Už šią iniciatyvą balsavo 49 Seimo nariai, 27 jai prieštaravo, 40 balsavime susilaikė. Parlamentarai nusprendė projektą grąžinti tobulinti Seimo Ekonomikos komitetui.
Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pakeitimais siūloma neberiboti valstybės ir savivaldybės įmonių, taip pat akcinių bendrovių, kurių bent pusę akcijų valdo valstybė ar savivaldybė, bei jų dukterinių įmonių vadovų kadencijų skaičiaus.
Šiuo metu vadovo pareigas draudžiama eiti daugiau nei dvi penkerių metų kadencijas iš eilės. Kadencijos trukmės pakeisti nesiūloma.
Projekto aiškinamajame rašte argumentuojama, kad dėl dabartinių apribojimų įmonių vadovams „nesudaroma galimybė (…) toliau tęsti darbus, neatsižvelgiant į jo darbų kokybę“.
Įstatymo iniciatorių teigimu, atšaukus apribojimą valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai išliktų motyvuoti kokybiškai atlikti pareigas.
„Tai padėtų išvengti tendencijos, kai antrą kadenciją dirbantis vadovas, ypač kadencijos pabaigoje, nesistengtų vykdyti jam iškeltų uždavinių, siekti gerų rezultatų, nes nepriklausomai nuo darbo rezultatų, jis vis tiek bus atšauktas iš pareigų“, – rašoma dokumente.
Mišrios Seimo frakcijos narė Agnė Širinskienė projektui prieštaravo bei siūlė išlaikyti esamą tvarką.
„Labai apmaudu, kada staiga grįžtame į 2010–2016 metus, kai įmonės tiesiog buvo užvaldytos politinių partijų draugų, pažįstamų, kursiokų, klasiokų, o vadovavo asmenys, kurie vadovaudavo paskirti iš esmės „iki gyvos galvos“, – prieš balsavimą Seime kalbėjo A. Širinskienė.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra pažymėjusi, kad atsisakius kadencijų ribojimo, gali didėti neskaidrios valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų veiklos, nepotizmo ar kronizmo atvejų rizika bei siūlo pakeitimų nepriimti.
STT argumentuoja, kad 2017 m. kadencijų apribojimas įvestas, nes tuomet 34 iš 79 valstybės įmonių vadovų dirbo daugiau nei 10 metų, todėl iki tol įstatymai neužtikrino, jog „valstybė, realizuodama savo kaip akcininkės teises, visada elgtųsi principingai siekdama įmonių kokybiško ir ekonomine logika pagrįsto valdymo bei korupcinių rizikų mažinimo“.
Be to, 2019 m. STT nustatė, kad giminystės ryšiais susiję 20 proc. valstybės įmonių ir 19 proc. visų savivaldybės įmonių (atskirose ir iki 50 proc.) darbuotojų. Taip pat pažymėta, kad vidutiniškai 6 proc. savivaldybių įmonių darbuotojų turėjo giminių tų savivaldybių administracijose.
Vyriausybė savo ruožtu projektui iš esmės pritarė, tačiau pasiūlė žodį „kadencija“ keisti į žodį „laikotarpiai“, kadangi kadencijos pabaiga sietina su vadovo ir valdybos atsistatydinimu, tačiau pasibaigus vadovaujamam laikotarpiui asmuo privalomai neturi būti atšaukiamas.
Projektą Seimui teikė konservatoriai Antanas Čepononis, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Algis Strelčiūnas, Mindaugas Skritulskas, Valdas Rakutis, Linas Slušnys ir Justinas Urbanavičius, liberalas Juozas Baublys, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas, „valstietis“ Juozas Varžgalys.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.