I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Moteriškumu dvelkianti estetika

Moteriškumu dvelkianti estetika

Išskirtiniu savitu braižu alsuojanti panevėžietės Dianos Rudokienės tapyba, pasislėpusi po „Arba-Arba. Autonominė laisvė“ pavadinimu, šiuo metu eksponuojama Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus „Galerijoje XX“ Laisvės aikštėje.

Parodos pavadinimas intriguoja. Sąmonė fiksuoja prievartą rinktis, įveda į situaciją, kai pasirinkti gali tik iš dviejų: būti laisvas ar įkalinti save kasdienybėje, visuomenės standartų ribose. Pleventi debesyse ar grįžti į rutiną, užsidėjus neutralią, jokių emocijų neatspindinčią kaukę? Netgi parodos paveikslus nesunkiai suskirstysime į dvi spalvines grupes – auksinę ir sidabrinę. Arba auksinę, arba sidabrinę. Ar čia toji pasirinkimo riba? Bet tai kategoriškumu niekaip nekvepia – paveikslai dvelkia trapiu moteriškumu, taikia ir saugia aplinka. Ir jokios grėsmės nei žiūrovo, nei, regis, pačios autorės saugumui nekelia.

„Pavadinimą ,,Arba-arba“ pasiskolinau iš garsaus praėjusio šimtmečio danų filosofo S. Kjirkegoro. Šią alternatyvą ,,arba-arba“ danų filosofas apmąstė ir aprašė kaip universalią žmogaus laisvės situaciją ir sykiu laisvės būseną. Pasak Kjirkegoro, laisvę žmogus patiria pasirinkimo (,,arba-arba“) situacijoje, kada prieš jo akis veriasi nevaržomo apsisprendimo galimybė, savęs projektavimo perspektyva, taip pat ir laisvo rinkimosi alternatyvos. ,,Arba-arba“ kone tobulai nusako žmogui prigimties nulemtą dvilypumą, buvimo pasaulyje nuolatinį prieštaringumą. Laisvas žmogus privalo sąmoningai suvokti savo ir pasaulio laikinumą. Nenukrypti nuo to, ko siekia, ir gyventi, suvokiant atsakomybę už savo veiksmus, visa savo esybe gyventi dabartimi, ir daryti geriausia, tai ką gali tą akimirką“, – sako D. Rudokienė.

Jai kūryba – laisvė, kuri neatsiejama nuo žmogaus vidinio poreikio išlikti pačiu savimi.

„Tapatumas yra įsitikinimai, kuriais mes apibūdiname savo asmenybę, pabrėžiame, kuo skiriamės nuo kitų ir kuo esame unikalūs. Kūryboje svarbu tik tai, kaip mes ją atpažinsime ir interpretuosime. Raktas į kūrybingumą – tai noras kažką bandyti, rizikuoti ir pažiūrėti, kas bus“, – parodos anotacijoje teigia autorė.

Pastebėsime, kad D. Rudokienės paveikslų personažai – moterys. Aptiksime, kad kai kurios jų stebėtinai panašios į pačią autorę. Lyg ji pati būtų užfiksavusi save skirtingose gyvenimiškose situacijose ar patiriančią įvairias emocines būsenas. Beje, ir pati D. Rudokienė neslepia, kad jos darbai priklauso nuo to, kokį gyvenimo etapą tuo metu išgyvenanti. Darosi įdomu, mintyse dėliojasi istorijos. Žinoma, ganėtinai vientisas paveikslų koloritas verčia interpretuoti ir bandyti atspėti autorės poziciją. Menininkė jau kurį laiką nuosekliai keliauja pasirinkto stiliaus, spalvinių sprendimų keliu ir šitaip tampa atpažįstama žiūrovui. Tapytojos kūryba šiuo etapu išskirtinai tiksli, preciziška, užbaigta. Regis, žiūrovui tereikia skaityti D. Rudokienės pateiktų istorijų rinkinį, gėrėtis estetiškais, iki smulkmenų ištapytais vaizdais ir galbūt atrasti juose tik jam paliktą mažytę užuominą – raktą į autorės vidinį pasaulį.

Dianos Rudokienės tapybos paroda „Arba-arba. Autonominė laisvė“ „Galerijoje XX“ veiks iki spalio 1 dienos.

Galerija

Komentarai

  • Niūru. Dauguma piešinių, kaip iš konclagerio.

  • TAS PATS PER TĄ PATĮ. Jokių naujų idėjų.

  • puiki estetiska paroda, atlikimas profesionalus, nesuprantu ko jus cia komentaruose pilat tulzi, gal nueikit i paroda,paziurekit,nereiks ir komentuoti, o gal pabandykit patys parodyti savo menini lygi

  • O man Rudokienės visi matyti darbai labai labai patinka. Noriu jų savo namuose. Esu apstulbusi, kad kažkas mato tiek negatyvo.

    • Atsakyti
    • tai negatyva mato tie kurie nera mate originalu ir jauciasi sofos meno ekspertais, ))))

Rodyti visus komentarus (5)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų