-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Už tai, kad keleivinis traukinys ir toliau riedėtų jų teritorijas kertančiais bėgiais, valstybės įmonė užsiprašė ne tokios jau ir menkos duoklės.
Panaikinusi pusę traukinio Šiauliai–Rokiškis–Šiauliai maršruto nuo Panevėžio į Rokiškį ir atgal, įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ nuo kitų metų pradžios grasina uždaryti ir jį visą. Tai reikštų, kad nebeliks galimybių keleiviniu traukiniu iš Panevėžio pasiekti ne tik Rokiškį, bet ir Šiaulius.
„Lietuvos geležinkelių“ raštas, kad nuostolingas traukinio Šiauliai–Rokiškis–Šiauliai maršrutas planuojamas uždaryti, išsiųstas penkioms savivaldybėms, kurių teritorijomis driekiasi šioji geležinkelio vėžė. Tačiau rašte pabrėžiama, kad maršrutas galėtų išlikti, jei pačios savivaldybės finansiškai jį paremtų. Prašomos sumos – gana įspūdingos.
Iš Panevėžio rajono savivaldybės prašoma 16 tūkst. eurų per metus, Kupiškio – 17 tūkst. eurų, Rokiškio – 8 tūkst., iš Šiaulių rajono – 4 tūkst., iš Radviliškio rajono siekiama gauti 19 tūkst. eurų.
Prašomų sumų dydžiai priklauso nuo to, kiek kilometrų kiekvienos savivaldybės teritorija važiuoja traukinys.
„Lietuvos geležinkeliai“ suskaičiavę, kad Panevėžio rajone keleivinis traukinys stoja keturis kartus, tiek pat – Kupiškio rajono teritorijoje, Radviliškio rajone yra septynios stotys, Šiaulių ir Rokiškio rajonuose – po tris, tačiau jas skiria nevienodi atstumai.
Iš Panevėžio ir Šiaulių miestų savivaldybių, kuriose esančiose traukinių stotyse įlipa daugiausia keleivių, „Lietuvos geležinkeliai“ pinigų neprašo.
P. ŽIDONIO nuotr.
„Raštą, kuriuo siekia iš mūsų, o ir kitų savivaldybių gauti pinigų už keleivių vežimą „Lietuvos geležinkeliai“ atsiuntė, berods, vasaros pabaigoje. Neslėpsiu, gavę jį ir pamatę nurodytas sumokėti sumas nustebome“, – neslėpė Panevėžio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Pocius.
Penkioms savivaldybėms išsiųstas gana painiai surašytas dokumentas, kuriuo „Lietuvos geležinkeliai“ grindžia, kodėl savivaldybės turėtų prisidėti prie traukinio maršruto Šiauliai–Rokiškis–Šiauliai išlaikymo.
„Aš tokiam prašymui tikrai nepritarsiu, to betrūko, kad imtume remti tokią didelę ir tokią turtingą įmonę – „Lietuvos geležinkelius.“
A. Pocius
Kaip teigiama rašte, „jei maršruto koeficientas yra mažesnis nei nustatyta ribinė norma, laikoma, kad maršrute nėra poreikio teikti viešąsias paslaugas“.
Perskaitę tokį aiškinimą savivaldybių vadovai drauge su administracijos specialistais suprato: jei savivaldybės prie jo išlaikymo per metus neprisidės iš viso 64 tūkst. eurų, traukinys iš Šiaulių į Rokiškį ir atgal nevažinės.
Rajono vicemeras Antanas Pocius įsitikinęs, jog savivaldybės neturėtų remti iš jų biudžeto pasipelnyti siekiančios įmonės „Lietuvos geležinkeliai“. „SEKUNDĖS“ nuotr.
„Nors Panevėžiui nurodyta mokėti šešiolikos tūkstančių eurų suma – ne pati didžiausia, bet ji įspūdinga“, – tvirtino vicemeras A. Pocius.
Jis neslėpė, kad ir jį patį, ir Panevėžio rajono merą Povilą Žagunį perskaičius raštą apstulbino „Lietuvos geležinkelių“ drąsa kreiptis į savivaldybes pinigų, o dar labiau nustebino nurodytos sumos.
„Girdime, kad „Lietuvos geležinkeliai“ atsisako krovinių gabenimo, o nori apmokestinti savivaldybes už žmonių vežiojimą. Mums tokia jų pozicija neatrodo teisinga“, – pabrėžė vicemeras.
Pasak jo, šią savaitę su „Lietuvos geležinkelių“ raštu, kuriuo prašoma pinigų už keleivių vežimą, susipažįsta rajono Savivaldybės tarybos komitetų nariai, o kitą savaitę klausimas bus aptariamas ir pačioje Taryboje.
„Kiek tenka girdėti, toks pinigų „išmušinėjimas“ rajono politikų vertinamas neigiamai. Aš tokiam prašymui tikrai nepritarsiu, to betrūko, kad imtume remti tokią didelę ir tokią turtingą įmonę – „Lietuvos geležinkelius“, – pabrėžė A. Pocius.
Jis teigė bandęs klausti pažįstamų, kada šie keliavę traukiniais. Išgirdo atsakymą, kad tai buvę vaikystėje ar ankstyvoje jaunystėje.
Be to, nuo vasaros vidurio „Lietuvos geležinkeliams“ panaikinus traukinio Panevėžys–Rokiškis maršrutą, pasak A. Pociaus, nė vienas rajono gyventojas nesikreipė į Savivaldybę, neišsakė nepasitenkinimo. Iš to sprendžiama, kad Panevėžio rajono gyventojams jų teritorija riedantis traukinys nėra svarbus.
Kupiškio rajono taryba, pasak šio rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus Kęstučio Jakšto, traukinio reikalingumą jau aptarė, kalbėta ir apie „Lietuvos geležinkelių“ užsiprašytą metinę 17 tūkst. eurų sumą.
Vieni Tarybos nariai ją įvertino kaip nerealią, o sumaniusius pasipinigauti „Lietuvos geležinkelių“ atstovus vadino gudručiais, svarstė, gal ties Kupiškio rajono riba ant geležinkelio bėgių reikėtų statyti užkardus ir imti mokestį iš visų važiuojančių traukinių. Kitiems politikams atrodė, kad traukiniai yra pati švariausia, o drauge ir pigiausia transporto rūšis, prieš kurią veriasi ateitis, tad derėtų paremti valstybės įmonę.
„Prie bendros nuomonės dėl to, ar reikėtų dotuoti traukinį, Taryboje neprieita. Svarstyta, kad reiktų bendrauti su kitų savivaldybių vadovais, aiškintis, ar jos ruošiasi „Lietuvos geležinkeliams“ skirti biudžeto lėšų, kad jų teritorijomis važiuotų traukinys“, – sakė K. Jakštas.
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Burnickas patvirtino, jog šio rajono Taryba „Lietuvos geležinkelių“ prašymą dar nagrinės ateityje.
„Visi, kas su tuo prašymu susipažinome, nesame juo sužavėti. Mūsų žiniomis, nedaug rajono žmonių važinėja traukiniu. Kai nuo liepos mėnesio traukinys į Rokiškį nebevažiuoja, nusiskundimų dėl to Savivaldybėje nesame sulaukę“, – teigė administracijos vadovas.
A. Burnickas svarstė, kad traukinio vėžei iki Rokiškio galbūt bus lemta atgimti nutiesus „Rail Baltica“ vėžę, sujungsiančią Berlyną su Talinu.
Rokiškėnai tikisi, kad tuomet galėtų būti atnaujintas susisiekimas iš Rokiškio iki „Rail Baltica“ keleivių stoties netoli Panevėžio.
