G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje savo pirmąją knygą „Laiškai sodininkui“ pristatė televizijos laidų vedėjas Paulius Šironas. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Namo sugrįžo su laiškais gyvenimui

Šiais visuotinių galimybių laikais parašyti ir net išleisti knygą nėra sudėtinga. Kasmet dešimtys naujų pavadinimų įvairiausių žanrų lietuviškų kūrinių gula į knygynų ir bibliotekų lentynas. Gerokai sudėtingesnis reikalas tomis knygomis užkariauti skaitytojų dėmesį, pripažinimą, pasiekti jų širdis. Ir tai lemta tikrai ne kiekvienai – daugelis taip ir lieka vartytos, skaitytos, nebaigtos ir užmirštos.

Vos permetęs akimis keletą ištraukų iš nedidelės Pauliaus Širono knygelės „Laiškai sodininkui“, supranti, kad toks likimas jai negresia. Nors knyga suskirstyta į dvylika dalių, pavadintų mėnesių vardais, joje – ne patarimai sodų šeimininkams.

„Literatūrinis ciklas „Laiškai Sodininkui“ yra pirmoji autoriaus knyga, kurioje apžvelgiama gyvenimo kelionė, ieškant darnaus ir kilnaus santykio su pasauliu“, – teigiama knygos pristatyme.

Važiavo namo

Panevėžiečiai su neseniai išleista knyga bei jos autoriumi susipažino pirmadienį G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje vykusiame renginyje.

Nors tiek tos ir pažinties: P. Šironas savas, panevėžietis, buvęs J. Balčikonio gimnazijos mokinys, garsaus dainų ir šokių ansamblio „Pynimėlis“ šokėjas, vėliau daugeliui žinomas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos žurnalistas, laidų vedėjas.

Jis pats sako iš Vilniaus, kur dabar gyvena, į Panevėžį važiavęs namo. Ir savo prisistatymą pradėjo tardamas: „Esu namuose. Ir jaudulys kirbina vidų labiau negu kituose pristatymuose“.

Daugiau apie 1983 metais gimusį knygos autorių žinoma, kad jis gabus poezijos skaitovas, Laimono Noreikos premijos, įvairių skaitymo konkursų laureatas, surengęs daug poezijos ir muzikos vakarų.

Be to, P. Šironas – Lietuvos dainų švenčių šokėjas ir solistas, buvęs Vilniaus universiteto mišraus choro „Pro musica“ dainininkas. Su skaitymo programomis, ansambliais bei choru aplankė daug Lietuvos, taip pat užsienio miestų ir miestelių.

Keturi laiškai

Panevėžyje gausiai susirinkusiai publikai pristatydamas savo knygą P. Šironas pasakojo pirmuosius laiškus rašęs ne knygai. Panevėžietei, kultūros renginių organizatorei, poetei Elvyrai Pažemeckaitei paskatinus, jis keturis laiškus – žiemos, pavasario, vasaros ir rudens – parašė renginiui, skirtam Kazio Bradūno 100-osioms gimimo metinėms.

Tai sukakčiai paminėti buvo organizuojami įvairūs literatūriniai renginiai ir talentingas poezijos skaitovas buvo pakviestas dalyvauti, skaityti eilėraščių. Pasirodymui ieškojęs originalumo menininkas nutarė kartu pristatyti ir pamąstymus laiškų forma. Jo pasirodymas buvo labai šiltai priimtas, suprastas ir tai tapo paskatinimu pratęsti laiškų ciklą.

Taip gimė dar aštuoni laiškai sodininkui, po kurio laiko sugulę į knygą. Kas tas paslaptingasis sodininkas bei kur yra jo sodas, paliekama spręsti pačiam skaitytojui. Ar jis realus, ar susapnuotas, o gal sodų ir visa ko Kūrėjas?

Autorius nesiekia šokiruoti, manipuliuoti skaitytojo jausmais, o tiesiog ieško atsakymo į klausimą: ką iš tikrųjų reiškia būti žmogumi. Tuo paperka ir laimi.

Kai kurias knygą iliustruojančios nuotraukos darytos paties P. Širono, o viršelyje – ypač brangi senelio sodybos nuotrauka, autorių įkvepianti vos pažvelgus į ją.

Kiekvieno savas sodas

P. Šironas atkreipė dėmesį, jog kalbėdamas su skaitytojais suprato: kiekvienas jų įsimena skirtingas knygos vietas. Vieni kažką bendro su savimi randa gruodžio laiške, kiti gegužės ar rugsėjo. Ir tai, pasak P. Širono, puiku – po tokių pasisakymų jis jaučiasi suprastas. Ir tikisi būsiantis suprastas iki galo, į savo kūrinį sudėjęs daugybę per gyvenimą kauptų svarbių dalykų. Juk sodas toks daugiaprasmis.

Knygos autorius sveikinimų sulaukė daug – sugužėjo J. Balčikonio gimnazijos bendruomenės, „Pynimėlio“ atstovai, atėjo tėvai, draugai, kiti pažįstami bei asmeniškai nepažįstantys, o P. Široną žinantys iš televizijos ekrano – santūri, rami laikysena, malonaus tembro balsas žiūrovams patinka.

Knygos pristatyme dalyvavo ir leidėjas, literatūrologas Vilius Gužauskis, poetė, filosofė, literatūros kritikė Ieva Rudžianskaitė, poetė Elvyra Pažemeckaitė.

Pasak E. Pažemeckaitės, nors ir ne eilėraščių knyga, tai yra neeilinis poetinis debiutas, dvylikos perregimų karoliukų vėrinys.

„Sodas amžinas, kartojantis nesibaigiantį dvylikos mėnesių ritmą. Visi mes turime savus sodus, į kuriuos Pauliaus laiškai ir atveria vartus“, – sakė poetė.

Malonią vakaro nuotaiką suteikė ir arfininkės Viktorijos Smailytės atliekama muzika.