-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Iš jų galima atsigaivinti vėsiu geriamuoju vandeniu, bet prisileisti į didžiulius bakus, kaip iki šiol darydavo dažnas sodininkas, būtų pernelyg sudėtinga.
Be to, svarstoma, kad jau šią vasarą mieste atsirastų vandens dulksnos vietų. Tai sistema, purškianti smulkius vandens lašus.
Praėjusią vasarą Panevėžyje kilo nemenkas pasipiktinimas, kai bendrovė „Aukštaitijos vandenys“ visame mieste ėmė naikinti vandens kolonėles.
Iš trijų dešimčių vandenpylių šiuo metu beliko vienuolika.
Šiomis kolonėlėmis naudojasi ne tik namuose vis dar neturintieji vandentiekio, bet ir tie, kurie geriamojo vandens bakus vežasi į sodus ar sodybas.
Tik pirmieji už vandenį iš kolonėlės sumoka nustatyto dydžio abonentinį mokestį, o už antruosius sumoka visi „Aukštaitijos vandenų“ abonentai.
Pasak „Aukštaitijos vandenų“ Gamybos ir technikos skyriaus viršininkės Angelės Plančiūnaitės, Panevėžyje sudarytos sąlygos visiems savo namuose turėti vandentiekį ir kanalizaciją, tačiau dalis gyventojų dėl kažkokių priežasčių neskubėjo įsivesti šių inžinerinių tinklų.
„Pernai nuspręsta panaikinti didžiąją dalį vandens kolonėlių, taip skatinant panevėžiečius įsivesti vandentiekį ir kanalizaciją. XXI amžiuje vis dar nešti vandenį iš kolonėlės – nelabai civilizuotas gyvenimo būdas“, – sako A. Plančiūnaitė.
Panevėžyje dar nepanaikintomis 11 vandens kolonėlių oficialiai naudojasi ir už tai sumoka tik keturios dešimtys abonentų. Visgi prie tokių įrenginių vasarą nutįsta nemokamo vandens ieškančių sodininkų eilės. G. KARTANO nuotr.
„Aukštaitijos vandenų“ atstovės teigimu, kiek panevėžiečių per pastaruosius metus įsivedė vandentiekį, nes nebeliko galimybės vandens atsinešti iš kolonėlės, sunku pasakyti.
„Dabar matome, kad visame mieste likusiomis 11 kolonėlių naudojasi 40 asmenų. Skaičius nedidelis, bet nėra gerai, kai žmonės vis dar neturi savo namuose geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo sistemos“, – sakė A. Plančiūnaitė.
Pasak jos, šiemet taip pat numatyta peržiūrėti vandenpylių tinklą ir kai kurias jų naikinti.
„Ilgalaikėje perspektyvoje jų numatyta dar mažinti, bet kiek nebeliks šiemet, dar nesame apsisprendę“, – komentavo A. Plančiūnaitė.
„XXI amžiuje vis dar nešti vandenį iš kolonėlės – nelabai civilizuotas gyvenimo būdas.“
A. Plančiūnaitė
Pradėjus vandens kolonėlių naikinimo vajų Panevėžyje imtasi įrengti stacionarias vandens gertuves.
Šiuo metu Panevėžyje įrengtos jau septynios tokios vietos, kur galima gertuves prisipildyti vėsaus geriamojo vandens ir net pagirdyti augintinį.
Tačiau iš tokių įrenginių prisileisti baką vandens, kaip iš naikinamų vandenpylių, sudėtinga.
„Šiemet planuojame pastatyti dar tris naujas gertuves. Dėl konkrečių vietų dar nenuspręsta, šiuo metu vykdomi pačių kolonėlių viešieji pirkimai“, – sako A. Plančiūnaitė.
Gamybos ir technikos skyriaus viršininkės teigimu, gertuvės bus statomos masinėse žmonių susibūrimo vietose.
Praėjusiais metais tokios naujos gertuvės įrengtos prie Kristaus Karaliaus katedros, atnaujintoje Nepriklausomybės aikštėje prie Švč. Trejybės bažnyčios bei prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios.
„Planuojant naujas vietas gertuvėms įrengti pagrindinis kriterijus taip pat bus masinės žmonių lankymo vietos. Jeigu bus poreikis, tikrai toliau tą tinklą plėsime. Norisi, kad mieste karštą vasaros dieną nesunkiai būtų galima rasti, kur nemokamai atsigaivinti geriamuoju vandeniu, pasipildyti savo gertuves“, – teigė A. Plančiūnaitė.
Vietoj naikinamų vandens kolonėlių mieste atsiranda stacionarios gertuvės, kurios miestiečius gelbės karštomis dienomis. G. KARTANO nuotr.
Į stacionarias gertuves tiekiamas švarus geriamasis vanduo, išgaunamas iš po žemių.
Vanduo reguliariai tikrinamas ir atitinka visus higienos reikalavimus. Pasak A. Plančiūnaitės, vandens gertuvės tampa vis populiaresnės didžiuosiuose miestuose.
Svarstoma jau šią vasarą panevėžiečiams pristatyti dar vieną naujovę – dulksną.
Kaip paaiškino A. Plančiūnaitė, tai lankai su purkštukais, iš kurių purškiami maži vandens lašeliai – lyg dulksna. Praėjus pro tokį lanką vanduo karštą dieną maloniai atvėsina.
„Su Savivaldybe teko kalbėti, kad būtų smagu, jei vasarą Panevėžyje atsirastų dulksna. Jau galvojame, kur ir kaip tai įrengti. Tai nėra naujovė – Vilnius, Kaunas tokius įrenginius jau yra išbandę“, – teigė A. Plančiūnaitė.
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Taučikienė apie naujovę nelinkusi kalbėti, kol tai dar tik idėja.
„Dėl vandens dulksnos vyksta svarstymai ir galimybių analizė. Tai reiškia, kad kol kas nėra priimto sprendimo nei dėl įrengimo vietų, nei dėl techninių sprendimų ar biudžeto“, – komentavo R. Taučikienė.
