I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Naujo fontano gedimai kelia įtarimų

Naujo fontano gedimai kelia įtarimų

Kai tik liausis spausti šaltukas, Panevėžyje vėl pradės šniokšti fontanai. Juos planuojama įjungti skirtingu laiku ir šiemet mieste šoks jau keturi tokie įrenginiai, tarp jų – ir Nepriklausomybės aikštėje.

Laukia šiltesnių naktų

Tačiau iki fontanų sezono pradžios Savivaldybė dar bando išsiaiškinti Kultūros ir poilsio parko puošmenos įtartinai dažnų gedimų priežastį.

„Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės direktoriaus Rolando Ramūno teigimu, fontanų negalima jungti, kol naktimis laikosi minusinė temperatūra.

„Nors dieną šilta, bet jei naktį minusas, gali užšalti paviršiuje esantys purkštukai. Dėl tokios rizikos, manau, tikrai anksčiau gegužės nejungsime. Juk gamta mėgsta pokštus: trečiadienį – ledas, prisnigo, o vakar jau buvo 10 laipsnių šilumos“, – sako R. Ramūnas.

Ilgametė praktika rodo, kad Panevėžyje fontanai visada ir būdavo įjungiami gegužę, nebent lepindavo išskirtinai šiltas pavasaris. Tačiau šįmet sinoptikai net ir po Velykų dar nežada didesnės šilumos.

Pirmieji sušniokš Laisvės aikštėje bei Kultūros ir poilsio parke esantys fontanai.

Pasak R. Ramūno, pernai su Laisvės aikštės fontanu neturėta jokio vargo – jam užteko paprasčiausios profilaktinės priežiūros. Tačiau parke esantis fontanas kėlė rūpesčių – vis užsikišdavo purkštukai.

Nepriklausomybės aikštėje įrengiamą fontaną planuojama paleisti rugsėjį, kai bus baigta ir aikštės rekonstrukcija. P. Židonio nuotr.

Per dažni remontai

Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos, fontanų įjungimo data neaptarta. Jis svarsto, kad panevėžiečiai pirmuoju šiemet džiaugsis Laisvės aikštės fontanu, o esantį parke reikia baigti remontuoti – nepašalinti pernykščiai gedimai. Šiuos darbus baigti trukdo naktiniai šalčiai.

Pasak T. Juknos, šio fontano gedimams įtakos greičiausiai turi ir vaikai, mėgstantys į purkštukus kaišioti pagaliukus.

„Pernai iki rudens pakeitėme penkis purkštukus. Tuos pakeitus, nebeveikė kiti, taigi, turime įdomią situaciją“, – sako direktorius.

„Jei kiekvienais metais taip reikės taisyti, bus nesąmonė.“

T. Jukna

Jo teigimu, aiškinamasi, ar išties fontanas sugadinamas, ar yra problemų ir dėl jo kokybės.

„Bandome aiškintis, nes jei kiekvienais metais taip reikės taisyti, bus nesąmonė“, – pabrėžė T. Jukna.

Pirmasis šį pavasarį sušniokš fontanas Laisvės aikštėje. P. Židonio nuotr.

Išvežtas iš Senvagės

Panevėžys pernai išgarsėjo šokančiu ir grojančiu įspūdingu fontanu Senvagėje.

Pasigrožėti 36 metrų ilgio, beveik 18 metrų aukščio plaukiojančio fontano kuriamu maždaug pusvalandžio trukmės spektakliu ant vandens savaitgaliais susirinkdavo ne tik vietiniai. Dėl tokio reginio į Aukštaitijos sostinę žmonės atvažiuodavo iš įvairių šalies kampelių.

Per miesto gimtadienį įjungtas fontanas veikė beveik iki spalio vidurio.

Pasak T. Juknos, Senvagės fontanas žavės ir šiemet.

Kadangi jis yra pontoninis, žiemai buvo iškeltas iš vandens. Į Senvagę bus sugrąžintas veikiausiai tik apie gegužės vidurį, mat tam reikalingi fiziniai darbai vandenyje ir vanduo turi labiau sušilti.

„Senvagės fontaną reikės kasmet žiemai išimti iš vandens ir laikyti pliusinėje temperatūroje“, – sako T. Jukna.

Jo manymu, kaip ir pernai, srovių ir šviesų šou galės vykti kiekvieną dieną, bet kas vakarą rodyti vaizdo projekcijų kol kas neplanuojama. Tokį reginį svarstoma įjungti savaitgaliais.

„Kiekvieną dieną rodant tas grožis nebedarys įspūdžio, nebeliks to žavesio“, – pastebi direktorius.

Panevėžio pasididžiavimas – šokantis ir grojantis fontanas prieš žiemą išvežtas iš Senvagės ir dar nesugrąžintas. P. Židonio nuotr.

Naujiena rudenį

Dar vienas fontanas įrengiamas rekonstruojamoje Nepriklausomybės aikštėje. Jį paleisti planuojama rugsėjį, kai bus baigti visi remonto darbai aikštėje.

Šis fontanas taip pat bus grindinis, panašus į esantį Kultūros ir poilsio parke, tik kitaip išdėstytas ir užprogramuotas.

Jį sudarys viena šalia kitos išdėstytos tarsi dvi fontanų grupės: parke fontano purkštukai išdėlioti viename rate, o aikštėje bus du atskiri.

Tačiau jų veikimo principas tas pats – fontaną išjungus, granitu galima vaikščioti, o jam šniokščiant vanduo bėgs į talpyklas po granitu.

Vieta fontanui jau seniai numatyta ir Marijonų sode. Jau pernai buvo parengtas jo projektas, tačiau Savivaldybės vadovai nebedalija pažadų, kada dabartinę tuščią duobę užpildytų fontano įrenginiu.

„Situacija rinkoje yra labai labai karšta, kainos išaugusios dvigubai. Tad šiek tiek trūksta ryžto, kad tokiu metu pirktume fontano įrenginį“, – sako T. Jukna.

Kažkada fontanas puošė ir Bendruomenių rūmų prieigas. Dabar atnaujinant šią teritoriją, vandens srovių joje nebenumatyta.

Savivaldybei kelia įtarimų dažni Kultūros ir poilsio parko naujo fontano gedimai. P. Židonio nuotr.

Komentarai

  • Biski tau ziuriu skaudu kai nei tie,ir nei tie neima i chebra 😀

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų