Neprašyta kaimynystė prie smėlio gyslos

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• Aktualijos
• 2020.02.20 07:27

Bernatonių žmonės ir šalia esančios „Šilo“ bendrijos sodininkai pastaraisiais metais jaučiasi tarsi gyventų kopose. Smėlyje ir dulkėse juos skandina bei ką tik asfaltuotus kelius gadina iš netoli veikiančių karjerų važiuojantys perkrauti nedengti sunkvežimiai. Negana to, kaimynystėje jau suplanuota dar viena nemaža smėlio kasykla.

Verslininkai vis dažniau ėmė dairytis po Panevėžio rajono žemę, slepiančią naudingųjų iškasenų klodus. Brangių lobių čia niekada nebuvo, tačiau vienas po kito dygsta smėlio ir žvyro karjerai. Pastaraisiais metais toks atsirado ties Naujikų kaimu, Karsakiškio seniūnijoje, kur staiga prasidėjusi smėlio kasyba taip pat greit ir sustojo. Nauja smėlio radimvietė atsivėrė prie Pažambės viensėdžio. Prieš porą metų aktyviai eksploatuoti pradėtas ir dar vienas karjeras už Bernatonių, pakeliui į Pušalotą.
Bernatoniškiai ir greta kaimo įsikūrusi sodininkų bendrija „Šilas“ jau seniai prašo valstybinių institucijų gelbėti nuo gerokai išsiplėtusios žemkasių kaimynystės. Tačiau netrukus jų pašonėje turėtų atsirasti vėl naujas karjeras.

„Mūsų apylinkės tikrai smėlingos – kai kam tai aukso kasyklos. Bet bernatoniškiams bus pražūtis, paskęsim dulkėse“, – nuogąstauja kaimo bendruomenės pirmininkė Reda Manikienė.
Anot jos, prieš porą metų atidarius smėlio karjerą Pušaloto link, iš ten sunkvežimiai su kroviniais intensyviai ėmė važinėti per gyvenvietę. Mašinos, pasak R. Manikienės, rieda neuždengtos, į aplinką sklinda gabenamo smėlio dulkės ir sėda ant bernatoniečių gatvių, daržų bei namų.
„Bet anas karjeras tik 3 ha, o naujai suplanuotas sieks beveik 7 ha“, – šalia „Šilo“ sodų numatytos atidaryti naujos smėlio kasyklos baiminasi bendruomenės pirmininkė.

Gadina kelią

Apie būsimą karjerą Bernatonių pašonėje gyventojai sužinojo tik iš vietos spaudos, kai prieš savaitę buvo paskelbtas oficialus Uliūnuose veikiančios įmonės „Marnera“ skelbimas apie planuojamus darbus.
Bernatoniškiai tuoj pat sušaukė susirinkimą. Į pasitarimą pakviesti ir karjerą ruošiantys kasti jo šeimininkai. Pastarieji vizitą pas kaimynus nukėlė kiek vėlesniam laikui.

Į Bernatonių kaimo bendruomenės susirinkimą dėl naujo smėlio karjero pakviesti ir šalia esančios sodininkų bendrijos „Šilas“ vadovai. Suplanuotas verslo objektas turėtų atsirasti visai jų pašonėje – priešais šiuose soduose jau seniai veikiantį smėlio karjerą, vietinių vadinamą tvenkiniu.
„Senasis karjeras ir dabar dar aktyviai veikia. Vasarą žmonės ten maudosi, bet aplink zuja ir sunkvežimiai“, – teigia bendrijos „Šilas“ valdybos pirmininkas Kazimieras Mikėnas.

Anot jo, ir dėl senojo karjero jau kurį laiką mina valstybinių įstaigų slenksčius, nes sunkiasvorės mašinos važinėja pačių sodininkų ir Panevėžio rajono savivaldybės lėšomis neseniai asfaltuotu keliu. Šis, gyventojų nuomone, nepritaikytas sunkiasvoriam transportui ir gadina naują asfalto dangą. Be to, dalis kelio tebėra žvyruota ir šioje atkarpoje smėlio gabentojai sukelia baisius dulkių debesis.
„Sodininkai tam ir kūrėsi nuo miesto toliau, kad turėtų švarių daržovių, vaisių. Mes pirmi čia įsikūrėme, o paskui atsirado karjerai ir ėmėme skęsti dulkėse: jos nukloja daržus, sodus. O kaip gyventi nuolatiniams mūsų gyventojams, mamoms su vaikais? Kai atsidarys dar vienas karjeras, bus dar blogiau“, – piktinosi bendrijos vadovas.

Tylėti nebežada

K. Mikėnas apskaičiavo, kai nuo kai kurių jo kaimynų sklypų naujas smėlio karjeras bus nutolęs vos per 14 metrų.
„Didesnis vėjas tą smėlį pūs tiesiai į kiemus. Čia kaip tarybiniais metais, kai niekas neklausdavo ir pastatydavo prie kaimo fermą, bet vis tiek toliau nei dabar tas karjeras prie mūsų“, – kalbėjo K. Mikėnas.
Dėl tokios situacijos sodininkai nusiteikę dar kartą kreiptis į Aplinkos ministeriją, kitas institucijas, kad šios įvertintų verslininkų veiklos poveikį gamtai ir aplinkiniams gyventojams. Jei niekas sodininkų nenorės girdėti, jie pažadėjo šią situaciją dar garsiau viešinti.

Vis dėlto kai kurie būsimojo karjero kaimynai jau dabar nusiteikę pesimistiškai. Bernatonių gyventojai abejoja kažką pasieksiantys – esą tokiuose reikaluose paprasto žmogaus rankos surištos. Pasak pašnekovų, belieka tik bent ką naudingo išsiderėti iš karjero šeimininkų: kad šie dengtų savo mašinas, lygintų išvažinėtas kelių duobes ir karštomis dienomis laistytų gatves.

Senosios smėlio kasyklos savininkai panašius reikalavimus vykdo sodininkų bendrijoje „Šilas“.

Pretenzijų negirdėjo

Apie gyventojų pretenzijas paklaustas naująjį karjerą šalia Bernatonių ruošiančios įmonės „Marnera“ projektų vadovas Aidas Diliūnas teigė jokių konkrečių nuogąstavimų iš kaimynų nesulaukęs. Jis žinojo apie kvietimą dalyvauti susitikime su kaimo bendruomene.
„Karjero dar taip greit nebus, tai – ilgas ir didelis darbas. Jau pusantrų metų vargstam ir nebaigiam“, – nustebęs kalbėjo A. Diliūnas.

Tai antras šios įmonės karjeras ir, pasak A. Diliūno, rūpesčių su kaimynais niekada nebuvo. Ar pelninga Panevėžio rajone naudingųjų iškasenų kasyba, įmonės atstovas neatsakė, tačiau jai pasiruošti esą reikia ne vienos dešimties tūkstančių eurų.

Ilgos procedūros

Leidimus kasti ir naudoti naudingąsias iškasenas duodanti Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) karjerui laiko termino nesuteikia. Bet paprastai visi tokie objektai, pasak minėtos tarnybos Kietųjų naudingųjų iškasenų ir registro skyriaus vedėjos Audronės Dumšienės, gyvuoja iki 25 metų, o jų nauda išsemiama dar greičiau.
„Iš tikrųjų, kai pasibaigia iškasenos, nebereikalingas ir karjeras. Toks nebeveikiantis objektas rekultivuojamas ar pakeičiama jo paskirtis – daug karjerų tampa tiesiog vandens telkiniais“, – aiškino LGT atstovė.
Karjerų atsiradimas prasideda nuo žvalgybos. Samdytos geologijos įmonės gręžia gręžinius ir ištiria, kokios iškasenos pasirinktoje žemėje slypi ir koks jų kiekis. Dažniausiai Lietuvoje randama žvyro ir smėlio.

Po to jau visus būsimo karjero reikalus perima LGT, ji įpareigoja atlikti daugybę procedūrų karjero kasybos ir eksploatavimo leidimui gauti.
„Kai kurie leidimų prašo seniems karjerams plėsti, kiti pradeda nuo visiškai naujo žemės sklypo. Ištyrus jo naudingąsias iškasenas, nustatomas numatytos veiklos poveikis aplinkai, derinama su sklypo savininkais. Jei pastarieji ir yra karjero sumanytojai, tai nieko ir nebereikia“, – teigė A. Dumšienė.
„Marneros“ suplanuotas karjeras yra jos išsinuomotose valdose. Registrų centro duomenimis, „Marnera“ 6,7 ha sklypą Bernatonių kaime pagal panaudos sutartį išsinuomojo dešimčiai metų.
Panevėžio rajono savivaldybė dėl dygstančių karjerų mažai ką sprendžia. Pasak Architektūros skyriaus specialistės Sigitos Biveinienės, Savivaldybė karjerų klausimais gali ką nors pasakyti tik teritorijų planavimo aspektu – žemės paskirtis karjero vietoje keičiama jau gavus LGT leidimą.

Rajono žemė – nedosni

LGT duomenimis, šiuo metu Panevėžio rajone yra 26 naudojami smėlio ir žvyro telkiniai. Skirtų kasybos sklypų plotas Panevėžio rajone kinta nuo 1,5–1,8 iki 16–22,5 ha, bet dažniausiai neviršija 10 ha. Didžiausias – 22,5 ha – žvyro karjeras yra Akmenių kaime.
Lietuvos geologiniame žemėlapyje Panevėžio rajonas nėra dosnus naudingųjų iškasenų. Jos daugiausia džiugina Klaipėdos, Jonavos, Kauno kraštus.
Iš viso šalyje dabar eksploatuojama daugiau nei 300 karjerų. Kasmet LGT išduoda apie 50 leidimų naudingųjų iškasenų kasybai ir naudojimui, tačiau dalis jų būna pakartotiniai – plėsti tam pačiam karjerui.
„Mes nepastebime, kad karjerų daugėja. Panašūs leidimų skaičiai laikosi jau kelintus metus“, – teigė A. Dumšienė.

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• #Bernatoniai
• #dulkės
• #karjeras
• #Panevėžys
• #smėlis