Mugėje – ir verbos, ir dešros

• Sekundė
• Rasa Karvelytė
• Aktualijos
• 2018.03.16 17:01

Panevėžio širdyje, Laisvės aikštėje, šurmuliuoja amatininkai, tautodailininkai ir prekybininkai, plūstelėję iš visos Lietuvos. Mugėje netrūksta nei autentiškų dirbinių, nei maisto gaminių.

Nors pasirinkimo būta plataus, į mugę atėję panevėžiečiai netruko išsirinkti savo favoritų.

Vienu jų tapo iš Kauno atvykęs Povilas. Šalia prekybininko palapinės nuolat rikiavosi nemažas būrys šalčio nepabūgusių pirkėjų. Žmonės ragavo ir rinkosi iš Kauno atvežtus lašinukus, rūkytas dešras ir kitus mėsos gaminius.

„Jokios paslapties čia nėra, mūsų tiesiog skani produkcija“, – šypsojosi ketvirtą kartą mugėje Panevėžyje prekiaujantis verslininkas.

Rūkytų gaminių kvapais susigundę pirkėjai šluote šlavė prekes nuo kauniečio prekystalio. Povilas atkreipė dėmesį, kad žmonės renkasi kur kas liesesnę produkciją nei lig šiol: smulkaus malimo ir su kuo mažiau riebalų.

Mugėje prekiaujanti Sigita iš Utenos ilgą laiką gyveno Graikijoje. Moteris nusprendė iš saulėtosios šalies į gimtinę pradėti importuoti alyvuoges ir prieskonius. Mintį kurti savo verslą brandino jau seniai, tačiau vis nedrįso.

„Žmonės domisi Graikijos virtuve, mugėse sekasi tikrai neblogai“, – kalbėjo pardavėja.

Anot jos, populiariausios iš siūlomų alyvuogių – violetinės kalamata rūšies. Pasak prekiautojos, gyventojai jas žino, atpažįsta ir noriai perka.

„Įdarytos alyvuogės taip pat mėgstamos. Pusė kilogramo kainuoja 5,5 euro, nes reikia įdėti daugiau darbo. Turime alyvuogių mišinį, alyvuoges su apelsinais, citrinomis, paprika, baziliku“, – vardijo moteris ir pridūrė visą produkciją pati atvežusi iš Graikijos.

Rūkyta žuvimi prekiaujantis Mantas į Panevėžį atvyko iš Palangos. Palangiškis prekyba užsiima vos keletą metų ir tokia veikla labai patenkintas.

„Man patinka skani žuvytė, miela ją parduoti ir kitiems“, – džiaugėsi vaikinas, jau iš paties ryto sulaukęs nemažai pirkėjų.

Pasak pardavėjo, didžiausio panevėžiečių susidomėjimo sulaukė riebžuvė. Nors už 2 kilogramus šios žuvies reikėjo atseikėti 30 eurų, kaina pirkėjams esą nepasirodė didelė. Anot vaikino, jos išpirkta daugiausia. Pardavėjas sako pastebėjęs, jog panevėžiečiai nėra iš tų, kurie itin prašytų nuolaidų.

Sekėsi ne visiems

Internete perskaičiusi apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui paminėti skirtą pavasarinę mugę, Kristina iš Jurbarko rajono Aukštaitijos sostinę aplankė pirmąkart, nors yra dažna Vilniaus ir Kauno mugių dalyvė.

Moteris jau beveik dešimtmetį pina įvairiaspalves verbas, tačiau tvirtino, jog dar turi kur pasitempti. Prekybininkė džiaugėsi, jog šiai mugei nepašykštėta gero oro: nei sninga, nei lyja.

Nors jos stendas sulaukė ir dėmesio, ir žarstomų komplimentų, Kristina svarstė, jog mugė galėjo sulaukti kur kas didesnio susidomėjimo.

Anot pardavėjos, tarp panevėžiečių populiarios tiek pigesnės, tiek brangesnės verbos.

„Panevėžyje nėra didelės konkurencijos, tad ir kainos nesikandžioja – svyruoja nuo 0,8 euro iki 18 eurų už masyvią verbą“, – sakė rišėja.

Vis dėlto, anot jos, daugiausia perkamos vidutinio dydžio ir vidutinio brangumo, kainuojančios 5 eurus. Moteris pastebėjo, jog vyresnieji leidžia sau kur kas plačiau atverti piniginę nei jaunimas. Verbų mados kol kas nesikeitė – pirkėjai ieškojo tiek spalvingų, bylojančių apie atėjusį pavasarį, verbų, tiek tradiciniais raštais iš pamėgtų žolynų nupintų puokščių.

Pirmą sykį prekiauti Panevėžyje pasišovė ir Nadežda iš Vilniaus. Moteris smalsavo, kokia publika susidomės rankų darbo medžio gaminiais. Prekybininkė skundėsi, jog nors žmonės dirbiniais grožisi, bet perka vangiai.

Rankų darbo medžio dirbinius pagamino Nadeždos sutuoktinio giminaičiai. Jai teko rimčiausia užduotis – sėkmingai parduoti prekę į geras rankas. Prie Nadeždos prekystalio liaudies meno gerbėjai gali įsigyti nuo įvairių smulkmenų buičiai ir namams iki spalvingais raštais išmargintų duoninių. Už pastarąsias tektų kaip reikiant paploninti piniginę, už jas pardavėja prašė 70 eurų.

Ramūnas iš Anykščių nusprendė panevėžiečius nustebinti natūraliomis arbatomis ir neįprasta kava. Pastaroji, pasak pardavėjo, pirkėjams kur kas įdomesnė. Natūralių arbatų galima įsigyti ir specializuotose parduotuvėse, o antai gilių, kiaulpienių šaknų kavos retai kur pamatysi parduodant. Už nedidelę pakuotę gardaus gėrimo mėgėjams Ramūnas prašė nuo 3 iki 12 eurų. Tiek mokėti ne visi išgalėjo, ne vienas, išgirdęs kainą, apsisukęs nuėjo tolyn.

„Mugėje kainų neišpučiame, o ir į derybas žiūrime teigiamai. Žinoma, priklauso nuo perkamo kiekio, besiderančiojo sąlygų“, – vis tiek linksmai kalbėjo Ramūnas.

Išlaidauti neketino

Mugėje sutikta panevėžietė Janina tvirtino nepraleidžianti progų apsilankyti panašiuose amatininkus ir tautodailininkus suburiančiuose renginiuose. Juose Janina dažniausiai ieško įdomesnių, dar nematytų, vienetinių smulkmenų ir dirbinių.

Šį kartą pirkėjos akį patraukė rankų darbo saldainiai su kanapių sėklomis, atvežti prekybininkų iš Latvijos. Nors prieš pirkdama apie 5 eurus kainuojantį saldainių maišelį Janina paragavo kaimynų produkcijos, tvirtino saldumynų nemėgstanti, o perkanti dovanoti. Panevėžietė minėjo, jog dar planuoja pasidairyti ir paieškoti įdomesnių rankų darbo suvenyrų, kurių mugėje galima pamatyti ne ant vieno prekystalio.

Kiek atokiau stoviniuojančios moterys aptarinėjo įvairiais maisto gaminiais nukrautus stalus. Panevėžietės tvirtino, jog panašiose mugėse nėra dažnos lankytojos. Joms kiek įdomesni miesto gimtadienio renginiai, o šį kartą užklydusios netikėtai. Tad ir pirkinių krepšelis buvo negausus – keli mėsos gaminiai.

„Plačiai į visas puses atverti piniginę nėra iš ko“, – tvirtino garbaus amžiaus gyventojos, tačiau pridūrė, jog vieną kitą ratelį apžvelgdamos siūlomas gėrybes planuoja apsukti.

• Sekundė
• Rasa Karvelytė
• #mugė
• #Panevėžys