„Sekundės“ nuotr.

Naują savaitę Panevėžys pradės šylančiais radiatoriais

Sekundė
Aktualijos
2021.09.26 17:58

Kada pradėti šildymo sezoną – kone hamletiškas klausimas. Vieni, bijodami didelių sąskaitų už šildymą, siūlo dar pakentėti, kiti, nebetverdami šalčio ir drėgmės butuose, laukia, kada pradės šilti radiatoriai.

Šildymo sezonas Panevėžyje įprastai pradedamas spalio viduryje, bet šiais metais gamta diriguoja kitaip. Šįmet centrinis šildymas Aukštaitijos sostinėje bus įjungtas jau nuo pirmadienio. Pernai šildymo sezonas Panevėžyje pradėtas spalio 14-ąją ir tęsėsi rekordiškai ilgai – iki pat gegužės 10-osios.
Nuo pirmadienio per tris dienas turėtų pradėti šilti daugiabučiai, biudžetinės įstaigos, įmonės bei organizacijos. Visgi, kaip teigia šilumininkai, naujam sezonui pasirengę ne visi. Įmonės „Panevėžio energija“ duomenimis, rugsėjo 24-ąją tik 79 proc. gyvenamųjų pastatų, kuriems tiekiama centralizuota šiluma, turėjo parengties šildymo sezonui aktus. Už kiekvieno daugiabučio namo vidaus šilumos ūkio paruošimą šildymo sezonui atsako pačių gyventojų pasirinktas namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.
„Panevėžio energijos“ atstovės spaudai Daivos Paulauskienės teigimu, gyventojai, nusprendę, jog geriau apsiginkluos šiltais drabužiais ir pledais, nei mokės už pabrangusią šilumą, šildymo sezoną dar gali atidėti. Tam turi pritarti daugiau nei pusė daugiabučio gyventojų. Tačiau daugumos balsai negali nuspręsti pažeisti gyvenamosioms patalpoms nustatytų higienos normų – butuose negali būti mažiau nei 18 laipsnių šilumos.
Pasak D. Paulauskienės, kasmet būna namų, kurių gyventojai nusprendžia šildymą namuose įjungti vėliau.

Komfortas kainuoja

Atidėti šildymo sezono pradžios šilumininkai nepataria. Anot jų, įšalęs namas vėliau sunaudoja kone dvigubai daugiau šilumos energijos, tad sutaupoma minimaliai.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija yra apskaičiavusi, kad esant rudeniškai šilumai, maždaug 7 laipsniams, nerenovuotame sovietinės statybos daugiabutyje, kur įprastai temperatūra butuose nukrinta iki 16–17 °C, reikia sunaudoti apytiksliai 10 kWh/kv. M šiluminės energijos per mėnesį. Vadinasi, už trijų kambarių, apie 60 kvadratinių metrų, būsto šildymą per parą reikėtų mokėti vidutiniškai eurą. Esant žemesnei temperatūrai, pavyzdžiui, keturiems laipsniams šilumos, suvartojimas padidėtų iki 15 kWh/kv. m, o tokio paties buto šildymas kainuotų apie du eurus per parą. O vieno kambario pasišildymas 1 kW galios elektriniu šildytuvu 5 valandas kainuoja apie 0,75 Eur (per parą 3,6 euro).

Pinigai ar sveikata

Pasak D. Paulauskienės, dauguma Panevėžio daugiabučių turi automatizuotus šilumos punktus, kurie šildymą reguliuoja pagal lauko oro temperatūrą. Renovuotuose namuose bei namuose, kuriuose yra automatizuoti šilumos punktai, šilumą taupo punktuose įrengti elektroniniai reguliatoriai. Įjungus šildymą ir tinkamai suprogramavus šilumos punkto įrangą, šildymas bus išjungiamas pakilus lauko oro temperatūrai, o nukritus – šiluma vėl tiekiama. Iš 765 namų Panevėžyje vis dar yra 180 daugiabučių namų, kuriuose seni šilumos punktai su elevatoriniais mazgais, tad šie namai neturi galimybės automatiškai nustatyti šildymo sistemos temperatūrinio režimo grafiko.
„Gydytojai turi tvirtą nuomonę, kad nesilaikant gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimato higieninių normų, gerokai didesnė rizika susirgti kvėpavimo organų, sąnarių ligomis. Tokiu laiku, kai pastatų šildymas neįjungtas, o oro temperatūra kaitaliojasi, sergamumas padidėja. Padidėja ir išlaidos vaistams. Tada kyla klausimas, ar sutaupytų pinigų už šilumą nereikės išleisti vaistams“, – kalbėjo D. Paulauskienė.

Milijoninė skola

Šilumininkai tvirtina, kad pavėlinus šildymo sezoną, vėliau tenka gerokai daugiau energijos išnaudoti sušildyti peršalusioms daugiabučio sienoms.
„Pavėluotas šildymo įjungimas paprastai galiausiai nesutaupo šilumos, nes įšalusioms ir ypač sudrėkusioms namo ir butų sienoms vėliau įšildyti reikia sunaudoti dar daugiau energijos. Taip pat vėliau gali tekti kovoti su pelėsiu ant buto lubų ir sienų“, – teigė D. Paulauskienė.
Tačiau ir komfortas namuose turi savo kainą. Nors praėjęs šildymo sezonas buvo vienas pigiausių per pastaruosius dešimt metų, tačiau dalis panevėžiečių liko nemažai įsiskolinę. Rugsėjo 1-osios duomenimis, už šilumos energiją ir karštą vandenį Panevėžio gyventojai buvo skolingi 1,116 mln. eurų.

Kainų šuolis
Skaičiuojama, kad naujasis šildymo sezonas bus apie 18–20 proc. brangesnis už pernykštį, mat kyla ne tik gamtinių dujų, bet ir biokuro kainos. Jau nuo spalio 1-osios, palyginti su rugsėju, panevėžiečiams šilumos kaina augs 5,9 proc. – 0,26 cento už kilovatvalandę. Gyventojams šiluma kainuos 5,12 ct/kWh (su 9 proc. PVM), kitiems vartotojams – 5,69 ct/kWh (su 21 proc. PVM). Nuo spalio 1-osios Panevėžio ir Pažagienių gyvenvietės gyventojams karštas vanduo, esant pastatuose uždarai šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemai, kainuos 4,32 Eur (su 9 proc. PVM) už kubinį metrą, o esant atvirai sistemai – 5,06 Eur (su 9 proc. PVM) už kubinį metrą.
P. Židonio nuotr.
Jau nuo pirmadienio Panevėžys oficialiai pradeda šildymo sezoną. Prognozuojama, kad jis bus apie 20 proc. brangesnis nei praėjusiais metais.