris praktiškai tuščias, vis tiek turi mokėti kaip už pilną. Kam įdiegta konteinerių skenavimo įranga, jeigu sąskaita pateikiama ne už išvežtus konteinerius, o kažkokias mistines normas? Šiais laikais grįžti prie tarybinių solidarumo normų gėdinga“, – mano Žanas.

„Motyvuoja“ tik panevėžiečius

Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Gintautas Ulys teigė, kad jau nuo praėjusių metų visos gyvenvietės, kuriose yra daugiau kaip du tūkstančiai gyventojų, privalo iš visų atliekų atskirti ne tik stiklo ir pakuočių, bet ir maisto atliekas.

Visose Panevėžio regiono savivaldybėse gyventojams buvo išdalyti rudieji kibiriukai, o individualių namų gyventojams – ir rudieji konteineriai maisto atliekoms rūšiuoti.

Tačiau tik Panevėžio savivaldybė pasitvirtino naują mokesčio tvarką, išskiriant rūšiuojančius ir nerūšiuojančius namų ūkius.

Nerūšiuojantys namų ūkiai yra tie, kurie dar neturi rudojo konteinerio maisto atliekoms rinkti ar jo neišstumia laiku, todėl už atliekų tvarkymą moka apie 30 proc. brangiau.

Kitos apskrities savivaldybės už maisto atliekų išmetimą į komposto dėžes, o ne ruduosius konteinerius savo gyventojų nebaudžia.

„Atliekų rūšiavimo modelis kiekvienoje savivaldybėje skiriasi. Individualių namų gyventojų skirstymas į rūšiuojančius ir nerūšiuojančius ūkius galioja tik Panevėžio miesto savivaldybėje. Kodėl pasirinktas toks formatas, geriausiai galėtų pakomentuoti pati Savivaldybė“, – sakė G. Ulys.

Dirba visu pajėgumu

Nors praėjo nepilni metai, kai Panevėžyje startavo maisto atliekų surinkimo sistema, pasak G. Ulio, rezultatai džiugina – sąvartyne maisto atliekų linija dirba visu pajėgumu.

„Šios pertvarkos tikslas – sumažinti mišrių atliekų kiekį, o rūšiuojant maisto atliekas, jų tikrai lieka mažiau. Išaugo ne tik maisto, bet ir tekstilės gaminių surinkimas. Šios atliekos jau rūšiuojamos visame regione, tad matome, kad mišrių atliekų tikrai mažėja. Norėtųsi, kad tie kiekiai mažėtų dar labiau“, – teigė G. Ulys.

PRATC direktorius sutinka, kad nemaža dalis individualių namų gyventojų turi komposto dėžes. Vieniems gyventojams jos buvo nupirktos iš europinių projektų lėšų, kiti įsigijo už savo pinigus, treti gaminosi patys.

Tačiau, pasak G. Ulio, ne visas maisto atliekas galima kompostuoti.

„Maisto konteineriai tikrai neturėtų būti tušti“, – tvirtina direktorius.

Anot jo, maisto atliekas sumaišius su žaliosiomis, gerokai išauga sutvarkymo išlaidos. Esą dėl šios priežasties nuspręsta mokyti gyventojus jas atskirti.

Individualių namų gyventojų skirstymas į rūšiuojančius ir nerūšiuojančius ūkius galioja tik Panevėžio miesto savivaldybėje. P. Židonio nuotr.

Kaimynai nuėjo kitu keliu

Visgi kitos savivaldybės skaičiuoja, kad kaip tik maisto atliekų rūšiavimas gerokai išaugina sąnaudas.

Pavyzdžiui, Šiaulių miesto, Šiaulių ir Radviliškio rajonų savivaldybių daugiabučių gyventojai jau metus maisto atliekas verčia į joms skirtus konteinerius, bet individualių namų gyventojai jas meta į konteinerius, skirtus kartu ir žaliosioms atliekoms.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atstovė spaudai Rasa Gelžinytė teigė, kad privačių namų gyventojai augalinės kilmės maisto atliekas rūšiuoja į žaliųjų atliekų konteinerius, o gyvūninės kilmės – į mišriųjų atliekų.

Taigi, individualiuose namuose gyvenančių šiauliečių kiemuose nėra tokio dalyko kaip rudieji konteineriai maisto atliekoms, kurie panevėžiečiams privalomi.

„Atskiri maisto atliekų konteineriai skirti tik daugiabučių gyventojams. O su individualių namų gyventojais nusprendėme neskubėti. Atskiras maisto atliekų rūšiavimas gerokai išaugina atliekų tvarkymo sąnaudas. Buvo skaičiuota, kad maisto atliekų individualiuose namuose tiek daug nesusidaro, kadangi gyventojai dažnai šias atliekas kompostuoja. Tad poreikis turėti dar ir maisto atliekų konteinerius labai minimalus. Vargu ar jų reikalingumą atsvertų tokiems konteineriams aptarnauti reikalingų transporto priemonių tarša“, – sakė R. Gelžinytė.

    Moko rūšiuoti

Tvarką ignoruoja

Panevėžio savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Odetos Vaičiūnienės teigimu, nuo praėjusių metų pradžios įsigalioję nauji atliekų tvarkymo reikalavimai įpareigoja atskirti biologiškai skaidžias maisto ir virtuvės atliekas nuo bendro komunalinių atliekų srauto.

Anot jos, biologiškai skaidžios atliekos gali būti kompostuojamos tam skirtuose konteineriuose arba perduodamos atliekų tvarkytojams.

Buityje leidžiama kompostuoti vaisius, daržoves, kiaušinių lukštus, kavos tirščius, augalų lapus, nupjautą žolę, smulkias šakas ir seną vazonų žemę.

Tačiau, pabrėžia O. Vaičiūnienė, mėsos, žuvies, pieno produktų ir kitų gyvūninės kilmės atliekų kompostuoti negalima – jos turi būti išmetamos į specialius maisto atliekų konteinerius.

„Netinkamas atliekų kompostavimas gali pabloginti komposto kokybę ir sukelti nepageidaujamus procesus, pavyzdžiui, metano kaupimąsi. Todėl mėsos, žuvies, pieno produktų ir termiškai apdoroto maisto negalima kompostuoti namų sąlygomis – jie turi būti dedami į specialius konteinerius ir perdirbami pagal higienos bei aplinkosaugos reikalavimus. Maisto atliekų rūšiavimas yra privalomas visiems namų ūkiams“, – komentavo O. Vaičiūnienė.

Pagal Panevėžio savivaldybės nustatytas atliekų rūšiavimo konteinerių išstūmimo normas maisto atliekų konteineris šaltuoju metu turi būti išstumtas bent kartą per mėnesį, o šiltuoju – bent dukart per mėnesį.

Specialistės teigimu, mišrių atliekų konteinerių vežimo dažnis išlieka toks pat kaip anksčiau dėl to, kad ne visi gyventojai aktyviai rūšiuoja.

„Šiuo metu tik pusė namų ūkių yra pasiėmę maisto atliekų konteinerius, o iš jų dar tik pusė faktiškai rūšiuoja atliekas. Be to, pakuočių konteineriais aprūpinti visi namų ūkiai, tačiau jų išstūmimo dažnis siekia vos 50 proc. Jei rūšiavimo lygis reikšmingai pagerėtų, būtų galima svarstyti mišrių atliekų išvežimo grafikų peržiūrą ir optimizavimą, taip sumažinant ir atliekų tvarkymo kaštus gyventojams“, – teigė O. Vaičiūnienė.

Ne vieninteliai Lietuvoje

Gyventojai, kurie naudos visus atliekų rūšiavimo konteinerius ir laikysis išstūmimo normų, pabrėžia O. Vaičiūnienė, mokės mažesnę rinkliavą nei tie, kurie nerūšiuoja arba neišstumia konteinerių nustatytu periodiškumu.

Pasak specialistės, panašios priemonės jau sėkmingai taikomos kituose Lietuvos miestuose, pavyzdžiui, Kaune nerūšiuojantieji moka tris kartus brangiau nei rūšiuojantieji.

Žaliosios atliekos, O. Vaičiūnienės teigimu, negali būti metamos kartu su maisto atliekomis, nes tai padidintų atliekų tvarkymo sąnaudas.

„Atliekų tvarkytojai užtikrina tinkamą šių atliekų perdirbimą, o gyventojai turi pareigą jas rūšiuoti.

Tinkamas atliekų rūšiavimas ne tik padeda palaikyti švarią miesto aplinką, bet ir prisideda prie tvaraus atliekų tvarkymo, mažinant taršą bei skatinant antrinį atliekų panaudojimą biokuro ar komposto gamybai“, – teigė O. Vaičiūnienė.

Iš individualių namų valdų maisto atliekos šaltuoju sezonu (lapkričio 1–kovo 31 d.) išvežamos kartą per mėnesį, o šiltuoju sezonu (balandžio 1–spalio 31 d.) – du kartus per mėnesį.

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• #atliekos
• #kaina
• #maistas
• #mokestis
• #Panevėžys
• #rūšiavimas