Nepriklausomybės šalikas sušildė visą miestelį

Nepriklausomybės šalikas sušildė visą miestelį

Geležių kaimo gyventojai paskutinį mėnesį rečiau vaikščiojo į renginius, biblioteką ir net parduotuves – visas miestelis turėjo darbo. Pagauti azarto geležiečiai iki kovo 11-osios pasiryžo numegzti patį ilgiausią Lietuvoje šaliką, papuoštą valstybinės vėliavos spalvomis.

„Kaip gražu buvo žiūrėti, kai krepšys su vis didėjančiu mezginiu ir trimis spalvotais siūlų kamuoliukais visą mėnesį keliavo iš vieno gyventojo kiemo į kitą. Po ilgo laiko susitikdavo senos pažįstamos, nusišypsodavo viena kitai, pasikviesdavo arbatos. Tas mezginys tapo mūsų miestelio bendrystės ir darnos simboliu. Moterys mezgė, o vyrai ieškojo siūlų“, – „Sekundei“ pasakojo pagrindinė šios idėjos iniciatorė Geležių mokyklos mokytoja Jovita Barolienė.

Ji kartu su keliomis mezgėjomis paskutinę dieną iki akcijos pabaigos susitiko Geležių kultūros namuose dar šiek tiek padirbėti virbalais ir paruošti šaliką Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventė. Garsas apie miestelio iniciatyvą pasklido gerokai plačiau, nei iš pradžių tikėjosi patys sumanymo autoriai.

Nuo sprindžių iki metrų

O idėja, pasak J. Barolienės, gimė dar prieš vasario 16-ąją. Šiai šventei besirengianti pedagogė pakvietė savo mokinius kartu megzti šaliką Lietuvos nepriklausomybės dienai pažymėti. Tik mažieji geležiečiai, deja, jau nebemoka savo močiučių mėgtų rankdarbių ir į talką teko kviestis tėvelius.

„Nusprendžiau suvienyti mokyklos bendruomenę Lietuvos nepriklausomybei įprasminti. Į ši darbą įsitraukė mokinių tėveliai, mokytojai. Tačiau netrukus žinia apie mezginį pasklido visame miestelyje. Tuoj pat atsirado moterų, kurios pasisiūlė padėti. Vėliau prie mezginio net eilė nusidriekė – visi norėjo įmegzti bent vieną savo stulpelį“, – pasakojo J. Barolienė.

Taip netikėtai spalvotasis šalikas ėmė ilgėti ne dienomis, o valandomis. Iš pradžių mokytoja jį matavo sprindžiais, vėliau jau savo mokinių ūgiais, o galiausiai ėmė sparčiai sekti metrą po metro.

„Po ilgo laiko susitikdavo senos pažįstamos, nusišypsodavo viena kitai, pasikviesdavo arbatos. Tas mezginys tapo mūsų miestelio bendrystės ir darnos simboliu.“

J. Barolienė

Per vieną triūso savaitę mezgėjai Vasario 16-ajai pristatė net 25 metrų mezginį.

Pritrūko siūlų

„Suruošiau šventę, su mokiniais išmatavome šaliką. Ir netikėtai tarp tėvelių vėl kilo klegesys – ar čia jau viskas? Tuomet susitarėme, kad toliau megsime ir šalikas jungs dvi mūsų valstybės nepriklausomybei skirtas datas – nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios. Nutarėme, kad mūsų darbas simbolizuos tiltą tarp šių švenčių, ir mezginį pavadinome nepriklausomybės šaliku“, – apie pratęstą iniciatyvą pasakojo pašnekovė.

Taip visą mėnesį krepšys su vis ilgėjančiu šaliku vėl keliavo po geležiečių namus.

„Sekundės“ kalbintos mezgėjos juokėsi, kad dėl šio sumanymo jų pamėgtas prekybos centras Panevėžyje netgi pritrūko siūlų, ypač sunku buvo gauti geltonos spalvos. Todėl miestelio gyventojai ėmė ardyti senus savo megztinius.

„Žiūrint į mezginį galima pastebėti, jog į jį sumegzta įvairių atspalvių trispalviai siūlai. Taip pat matosi ir mezgimo stilių skirtumai – vienų raštas tvirtesnis, kitų minkštesnis. Gal dėl to šalikas net ir gražesnis – juk kiekviena šeima į mezginį sudėjo savo šilumos, nuotaikos kruopelytę“, – kalbėjo mezgėjos.

Rado švenčių prasmę

Teigiama prisidėjusių gyventojų energija akivaizdžiai juntama – apsivyniojus šaliku kaklą plinta miela jo šiluma.

„Mezgimas mums buvo labai smagus laisvalaikio leidimo būdas. Kai vakare prisėdi su šeima, o per televiziją skelbia daugiausia blogas žinias, tai rankose dirbantys virbalai tiesiog nuramina ir leidžia pasinerti į mintis, ramiai pasikalbėti su artimaisiais, draugais“, – įspūdžiais dalijosi moterys.

Žmonės laikinai netgi primiršo savo senus įpročius, gyvenimo rutiną. Kelių skaitytojų neteko ir Geležių biblioteka.

Bendravimas ir vienybės jausmas, pasak kalbintų mezgėjų, tikriausiai ir yra didžiausia visų švenčių prasmė.

Ilgiausias Lietuvoje šalikas

Gal todėl į Kovo 11-osios renginį Geležiuose, pasak J. Barolienės, atėjo kaip niekad daug žmonių. Paprastai, anot jos, išjudinti juos net ir smagiausiose šventėse nėra lengva.

„Keista, kad atėjo net ir tie, kurie nesilankydavo mūsų miestelio renginiuose. Būdavo, sėdi per naktį, kuri šventei scenarijų ir sulauki saujelės žiūrovų. O šį kartą visiems buvo įdomu, kiek pavyko numegzti. Šaliku apjuosėme visą savo miestelio centrinę aikštę“, – sakė Jovita, kuri dažnai organizuojant renginius talkina savo vyrui Virgiui, Tiltagalių kultūros centro Geležių padalinio vadovui.

Ir stebuklas iš tiesų buvo sukurtas. Geležiečiai sunėrė net 60 metrų šaliką. Jis gali pretenduoti ir į Lietuvos rekordus – agentūros „Factum“ duomenimis, tokio kūrinio mūsų šalyje dar nebuvo.

Šimtas metų – šimtas metrų

Didžiausią kepurę iš medžiagos skiaučių turi tik rokiškėnai. Su jais šaliko savininkai žada kada nors būtinai susitikti ir kartu suderinti visą žiemos komplektą.

Tačiau pirmiausia Geležių pasididžiavimas jau kovo 11 dieną keliaus į sostinę. Miestelis gavo kvietimą dalyvauti iškilmingoje Nepriklausomybės atkūrimo dienos eisenoje Vilniaus senamiestyje. Į ją žada važiuoti visi šaliko autoriai.

Geležiečiai taip pat pakviesti atvykti su mezginiu į Tiltagalių popietę bei Panevėžio dailės galeriją.

„Mus kviečiasi ir prašo būtinai atsivežti šaliką su siūlais. Mezgant ir bendrauti lengviau“, – sako J. Barolienė.

Šio pomėgio atsisakyti dar nežada ir patys Geležių gyventojai. Jie turės progą pamegzti per visas savo būsimas šventes.

Taip iki kitų metų Vasario 16-osios dar planuojama šaliką pailginti iki 100 metrų. Šis skaičius, pasak mezgėjų, puikiai įprasmins kitais metais sukaksiantį Lietuvos nepriklausomybės 100 metų jubiliejų.

Galerija

Komentarai

  • Šaunuolės moterys.

    • Atsakyti
  • Siūlau kitą akciją – didžiausių kelnių nerimo vašeliu akciją

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite