Audrius Skačkauskas. „Sekundės“ nuotr.

Mylėk savo artimą, kaip savo keturkojį

Pirmas mano šuo vardu Bimas atkeliavo torto dėžutėje 11 gimtadienio proga nuo geriausio mano kiemo draugo. Kadangi greitai nuo jo nukentėjo visi baldai, o dėl jo lojimo pradėjome pyktis su kaimynais,

Bimas išsikraustė pas senelius ir buvo apgyvendintas būdoje šalia garažo. Gal dėl storos grandinės, veržusios kaklą, ar meilės stygiaus jis tapo piktas ir beveik nieko neprisileisdavo, net žvirblių, norinčių paragauti košės iš jo dubenėlio. Tada buvo tokie laikai, kai šunys turėdavo gyventi būdoje ir saugoti namus. Buvo tada ir dar baisesnių dalykų, pavyzdžiui, su katėmis, kurias vaikai pagaudavo ir pririšdavo tuščių skardinių prie uodegos. Katė iš išgąsčio skuosdavo penkiaaukščių kiemais, o vaikai bėgdavo iš paskos ir garsiai juokdavosi iš jos išprotėjusios būsenos. Dabartinė karta ir mes patys dabar pasibaisėtume tokiais įvykiais, bet tada buvo tokie laikai. Tada gyvūnai neturėjo teisės būti šeimos nariais.

Dabar mes turime du šuniukus, kurie turi savo guolius namuose, bet mieliau miega lovoje, kad jaustų šeimininko kvapą ir šilumą. Mano katės nuotraukų feisbuke 100 kartų daugiau nei maniškių.

Visą Audriaus Skačkausko komentarą skaitykite gegužės 24 dienos (pentadienio) „Sekundės“ laikraštyje.