Narkotizuoti Lietuvos laukai – šansas ūkininkams

Narkotizuoti Lietuvos laukai – šansas ūkininkams

Jau kitąmet ūkininkų laukuose tradicines kultūras gali pakeisti kanapės su didesniu nei šiuo metu leidžiamas narkotinių medžiagų kiekiu. Panevėžio krašto žemdirbiai neabejoja: su šiais augalais turės mažiau vargo, bet daugiau pelno.

Vyriausybė atvėrė kelią nuo kitų metų auginti kanapes, išskiriančias daugiau psichoaktyviųjų medžiagų, nei leidžiama dabar.

Šiuo metu ūkininkai gali auginti tokias kanapes, kuriose psichodelinį poveikį turinčių medžiagų kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,2 proc. Žemės ūkio ministerijos iniciatyva Vyriausybė pritarė, kad jau nuo sausio 1-osios Lietuvos laukuose galės vešėti ir tokios kanapių rūšys, kuriose narkotinės medžiagos sudarys ne daugiau nei 0,3 proc.

Tokią naujieną Panevėžio ūkininkai sutinka palankiai. Jei Lietuvoje bus leidžiama auginti kanapes, turinčias didesnį kiekį narkotinių medžiagų, kol kas negausios jų plantacijos turėtų būti išplėstos.

Tai, kas užauga iš Lietuvoje auginamų kanapių, paprastai suvalgoma. Jei būtų leista auginti daugiau narkotinių medžiagų turinčių kanapių rūšių, šios greičiausiai būtų panaudotos medikamentams gaminti. „Sekundės“ nuotr.

Nereiklus augalas

Kanapės Lietuvoje priskiriamos prie vis dar naujos žemės ūkio kultūros, jas šalyje leista auginti nuo 2013-iųjų. Panevėžio rajono laukus šia kultūra užsėti imta kiek vėliau.

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės teigimu, didžiausi kanapių plotai rajone augo pernai – šia kultūra buvo užsėta kone 480 hektarų. Šiemet jų mažiau, o lietinga praėjusi vasara kanapių augintojams dar ir pridarė nuostolių.

Pasak Z. Bakanienės, auginantieji kanapes pabrėžia, kad Lietuva nustačiusi itin griežtus reikalavimus dėl jose esančio narkotinių medžiagų kiekio. Dabartinės šių medžiagų normos leidžia auginti tik labai ribotą kanapių rūšių skaičių. Kadangi yra šalių, kuriose leidžiama auginti turinčias daugiau narkotinių medžiagų kanapes, tenykštės nesunkiai nukonkuruoja lietuviškas.

Tą patvirtino Naujamiesčio ir Smilgių seniūnijų laukuose kanapes auginantis Julius Martinonis. Anot jo, tai nėra reiklus augalas, tad jas užauginti netgi paprasčiau nei javus, kuriuos puola daugybė ligų.

„Bet kanapėms reikia geros vasaros. Ne tokios, kokia buvo šiemet“, – sakė J. Martinonis.

Pasak ūkininko, kanapės yra tie augalai, kuriems užaugti reikia purios, nesunkios, sausos dirvos. O ilgai užsitęsę vasaros lietūs taip supluko žemę, kad pasėtos kanapės tiesiog užduso dirvožemyje. Tad derlius šiemet – kaip niekad menkas.

Entuziazmas atvėso

Visgi J. Martinonis neketina atsisakyti kanapių auginimo. Nemažas viltis ūkininkas deda į atsiveriančią galimybę auginti ir tokias, kuriose būtų didesnis narkotinių medžiagų kiekis.

„Kuo daugiau tokių medžiagų, tuo vertingesnė kanapių žaliava. Dabar aš parduodu vien sėklas, kuriose, beje, nėra jokių narkotinių medžiagų. Iš jų spaudžiamas aliejus, jos naudojamos kepiniams“, – aiškino J. Martinonis.

Pasak šio augintojo, didžiausias pajamas būtų galima gauti iš vaistų pramonei tiekiamų kanapių. Tačiau farmacijai tinkamos tos rūšys, kuriose randama kuo daugiau narkotinės medžiagos tetrahidrokanabinolio, vadinamojo THC.

Pasak J. Martinonio, iš Lietuvoje leidžiamų auginti kanapių rūšių, kur THC kiekis tegali būti 0,2 procento, medikamentams reikalinga medžiaga taip pat išgaunama, bet tada reikia gerokai daugiau pačios žaliavos, o tai didina sąnaudas.

Kanapių auginimas, kaip pažymi ūkininkas, Lietuvoje buvo suaktyvėjęs prieš šešerius septynerius metus. Paaiškėjus, kad čia užaugintos veislės dėl mažo jose esančių narkotinių medžiagų kiekio nekonkurencingos, augintojų entuziazmas atvėso.

Julius Martinonis svarsto, kad didžiausias pajamas būtų galima gauti iš vaistų pramonei tiekiamų kanapių. Dabar jis parduoda vien sėklas, kuriose nėra jokių narkotinių medžiagų. P. Židonio nuotr.

Rinka perpildyta

Kad kanapėse leidžiamas didesnis narkotinių medžiagų kiekis turėtų paskatinti jų auginimą, mano ir Velžio apylinkėse pernai kanapių laukus dar auginęs, o šiemet šios kultūros nebesėjęs Simonas Barzda.

Šio ūkininko laukuose kanapės vešėjo penkerius metus, šia kultūra kasmet užsėdavęs daugiau nei po šimtą hektarų. Pasak S. Barzdos, užauginti kanapes nėra sunku, sunkiau nuimti derlių, nes javams kirsti skirti kombainai joms netinka.

Kaip argumentą, kodėl atsisakė šios kultūros, S. Barzda įvardijo nestabilią rinką, kuri greičiausiai buvo perpildyta.
Anot jo, jei Lietuvoje bus leidžiama auginti kanapes, turinčias daugiau narkotinių medžiagų, tokių veislių augalai tiks ir vaistų, ir kosmetikos pramonei. Šiuo metu lietuviškų kanapių produkciją dažniausiai panaudojama maisto pramonei.

Faktai

Vyriausybės pritarimu nuo šiol bus leidžiama pluoštines kanapes auginti kaip tarpinius pasėlius iki augalų vegetacijos pabaigos.

Taip pat leidžiama mokslinių tyrimų institutams, mokslo ir studijų institucijoms pluoštines kanapes uždaruose gruntuose auginti ne vien tik selekcijos, bet ir kitais moksliniais eksperimentiniais tikslais.

Komentarai

  • Kas per antraštė idiotiška? Visa Lietuva juokias iš jūsų! Nuo kada pluoštinė kanapė narkotizuota? Tai jums gal ir pienė narkotizuota? Kas per neišprūsimas? Gėda antraštės autorei ir redaktoriui!!!!! Klaidinama visuomenė!!!

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų