-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Praėjusią savaitę buvo išrinktas naujo Kniaudiškių parko rangovas. Planuojama, kad jau kitąmet panašiu metu miesto gyventojai turės dar vieną žaliąją erdvę.
Kaip žadama, naujasis parkas bus kitoks nei panevėžiečiams jau pažįstami – su varlių koridoriais, vabzdžių viešbučiais ir Eglei žalčių karalienei paliktomis užduotimis.
Beveik 8 ha teritoriją tarp Nemuno, Molainių, V. Alanto ir Kniaudiškių gatvių maždaug prieš dešimtmetį mėginta paversti parku, tačiau daugiau kaip milijono litų investicijos tuo ir pasibaigė – tik dviejų trijų metrų pylimai, kurie jau apaugę krūmynais ir žolėmis, liudija apie anuomet buvusius planus šią vietą turėti kaip rekreacinę zoną. Tačiau tikimasi, kad šįkart bus kitaip.
Kniaudiškių parko projekto vadovė Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Skiotienė teigė, kad praėjusią savaitę pasirašyta rangos darbų sutartis su bendrove „Dujotiekio statyba“. Darbų vertė – 711 263,89 euro. Šias lėšas planuojama gauti iš Europos Sąjungos fondų, Savivaldybės ar valstybės biudžeto. Papildomų finansavimo šaltinių bus ieškoma ir 39 vietų automobilių stovėjimo aikštelei nuo Žygeivių gatvės pusės įrengti.
„Pagal sutartį darbai turėtų būti baigti per dvylika mėnesių“, – pabrėžė projekto vadovė.
P. ŽIDONIO nuotr.
Skirtingai nei panevėžiečių naujai atrasti senieji, Kniaudiškių parkas negalės pasigirti trinkelėmis grįstais pasivaikščiojimų ar dviračių takais. Jam įrengti galės būti naudojamos tik natūralios medžiagos, todėl daugelis takų bus mediniai arba iškloti tankesnio grunto danga, akmenimis. Pasak I. Skiotienės, šioje rekreacinėje zonoje daugiausia dėmesio bus skiriama kraštovaizdžio apsaugai, ieškant gamtai draugiškų, o kartu ir estetiškai patrauklių sprendimų.
„Bus stengiamasi parką sukurti kiek galima artimesnį gamtai. Jis bus išties kitoks“, – tvirtina I. Skiotienė.
„Sunešioti dvylika klumpių – reikės įveikti dvylika kalnelių šlaitų.“
I. Skiotienė
Būsimame parke numatyta įrengti vabzdžių namelius, varlių migracijos koridorių, dalį teritorijos užsėti žydinčia pieva ir suformuoti vietą iškyloms ant žolės, nutiesti basų kojų taką, išvalyti esamą tvenkinį, teritoriją prie jo aptverti tvorele iš impregnuotų medžio spalvos tašų. Pagal visą parko perimetrą siūloma pasodinti įvairių medžių – klevų, beržų, šermukšnių, pušų. Želdynai kartu su kalneliais atitvertų parko erdves nuo miesto.
„Kuriant parką bus beveik nepažeistos vabalų, skruzdėlių, driežų ir varlių buveinės, jie ir toliau čia galės gyventi. Svarbu pažymėti, kad pagal šį parko projektą buvo numatytos pievos mieste, leista kvėpuoti gamtai. Architektė pasiūlė įrankius, kad būtų sukurta bioįvairovė šioje miesto dalyje“, – paaiškino I. Skiotienė.
P. ŽIDONIO nuotr.
Naujasis Kniaudiškių parkas išsiskirs tuo, kad bus kuriamas populiarios lietuvių liaudies pasakos „Eglė – žalčių karalienė“ motyvais, kurie atsispindės vizualiai ir, pasitelkiant parko želdinius bei infrastruktūrą, skatins pažinimą, ugdys ryšį su gamta. Pasak I. Skiotienės, ieškant idėjų, kaip atgaivinti šį apleistą žemės lopinėlį, projekto rengėjams kilo mintis jam suteikti pasakojimo pobūdį: kūdra – tai jūra, kalneliai su giraitėmis – tai sūnūs ir dukrelė, o gyvatašakė eglė – tai Žalčio žmona ir vaikų – Ąžuolo, Uosio, Beržo ir Drebulės mama. Kiekvienas kalnelis turės vaiko vardą ir aplink jį žaliuos tos rūšies medžiai. Takai – kaip žalčiai, žydinti raudona pieva – tarsi kraujo puta, žydinti balta pieva – tarsi pieno puta. Broliai, kurie užkapojo Žaltį, – šermukšniai su raudonomis uogomis.
„Aplink kūdrą ves medinių lentų Žalčio takas. Kvapiųjų 12 vaistažolių „pagunda“ – Eglei išbandymas. Sūpynės – simbolis, išbaidantis piktąsias dvasias. Sunešioti dvylika klumpių – reikės įveikti dvylika kalnelių šlaitų, suverpti dvylika verpalų – apibėgti aplink Eglės kalnelį, išausti 12 drobių – 12 kartų pereiti žaliuosius tunelius. Prie įėjimo į parką įrengtoje schemoje bus pateikta informacija, kur, kokius simbolius bus galima pamatyti, užuosti, išgirsti, pajausti ir išbandyti. Čia prasidės ir baigsis pėsčiųjų maršrutas“, – pasakojo I. Skiotienė.
