Po pergalingo savaitgalio A. Savickas turi naują vardą – SuperAleksas. Lietuvos plaukimo federacijos nuotr.

Muzikuojančiam plaukikui – aukso medalis

Muzikuojančiam plaukikui – aukso medalis

Panevėžį svilinant tropiniams karščiams, dar didesnę karščio ir emocijų bangą praėjusį savaitgalį sukėlė panevėžiečio plaukiko Alekso Savicko startas Romoje vykusiame Europos jaunių plaukimo čempionate. Per dvi dienas Aleksas tapo Europos jaunių plaukimo vicečempionu, pagerino asmeninius rekordus ir galingais yriais iškovojo aukso medalį bei čempiono titulą.

Apdovanojimas visiems

Panevėžio sporto istorijoje – dar vienas aukso raidėmis įrašytas vardas.

Ką tik iškeptas Senojo žemyno plaukimo čempionas Aleksas Savickas po pergalingo savaitgalio jaučiasi pakylėtai, tačiau labiausiai jį džiugina ne pelnytas aukso medalis, o didžiulis palaikymas ir emocijos.

„Geriausias jausmas apima matant, kad tiek daug žmonių ta pergale džiaugiasi kartu su manimi. Be aplinkinių palaikymo šis medalis būtų bevertis. Man tai yra neįkainojama patirtis“, – emocijų neslepia A. Savickas.

Aleksas sako, kad prieš pat Europos auksu pažymėtą plaukimą jautėsi išties pervargęs. Buvo ganėtinai sunku, nes tai – jau aštuntasis varžybų startas.

„Nėra tokio egocentriško požiūrio, kad plaukiame dėl asmeninio rezultato ir šlovės. Ne. Mes plaukiame, kad įkvėptume kitus, sukurtume gerą įspūdį, puikią atmosferą.“

A. Savickas

Paklaustas, ar tikėjosi tokio stulbinamo rezultato, plaukimo trenerių Žilvino Ovsiuko ir Inos Paipalienės auklėtinis A. Savickas tikina, kad stengiasi neapkrauti savęs tokiomis mintimis. Jis puikiai žino, kad viską turi padaryti kaip galima geriausiai ir tiesiog seka patyrusių trenerių nurodymus. Nors dar prieš keletą metų žengiant ant starto lieptelio A. Savicką sukaustydavo baimė, tačiau daug dirbdamas jis sugebėjo įveikti jaudulį ir emocijas.

„Varžybose plaukiant jau nebėra laiko galvoti, ką darysi, nebelieka ir tų abejonių, nes visas darbas padarytas dar prieš startą, – pabrėžia atletas. – Stengiuosi su treneriu sutartą planą įsidėti į galvą ir tiesiog plaukiu. Net per visas tas kiek trikdančias emocijas viską darau automatiškai.“

Gyvenimas kalnuose nelepino

A. Savickas neslepia, jog šie pasiruošimo Europos jaunių plaukimo čempionatui metai jam buvo labai intensyvūs ir sunkūs. Prieš svarbų startą jis savo galimybių ribas išbandė net trijose alinančiose pasiruošimo stovyklose. Tris savaites Aleksas praleido Tenerifėje ir ten sukaupė įspūdingą plaukimo kilometražą, vėliau dar mėnesį treniravosi Siera Nevados kalnų grandinėje Meksikoje. Paskui – dar mėnuo aukštikalnėse ir iš ten visa plaukimo komanda lėktuvu pakilo į Romą.

„Pasirengimas iš tikrųjų buvo labai sunkus ir intensyvus. Tie kalnai, oras, sunku būtų visą šią patirtį apibūdinti žodžiais. Krūvis visą laiką didžiulis, tik prieš pat svarbiausias varžybas pradedame plaukti lengvai. Tada kūnas atsistato ir sutvirtėja“, – pasakoja plaukikas.

Varžosi ne dėl šlovės

Antruoju SuperDanu ir SuperAleksu po pergalingo savaitgalio pakrikštytas atletas neslepia, kad palyginimas su Lietuvos plaukimo žvaigžde panevėžiečiu Danu Rapšiu jam itin malonus.

„Danas yra vienas didžiausių mano autoritetų. Jis tikras savo srities meistras, tad tokie žodžiai išties paglosto širdį“, – šypteli Aleksas.

A. Savickas pasakoja, kad jo komanda turi susikūrusi savo filosofiją ir jos nuosekliai laikosi. Anot jo, svarbu nepamiršti, kad plaukiama ne dėl savęs, o dėl visų Lietuvos žmonių.

„Nėra tokio egocentriško požiūrio, kad mes plaukiame dėl asmeninio rezultato ir šlovės. Ne. Mes plaukiame, kad įkvėptume kitus, sukurtume gerą įspūdį, puikią atmosferą. Kartu su pergale ateina supratimas, kiek daug aplinkui laimingų žmonių, kurie nuoširdžiai džiaugiasi kartu. Tai labai geras jausmas“, – kalba panevėžietis.

Būtent sportas padėjo A. Savickui išsiugdyti įprotį pirmiausia pagalvoti ne vien apie save, bet ir apie kitus. Šiuo principu jis vadovaujasi ir plaukimo takelyje, ir gyvenime.

Panevėžio sporto istorijoje – dar vienas aukso raidėmis įrašytas vardas. Europos plaukimo čempioną Aleksą Savicką labiausiai džiugina ne pelnytas aukso medalis, o didžiulis palaikymas ir emocijos.

Didžiausia sirgalė – mokytoja

Šie metai A. Savickui buvo didžiulis išbandymas ne tik dėl fizinio krūvio, bet ir dėl to, kad kelyje praleido lygiai pusę metų. Tiek laiko buvo atskirtas nuo namų. Natūralu, jog dėl tokio įtempto gyvenimo būdo ypač kenčia mokslai. Tačiau A. Savickas džiaugiasi, kad Juozo Balčikonio gimnazijos bendruomenė yra pati supratingiausia. Tokio mokytojų palaikymo jis sako nė negalėjęs tikėtis.

„Kai esi Lietuvoje, su mokslais tikrai gali susitvarkyti, tik reikia noro. Bet kai gyveni kažkur kalnuose, kur ir laikas skiriasi, ir oro normaliai įkvėpti nėra, natūralu, kad apie mokslus mažiausiai galvoji. Bet gimnazijos mokytojai patys geriausi – visada susitariame ir randame kompromisą, kaip už visus darbus galėčiau atsiskaityti kitokiais būdais. O mano anglų kalbos mokytoja Jūratė Jakubaitienė yra didžiausia mano fanė!“ – juokiasi Aleksas.

Pasak A. Savicko, kai pasiryžti eiti profesionalaus sportininko keliu, turi susitaikyti su tuo, jog teks labai daug paaukoti. Kenčia ne tik mokslai, bet ir socialinis gyvenimas, negali skirti daug laiko artimiesiems.

„Kai pusę metų nebūni namuose, sunku ne tik pačiam, bet ir šeimai. Stovyklose atsiranda natūralus ilgesys, bet žinau, kad jis nepadės man greičiau plaukti, galiausiai, jeigu susinervinsiu, nepadarysiu taip, kaip reikia“, – blogų emocijų stengiasi neprisileisti plaukikas.

Per plauką nuo medalio

Neskaitant dabar svarbiausios per karjerą pergalės Europos jaunių plaukimo čempionate, A. Savickas kaip itin įsimintinas išskiria ir 2019 metų Europos jaunimo vasaros olimpinio festivalio varžybas, vykusias Baku, Azerbaidžane. Tuomet į baseiną atletas nėrė būdamas aštuonioliktas plaukikų reitinge, o liko tik per laiptelį nuo prizinės vietos – ketvirtas.

„Tos varžybos tarsi įkvėpė mane. Supratau, kad ir aš galiu plaukti greitai, galiu galynėtis su kitais“, – prisimena Aleksas.

Šiuo metu plaukikas gyvena atostogų ritmu, leidžia sau pailsėti ne tik nuo varžybų, bet ir nuo minčių apie jas. Jau kitą sezoną jo lauks startai Europos, pasaulio čempionatuose. Tačiau didžiausias viltis ir svajones atletas deda į 2024 metais vyksiančias olimpines žaidynes Paryžiuje. Olimpiada, anot jo, kiekvieno sportininko gyvenimo siekis.

Muzikuojantis plaukikas

Plaukimo takelyje A. Savickas pirmą kartą save išbandė būdamas pirmokas. Mama nuvedė atžalą mokytis plaukti pas pirmąją trenerę Židrūnę Budrienę. Aleksas puikiai pamena, jog šis užsiėmimas iš pirmo žvilgsnio jo anaiptol nesužavėjo, tad dėl tokio mamos sprendimo teko išlieti daug ašarų. Tačiau kartu su Aleksu augo ir jo sporto rezultatai.

Jaunąjį Europos čempioną siekti tikslų įkvėpė garsiosios plaukikės Rūtos Meilutytės Londone iškovotas olimpinis aukso medalis. Aleksas prisimena, kad visų vaikų plaukikų galvose toks lietuvės pasiekimas sukėlė tikrą sprogimą. Rugsėjį bus lygiai dvylika metų, kai A. Savickas pradėjo treniruotis.

Beje, pasirodo, kad plaukikas turi ir dar vieną talentą – Aleksas kuria muziką. Visgi atletas apgailestauja, kad dabar šis užsiėmimas lieka nuošaly, nes visą save ir laiką atiduoda sportui.

„Laikas toks įtemptas, kad net nėra kada mokytis, ką jau kalbėti apie muziką“, – šypteli Aleksas.

Komentarai

  • Respects.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų