Nemari Baltijos kelio žymė

Nemari Baltijos kelio žymė

 

Paminėti tautą suvienijančią Baltijos kelio ir Juodojo kaspino dieną tradiciškai susirinkta simbolinėje vietoje – po paskutiniojo tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio tėviškės ąžuolais.

Šiai datai skirtas renginys Panevėžio rajone, Čiūrų kaime esančiame Zaosės vienkiemyje Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos ir Panevėžio kraštotyros muziejaus organizuojamas jau vienuoliktą kartą.

Kaip ir kasmet, prisiminti istorinę, Lietuvai ypač svarbią datą kviesta jau nuo pat ankstyvo ryto – Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioje laikytos šv. Mišios už nepriklausomą Lietuvos valstybę ir jos žmonių laisvę.

Iš karto po jų visi norintieji pakviesti susitikti J. Urbšio – ministro, diplomato, karininko, vertėjo, neišdildomą prisiminimą valstybės istorijos puslapiuose palikusios asmenybės – tėviškėje.

Vienkiemio svečiams muzikinę programą parengė folkloro grupė „Rugiaveidė“, o surengtoje konferencijoje „Po 30 metų“ pranešimą skaitė istorikas. dr. Vladas Sirutavičius.

Lankytojams taip pat pristatyta Kauno J. Urbšio katalikiškosios pagrindinės mokyklos mokinių paroda „Žvelgiu į istoriją“. Susirinkusieji vaišinti kvapnia gilių kava, pagal specialų receptą iškeptu Urbšynės pyragu.

Galerija

Žymūs istorijos puslapiuose

Po konferencijos iš užmiesčio persikelta į žinių centrą – viešąją G. Petkevičaitės-Bitės biblioteką. Diskusijos „Sąjūdžio Lietuva: vizija ir tikrovė“ debatuose dalyvavo filosofas Arvydas Juozaitis, politikas ir visuomenės veikėjas Gintaras Songaila, kiti Baltijos kelio – tautiškumo pergalės prieš totalitarizmą – liudytojai.

J. Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centro vadovo, vieno iš renginio organizatorių Arnoldo Simėno teigimu, ši data jam, kaip Sąjūdžio žmogui, ypač reikšminga.

Bandoma išbraukti Juodojo kaspino dieną ir palikti tik Baltijos kelio, bet nereikia sau meluoti. 1939-ųjų rugpjūčio 23 dieną buvo pasirašytas nuosprendis Lietuvai ir Baltijos šalims“, – kalbėjo A. Simėnas.

Tą pačią dieną, tik jau po 50-ies metų, minint Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, susikibę už rankų žmonės sujungė trijų Baltijos šalių sostines.

Žmonių grandinė nusitęsė nuo Vilniaus iki Talino – tokios pasaulyje iki tol nebuvo. Jų valia įrašyta į Gineso rekordų knygą“, – didžiuojasi A. Simėnas.

Panevėžys – išskirtinis miestas

1939-ųjų rugpjūčio 23 dieną Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas ir Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas fon Ribentropas pasirašė dvišalę nepuolimo sutartį ir slaptais protokolais pasidalijo Vidurio ir Rytų Europą. Taip panaikinta Baltijos šalių nepriklausomybė. Po pusės amžiaus, Lietuvai atgimstant, buvo svarbu paneigti šias sutartis, nes jų pagrindu prasidėjo okupacija ir aneksija.
Į gyvą žmonių grandinę kas ketvirtas trijų Baltijos šalių gyventojas susikibo prieš 29-erius metus – 1989 metų rugpjūčio 23-iosios vakarą. Tą kartą Vilnių ir Taliną sujungė daugiau nei 600 kilometrų gyva grandinė. Baltijos kelyje dalyvavo daugiau nei du milijonai Latvijos, Estijos, Lietuvos gyventojų.

Panevėžys buvo išskirtinis miestas – vienas iš dviejų Lietuvoje, kurio gatvėmis nuvingiavo laisvės ištroškusių žmonių jūra. Panevėžio sąjūdininkai prižiūrėjo 11 kilometrų atkarpą nuo Velžio iki Piniavos. Vakare Laisvės aikštėje vyko mitingas. Planuota, kad vietose, kur neužteks žmonių, bus panaudoti juodi kaspinai, bet jų neprireikė.
Tokiu gestu žmonės ne tik paminėjo 50-ąsias Sovietų Sąjungos ir Vokietijos Vidurio ir Rytų Europos pasidalijimo metines, bet ir parodė norintys būti laisvi, išsilaisvinti nuo Sovietų Sąjungos priespaudos. Nepaisant bauginimų, trijų okupuotų Baltijos valstybių gyventojai nepabūgo išeiti į gatves ir visam pasauliui parodyti esantys drąsūs ir užsispyrę kovotojai.

Anot panevėžiečio istoriko Juozo Brazausko, Baltijos kelio pradžia iš tiesų buvusi ankstesnė. Pradžių pradžia jis įvardija 1987-ųjų mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, kurį uždraudė sovietinė valdžia.

Istoriko teigimu, kai kurie žmonės į mitingą atkeliavo su tinkliniais pirkinių krepšiais – taip bandyta apdumti saugumiečiams akis, esą į mitingą užsukę visiškai atsitiktinai.

Prisimindamas Baltijos kelią, J. Brazauskas sakė, jog šis įvykis – nepakartojama gyvenimo ir istorijos akimirka.

Nepriklausomybės atkūrimo dar reikėjo luktelėti, tačiau pirmasis bandymas pasakyti, kad norime būti laisvi, reikalavo didelio žmonių pasiryžimo ir vienybės“, – yra pasakojęs J. Brazauskas.

Galerija

 

Komentarai

  • […] (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); Source link […]

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų