Naujoji Panevėžio „vinis“: tarp meno ir plytos

Naujoji Panevėžio „vinis“: tarp meno ir plytos

 

Ambicingiausias projektas, kokio panevėžiečiai nepamena, Stasio Eidrigevičiaus menų centras (SEMC) dar nė nepradėtas statyti jau skleidžia žinią pasauliui apie Aukštaitijos sostinę.

„Kaip juosta tarp kitų juostų jis įsipina į posocialistinį miestą ir žymi jo naują šaunumo erą“, – vietoje kino centro „Garsas“ suplanuoto SEMC pastato projektą įvertino vokiečių architektūros žurnalas.

Nors numatytas naujas objektas iš esmės turėtų pakeisti ne tik Respublikos ir Kranto gatvių vaizdą, bet ir Panevėžio įvaizdį, į būsimo statinio techninio projekto viešąjį pristatymą susirinko vos per 60 žmonių, daugiausia kultūros, meno, švietimo atstovų.

Visgi ir tokią saujelę beveik 100 tūkst. gyventojų turinčiame mieste projekto autoriai – vilniečių architektų komanda įvertino kaip didelį panevėžiečių aktyvumą.

„Esam iš truputį didesnio miesto, bet dažnai mūsų mieste žmonėms taip nerūpi jų aplinka, kurioje gyvena, ir kokie procesai joje vyksta“, – patikino projekto vadovas Viktoras Gricius.

Suprojektuotas stačiakampio formos statinys iškils gerokai aukščiau nei esamas kino teatras. Šio aukštis siekia per 14 metrų. SEMC numatytas 23 metrų. Vien trečiojo ir ketvirtojo aukštų ekspozicijų salių aukštis iki lubų sieks daugiau nei keturis metrus.

Nors projektuojamas pastatas aukščiu pranoks „Garsą“, architektai tvirtina, jog aikštei aplinkui kaip tik suteiks daugiau lengvumo ir erdvės. Kadangi būsimas statinys bus gerokai siauresnis nei dabartinis kino teatras, užims net 20 proc. mažiau aikštės ploto.

Per langus – miesto panorama

Vilniečių architektų komandos Panevėžiui sukurtas statinys, pasak projekto vyriausiojo architekto Aurimo Siruso, lakoniškumo ir intriguojančių meninių detalių visuma.

„Siekėme kurti architektūrą, kuri būtų įdomi ne tik Lietuvoje. O šiuolaikinė architektūra atsisakiusi perdėto manierizmo. Tokie pastatai tampa labiau įdomūs savo turiniu nei ekspresyvia architektūra. Pastate įdėtas „stasiškumo“ kodas, S. Eidrigevičiaus kūrybos manierų interpretacija“, – darbą pristatė architektas.

Kryptį Savivaldybės paskelbto konkurso dalyviams nurodė pats S. Eidrigevičius, pareiškęs, kad būsimą menų centro pastato unikalumą turėtų nusakyti vos trys žodžiai: paprastumas, logika ir fantazija.

„Gera architektūra ir turėtų tilpti į tuos tris žodžius“, – su menininku sutinka A. Sirusas.

Užduotyje konkursantams buvo numatytas pageidavimas pastatą suprojektuoti dar ir taip, kad iš jo atsivertų Panevėžio panorama. Šį reikalavimą laimėtojai išpildė dviem būdais. Menų centro stogas bus tinkamas eksploatuoti – nuo 23 metrų aukščio pastato viršaus atsivertų miestas kaip ant delno. Grožėtis vaizdinga panorama pritaikytos ir trečiojo bei ketvirtojo aukštų erdvės – pro milžinišką, tarytum „atplyšusį“ nuo fasado, langą rytinėje pusėje atsivers Senvagės perspektyva.

Kubas kino salei

A. Siruso teigimu, projektuojant SEMC įvertinta, kad jam numatyta vieta tarp Kranto ir Respublikos gatvių panevėžiečių sąmonėje nuo seno užsifiksavusi kaip kino erdvė. Konkrečiai šiai funkcijai greta stačiakampio pastato suprojektuotas ir kubo formos statinys 84 vietų kino teatro salei. Su pagrindiniu pastatu ją jungs požeminis holas.

„Šiuolaikinio meno centras netgi būtų neįsivaizduojamas be kino. Panevėžio SEMC kino funkciją norėjosi sureikšminti jai paskiriant atskirą erdvę“, – sako A. Sirusas.

SEMC rūsyje suprojektuotas holas su rūbinės, dirbtuvių, meno archyvo patalpomis. Pirmajame aukšte – vestibiulis su informacijos centru, kavinės erdvė ir ūkinė zona. Antrasis aukštas numatytas edukaciniams užsiėmimams ir mediatekai, kiti du aukštai skirti ekspozicijoms – trečiajame numatyta įkurdinti S. Eidrigevičiaus meno kūrinius, ketvirtajame – kitų menininkų darbus.

Po SEMC suprojektuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Į ją įvažiavimas numatytas iš Kranto g. pusės. Tai yra vienas esminių argumentų, kuriuo architektai aiškina būtinybę iškirsti 12 medžių – kaštoną ir beržus.

„Garsą“ rekonstruoti į SEMC numatyta dviem etapais. Pirmuoju požeminėje aikštelėje planuojama įrengti 13 vietų, vėliau ją išplėsti iki kelių dešimčių.

Pasak A. Siruso, antrasis etapas tik papildytų pirmąjį: plečiamos ekspozicijų salės trečiame ir ketvirtame aukštuose, konferencijų erdvė ir dar viena universali salė antrajame.

Pirmuoju etapu numatyta pastatyti per 3000 kv. m, antruoju – pastatą išplėsti iki 4500 kv. m.

„Kaip pastatas bus eksploatuojamas – būsimos jo administracijos rūpestis, bet mes jame matome daug galimybių ir jas kuriame įvairiam turiniui“, – tvirtina architektas.

Skaičiuoja aukštais

SEMC projektą į pristatymą susirinkę panevėžiečiai įvertino nevienareikšmiškai. Panevėžietis architektas Donatas Malinauskas ragino autorius pasikonsultuoti su Architektų rūmų teisininkais, mat įžvelgė Panevėžio bendrojo plano pažeidimų. Šiame dokumente numatyta, jog dabartinio „Garso“ vietoje leidžiamas maksimalus aukštis yra penki aukštai, pasak D. Malinausko, tai tesiekia 15–17 metrų.

„Man abejotinas tas laisvas interpretavimas“, – pareiškė architektas.

„Tai jūs laisvai interpretuojate“, – jam atkirto projekto autoriai.

Pasak V. Griciaus, projektuojant menų centrą smulkmeniškai išanalizuoti Panevėžio planavimo dokumentai. Anot jo, bendrasis planas iš tiesų šioje vietoje leidžia penkių aukštų pastatą, tačiau dokumente nė žodžiu neužsiminta, kiek tai turėtų siekti metrų.

Nors SEMC projektuojamas 23 metrų, jį sudarys tik keturi aukštai.

„Mes neinterpretuojame bendrojo plano. Jis aukštingumą nustato aukštais, ne metrais. Penkiaaukštis daugiabutis būtų 15 metrų, biuro pastatas su tiek pat aukštų – 20-ies, o už juos aukštesnė bažnyčia tebūtų vieno aukšto“, – palygino V. Gricius.

Stačiakampio formos statinys su jame paslėptomis intriguojančiomis meninėmis detalėmis iškils gerokai aukščiau nei esamas kino teatras.

Ginčai dėl meno

SEMC projektu susidomėjusiems panevėžiečiams opiausias klausimas – kino teatro likimas. Kiek vietų bus kino salėje, ar toliau bus bendradarbiaujama su kino festivalių rengėjais, atvežančiais naujausius filmus į Panevėžį, – klausimai, kuriuos vieną po kito žėrė V. Mikalausko menų gimnazijos auklėtiniai. „Garso“ direktorės Genės Pučinskienės teigimu, jei architektai nenori, jog panevėžiečiai, negavę bilietų į kino seansus, skųstųsi ir keiktų, turi ieškoti galimybės padidinti kino salę bent iki 150 vietų.

V. Gricius tikina, jog kino gerbėjams vietos SEMC būtų ir daugiau – be suprojektuotos 84 vietų kino salės, anot architekto, mediatekos erdvėje antrajame aukšte tilptų ir daugiau nei 100 žmonių.

SEMC suprojektavusi komanda sulaukė ir kirčių dėl pastato elementarumo.

„Sveikinu architektus, kad jie labai profesionaliai padirbo gramatiką. Bet, gerbiamieji ponai, kur menas? Architektūros meno čia nematau. Plyta. 1961-ųjų mąstymas. „Garso“ architektūra geresnė“, – pareiškė panevėžietis skulptorius Alfridas Pajuodis.

Vis dėlto SEMC pastato kūrėjai sulaukė nemenko susirinkusiųjų palaikymo ir net plojimų.

„Klausantis tokių pašnekėjimų, kyla noras miestui pasiūlyti: nebūkime minia streikuojančiųjų prie šito projekto, o būkime supratingi to pastato naudotojai ir puoselėtojai. Dėl šitų erdvių nesijaudinkit – tik užpildykit jas savo kūryba. O dėl to aukščio – nebūkim kaimiečiais, kurie, be tų kelių metrų, daugiau nieko nemato“, – išrėžė panevėžietis architektas Vidmantas Stankevičius.

Projektą palaikantis pasaulyje garsus stiklo menininkas, panevėžietis Remigijus Kriukas pripažino, jog diskusijos dėl papildomų kelių metrų aukščio – beprasmės įvertinus būsimojo objekto reikšmę miestui.

„Ne du, o dar dvidešimt metrų pridėkit, kad tikrai tai būtų miesto vinis. Aš gimęs, augęs Panevėžyje ir kaip kūrėjas blaškausi po pasaulį, nes miestas neturi tinkamos kūrybinės erdvės. Šitas objektas turėtų būti Panevėžio „vinis“, kultūrinis centras. Puikus kūrinys!“ – įvertino R. Kriukas.

Kreipsis dėl finansavimo

Šiuo metu baigiamas rengti SEMC investicinis projektas tvirtinti Savivaldybės Tarybai bus teikiamas jau artimiausiame jos posėdyje, o iki gruodžio 6-osios Centrinei projektų valdymo agentūrai pateikta paraiška ES paramai gauti. Ja Menų centrui bus prašoma maksimalios remiamos sumos – 3 mln. Eur. Skaičiuojama, kad „Garso“ rekonstrukcija į SEMC iš viso kainuos apie 10 mln. Eur.

Modernaus menų centro statybos, planuojama, turėtų startuoti 2019-aisiais, o įkurtuves švęsti tikimasi 2021 m.

Komentarai

  • Tik statykit greiciau!

    • baikit su tais pasikeitimais: buvo buvo buvo tyli rami provincija – ir šast, tarptautiniai konkursai, vertinimai, bendravimai, bendradarbiavimai, ES finansavimai ir tt ir tt. RAMYBĖS ir PILKUMO tik reikia mano numylėtai paprastai tyliai provincijai ir kad kuo mažiau čia visokių žmonių vaikščiotų ir važinėtų. Tegul sėdi sau namie visi ir visur ir visada!

      • Atsakyti
      • Statyti ir tik statyti !

  • Kodėl Sekundė nerašė kad bus viešinimas? Labai jau žmonės žino ką savivaldybė skelbia. Išanksto savų prisikvietė tai toks ir viešas susirinkimas.

    • Parašyk nr., gal paskambins, kai kas vyks 😉

  • Nerimą kelia, kad Panevėžyje numatoma daug ką griauti, daug ką restauruoti, mažai taupant. Kalba ėjo apie Panevėžio miesto Santuokų rūmų griovimą, apie Autobusų stoties pastato keitimą, dabar – apie kino teatro „Garsas“ griovimą-restauraciją. Ar jau esame tokie turtingi, kad taip eikvotume lėšas? Nerimą kelia kalbos apie artėjančią ekonominę krizę. Žmonės piktinasi, kad sunku pragyventi, o mes norime staigiai sumoderninti, išgražinti, nors esame materialiai neturtingi. Tad pagalvokime, ar verta skubėti? Žmogus prieš nusipirkdamas limuziną pirma nusiperka apsiaustą ir batus.

    • aš tai pirmiausia nusiperku Ksanakso

    • gyvena lyg pinigai iš dangaus kristų

  • valdzioje. jiems svarbu pasiimti pinigus uz projektus, o po jų, kad ir tvanas. dabar pilna pinigų is ES – niekas nestatoma, netvarkoma.

    • Atsakyti
    • Paranoja? Tvarkoma ir daroma, atsimerk

  • Žvilgtelėjau ir apstulbau:
    „Projekto „Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Kino teatro pastato (Respublikos g. 40, Panevėžyje) rekonstravimas“ techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos. Bendra pirkimo vertė. Vertė be PVM: 297520.67 EUR“
    Dar reikės darbų atlikimo projekto…
    O jeigu negaus pinigų iš fondų, tai visi 10 milijonų guls ant miesto biudžeto :-(. Gal reikėjo ieškoti Stasio Eidrigevičiaus turtingų bičiulių ir kviesti investuoti, o ne baigti stekenti panevėžiečius?

    • Žvilgtelėjau į kairę, žvilgtelėjau į dešinę, bet niekur nesimato taip netyčinės info.

    • O kai pasižiūri ką jaunasis genijus jau suprojektavo ir kokie pelnai tai kyla minčių, kad architektai, kaip ir daktarai, vienas klanas.

      • Atsakyti
  • Aš pasitikiu protingais, išmintingais žmonėmis. Nesu bambeklis. Man tikrai ne tas pats, kas vyksta Panevėžyje. Kad jau šiandien daug stiprių darbų padaryta, tai faktas. Kaip supratau iš spaudos, puikiai tvarkomos ir jau sutvarkytos gatvės – šios savivaldybės sugebėjimas planuojant, taupant padaryti daugiau. Tai kodėl to nesugebėjo ANOS kadencijos vadai? Va čia, tai klausimas.
    Vedu prie TO, kad manau – šiandieniniai miesto vadovai planuoja miesto ateitį išmintingai, ne savo kadencijai, o miestiečių ateičiai. Kad miestas būtų žydintis, gyventum ir norėtum, kad būtų ne tik turgus, picerija ir būrimo salonai…kad mūsų jaunimas turėtų įvairių galimybių asmenybės lavinimui. Ilgiuosi jaunatviško miesto, kai ir senas ir jaunas nori šviesių, smagių dalykų.
    Aš laukiu Stasio Eidrigevičiaus centro. Menų centro. Žmogus – pasaulinio lygio. Mūsų kraštietis. Negirdėjau nė vieno atvejo, kad pasiekęs pasaulinį pripažinimą, norėtų, siūlytųsi atvykti ir dovanoti ne tik savo darbų kolekcijas, bet ir žinias, patirtį.
    Taigi, linkiu sėkmės šio projekto sumanytojams. Sveikatos ir sėkmės

    • Atsakyti
    • Abejomis rankomis pritariu Tamstai. Kas baisiausia, neigiamų nuomonių buvo ir statant CIDO areną: miestui nereikia, per brangus išlaikymas biudžetui ir t.t. Dabar gi turime normalią vietą ne tik komerciniams renginiams. Ir bambekliai pritilo 🙂
      Menų Centras miestui reikalingas. Tik pritardamas gerb. R.Kriukui pageidaučiau aukštesnio pastato. Urbanistinio peizažo tai negadintų, o tik išsiskirtų Aukštaitijos lygumoj. Šiaip ar taip kalbame apie naują traukos vietą Panevėžyje.

      • Atsakyti
    • Stonkau tu Stonkau, gal dabartinė valdžia ir pinigų tam prisigamino ? Leidžia tai, tiksliau švaisto, tai kas ankstesniais metais sukurta ir dar ankstesnius su purvais maišo. Atėjo ant padėto pinigų maišo ir nesugebėjo net kokybiškai jų išleist. URBAN ką tik išjudėjo, gatvės kitąmet – dar kitamet subyrės. O tu rėksi ant kitų, kad gatvės blogos.

  • Tai ką rodo tai tik gražiai paspalvintas montažas su tuo centru, o realybėj būtų didžiulis ligoninės korpusas miesto centre. Ar nesuprantat kad tik dabar sugebėjo pasirašyt Urban vieną rangos projektą dėl kultūros ir poilsio parko? Kur ankščiau buvo? Tipo gatves asfaltavo? Bet tai visos Lietuvos miestuose jos intensyviai tvarkomos. Jei valdžia pudrina smegenis ir mėto pinigus propogandai, tai dar nereiškia, kad mūsų miestas atsinaujina.

    • Ne pirmas parko projektas. Darbai jau vyksta Janonio g. Taigi tamstos teiginys – melas. Toliau net nebesigilinu, nes ir ten ta pati linija 😉

      • O tu dar sąžine turi?

        • Be sąžinės yra dar ir akivaizdūs faktai 😉
          Žiūrim ką turim

          • Atsakyti
  • Baisus tas statinys bus. Vien tas užrašas. Brrrrr. Kaip Lenino kokio. O ta padovanota architektams vizija aiškiai nusako kas ten bus- guli tam pastate Stasys ir tik nosis pasauliui iškišta. Viskas tuom pasakyta. Labiau ir baisiau nebegalima. Kinas išmestas iš centro į kažkokią būdą. Tik požemiais susisieks. Nebus čia jokio traukos centro. Žinant Eidrigevičių ir jo norą apipaišyti visas sienas, tai bus uždara erdvė apipaišytom sienom ir pulku lenkelių kartais atvažiuojančių pristatyti savo menų. Minėsit mano žodį.

    • Jei esate bent kiek architektas, Panevėžio visuomenei pasiūlykite savo Menų centro pastato variantą.
      Apsvarstysim 😉

      • Atsakyti
      • Jei nebūtų prisidengę po žodžiu rekonstrukcija, būtų nuo pat pradžių sulaukę didelio visuomenės pasipriešinimo dėl kino teatro garsas rekonstrukcijos. Apkvailino miestiečius. Reikalavimas buvo rasti tinkamiausią objektą naujajam centrui, o kai išrinko Garsą, tai tipo jis nė kiek netinka ir reikia jį rekonstruoti paliekant tik kelias nešančias sienas 😀 Juokas pro ašaras. Buvo tikrai kitų architektų darbų, kurie norėjo išlaikyti kino centro Garsas architektūrą, jį rekonstruojant. O dabartinis projektas – tai naujas statinys. Ir apie kino centro likimą tylėjo tylėjo, muilino, ramino – turėsit. Ką turėsim? Pajuoką iš kino.

  • Centras gerai, bet jis susiurbs visas lėšas, kurios reikalingos municipaliniu (muzikinio teatro, leliu teatro, bendruomeniu rumu ir kt.) kulturiniu erdviu atnaujinimui. Tai reiskia – viena kulturine erdve bus kuriama kitu saskaita. Ar tai yra kulturos miesto strategija – naikinti vieva, kuriant kita? Ir dar – ar kultura pastatui, ar pastatas kulturai ? Daugiausia dabar kalbama apie pastata, bet ne apie centro veiklos koncepsija.

    • Atsakyti
  • Gerbiamieji diskusijų dalyviai,
    1. Menų centras Panevėžyje iš principo yra labai gerai-tikiuosi visi sutinka.
    2. Klausimas kurioje miesto vietoje? Kas nusprendė? Pulkelis savivaldybės išrinktųjų? Buvo pateikta visuomenei ši idėja?
    3. Kokie motyvai buvo kad tai Eidrigevičiaus menų centras? Kodėl ne Paužos ? Kodėl ne Putino ar Šimašiaus ar Žukausko? Jei Eidrigevičiaus centras, tai gal tegu jis ir finansuoja? Kodėl eilinis mokesčių mokėtojas (tegu ir netiesogiai) turi mokėti už tai kas jam netinka? Trumpai: asmenybės sureikšminimas.
    4. Pagal dabar galiojančius įstatymus: taip -tai rekonstrukcija, nors jokio Garso ten nebeliks.
    5. Lietuvoje yra puikių architektūrinių sprendimų, kaip pritaikyti esamas patalpas kitam sprendimui-tai vadinama konversija. Kauno autobusų stotis, Klaipėda, Vilniuje Šiaurės miestelis. Kodėl savivaldybės klerkai nepagalvojo apie konversiją? Būtų išlaikytas tikrai kur kas meniškesnis architektūrinis esamo kinoteatro sprendimas, nei dabartinė vizija, kurioje architektūros nerasta-kai teisingai sako A. Pajuodis-tai plyta.
    6. Sveikintinas dalykas dėl pasirinktų pastato ekologinių statybinės dalies ir eksploatacinių sprendimų.
    7. Galima spėti(tik spėti), kad kažkam iš savivaldybės ar suinteresuotų rato kilo ši idėja-paimti pinigus iš ES Urban krypties. Va Eidrigevičius ir Co, prasuko reikalą, o štai savivaldybė su garsiaja Urbšio komanda(judėjimu) kažkodėl nesugebėjo. Ar nekeista, kad jau dabar paskirtas menų centro direktorius €,Zukauskas ? Dar nėra net projekto, o direktorius jau yra. O sakote neturime pinigų. Apie šio „direktoriaus“ karjerą panevėžiečiai irgi neblogai žino. Pasidomėkte palaikymo komandos sąsajomis: E. Žukauskas, R.Kriukas, V.Stankevičius
    8. Palinkėjimas statinio architektui: gal važiuok „pasiblaškyti po pasaulį“, gal išmoksi kurti architektūrą. O gal nebesiūlyk pilkajai Panevėžio varguomenei Šiuolaikinio meno centrų. (Wilno naše…ešče nesginelo)
    9. ne į temą: mieste yra pakankamai „įdomių statinių“, kurie stovi nebaigti, nepradėti… Buvęs Spirito fabrikas-(ar ne apie 10 metų ten kažkas kapstosi), buvęs konservų fabrikas, 5 metus bandomas sukurti paplūdimys prie Ekrano. Kažkodėl visų kadencijų savivaldybės klerkams neišeina šių „objektų“ vietoje įgyvendinti ne šiukšlyną, o štai vieną iš seniausių Lietuvos kinoteatrų sugalvojo „rekonstruoti“. P.S. kinoteatrą -kuris turi architektūros.

    • Atsakyti
    • Susitikime toks Malinauskas 70 proc laiko ir dėmesio savo klausimais ir mintimis uzurpavo – tai čia Tu?

      • Atsakyti
  • Labai gerai, kad statys, bus kultūros atgaiva žmogii. Tik nepradėkite ieškoti Širmuonėlių? Lauksiu meno centro. Ačiū.

    • ašarosiu dėl kertamo vieno ąžuolo ir 5 ne ąžuolų

  • jus buvote susirinkime bet nelabai girdejote ka sako projekto pristatytojai ir nelabai supratote i koki susirinkimo etapa pakliuvote, statyti meno centra buvo nuspresta jau praktiskai pries metus, ,pavasari vyko ideju dirbtyves ir diskusija su taip vadinama visuomene, cia gi buvo pristatomas konkursa laimejes projektas, taip kad diskutuoti kur, kada ir kokios formos pastata statyti jus pavelavote gerus metus, diskutuoti su visuomene galima, kai visuomene yra brandi ir nevadinkite visuomenes atstovais asmenu, kuriu interesai aiskiai buvo issakyti susirinkime, t,y garso kino teatro darbuotoju, zinoma yra gerai dirbti kino centre, parodyti 1 filma ziurovui kuriu susirenka koks 20 , ir saukti ,kad mes NEKOMERCINIS kinas ir ,t,t gal pamirsote kad direktorei pries kokius 15 metu prioritetine sritis buvo kita, t,y NAKTINIS KLUBAS ,na ir salia kino teatras, del zukausko, tai jus turejote girdeti ,kad tai LAIKINAI EINANTIS .meno centro pareigas vadovas, nes toks turi buti jai prasideda statybu maratonas, o kas bus tuo tikruoju tai dar paziuresime, del isterisku skulptoriaus pajuodzio rekimu kat projekts tai plyta, )))))))))))))))))))) na zinote ,architekturos profas Klimavicius sako kad gerai, o profas pajuodis rekia kad ne, spreskim patys kas turi didesne patirti vykdant architekturos projektus ,architektas ar skulptorius,,,,,,,,,yra Londone toks TATE meno centras, gerokai aukstesnis uz musu panevezio projekta, bet jus nustebsite jis ir yra panasus i plyta, tik londonieciam tai netrukdo i ji vaikscioti, gal vis delto svarbu yra ne forma o turinys, ir jai jus norite kad musu miestas liktu kaimu su senu kino teatru ,netvarkyta senvage ir skaistakalniu tai rekit,rekit rekit kad valdzia nedirba, kad valdo ne pilno proto vadovai, kad jie nieko nesupranta o tik jus esate tas vienintelis viska zinantis, o man reikia naujo meno centro ir manau kad tai sansas miestui nusipurtyti vidurio kaimo etikete

    • Atsakyti
    • TATE modern galerija konversuota iš buvusios elektrinės, pritaikant ekspozicijoms. Tame jos ir yra jos vertingumas.

  • Gal ne veltui turejom mera architekta, tai „papuose“ miesto senamiesti monstrais. Viena deze numesta Savanoriu- basanaviciaus kampe, kur isikurs viena rysininku firma. Kitas stiklainis-bankas „puosia“ muzieju. Tikrai maras aschitektas turi „gera skoni“ senamiescio architekturoje. Nebeniokokit tomis dezemis miesto centro. Geriau konservu fabrikan investuokit tuos milijonus ir tikrai grazus autentiski menu namai butu ne tk akiai bet ir dusiai.
    Jei, matosi, norit ir neturit kur milijonus investuoti, Laisves aiksteje viesbutyje irenkit butus jaunoms seimos, kurios, pagal lengvatines paskolas issipirks ir sugrys miestui pinigai.
    Neina suns balsas i dangu, taip kaip ir mano paprastos, ukiskai mastancios, motereles, nenorincios miesto centre monstru, pasiulymai miestui grazesniu vaizdu.
    Gal dar mieste yra panasiai mastanciu?

  • Plytų Panevėžiui pridavanojo pakankamai sovietmetis. Tai 1970 mastymas. Negu negalima buvo kitaip. Pažiūrėkit į busimo statinio planus, ten rasit vien laiptus, liftų šachtas, koridorius ir tualetus. Ekspozijai palikta labai mažai. Tos plytos nėra jokios prasmės statyti. Už studentų darba mokėti 300 000 eurų. atsakykite kam to reikia?

  • Kaip šaunu, Panevėžiui reikia šiuolaikiškesnio menų centro, juolab,kad miesto centras pagražės 🙂

  • kaip gerai dabartiniams, prastums milijoninius projektėlius, l.e.p, niekam atsakomybės nereikės prisiimti 😀

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (35)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų