-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kaip toje pasakoje, kai moliūgas virsta Pelenės karieta, taip šiemet pūpsanti oranžinė daržovė atgimsta kaip kiemus puošiantis žibintas. Panevėžio krašto ūkininkai trina rankas: dar niekada moliūgai nebuvo tokie populiarūs. Artėjant Helovinui, pirkėjai juos tiesiog šluoja tiesiai iš augintojų ūkių.
Panevėžietis 29-erių inžinierius Paulius Kazakevičius, visą laiką gyvenęs mieste ir tik atostogas leisdavęs senelių sodyboje Pakruojo rajone, taip pat ėmėsi auginti moliūgus.
„Mano seneliai buvo ūkininkai nuo Pakruojo. Tėvai taip pat iš ten, bet dar sovietmečiu gavo darbo paskyrimą į Panevėžį, čia mes iki šiol gyvename. Mama visada augindavo daržovių, niekada jų nepirkdavo. Aš nuo mažens buvau pratinamas prie ūkio, o pavasarį ryžausi ir pats pradėti ūkininkauti“, – pasakoja Paulius.
Apie 1000 moliūgų daigų pasodinęs panevėžietis inžinierius Paulius Kazakevičius dabar neatsigina pirkėjų. P. Židonio nuotr.
Maždaug 50 km nuo Panevėžio esančioje senelių sodyboje anūkas pirmiausia sugalvojo auginti rudenines avietes. Jomis užsodinus nedidelį plotą, liko pusė hektaro laisvos žemės. Joje pradedantis ūkininkas pasodino per tūkstantį moliūgų daigų.
„Pagalvojau, kad derlius bus tuo pačiu metu kaip ir aviečių. Be to, iš tų uogų pirmaisiais metais mažai pelno“, – įvertino į žemės ūkį pasukęs inžinierius.
Suplanavęs, kad reikėtų didesnių moliūgų galvų, augintojas įsigijo dviejų rūšių sėklų. Dar ruošiantis sėjai, pasak P. Kazakevičiaus, jau buvo aišku, kad šių daržovių populiarumas rudeniop bus milžiniškas.
„Paklausę patarimų, sėjome moliūgus rankomis į daiginimo indelius. Stambesni žemdirbiai šiame darbe net sėjamųjų griebėsi. Bet mes nesigailime – sudygo visos sėklos“, – pasakoja Paulius.
Birželį, šiek tiek vėluodamas, panevėžietis daigus persodino į atvirą lauką.
Didelio vargo, anot jo, su šia daržove nėra. Nuravėti moliūgų plantaciją užtenka kartą per sezoną. Kartkartėmis tenka nuskinti augalų ūsus, kad per daug nesuvešėtų.
Daugiausia dėmesio reikalauja moliūgų laistymas – jie nemėgsta sausros. Paulius darže įrengė laistymo sistemą ir per daug nepavargo.
Užtat rudenį moliūgų augintojams prasideda pats darbymetis, kai derlių dar iki šalnų reikia suspėti suvežti po stogu.
„Gal ir gerai, kad pavėlavau pasodinti – neužaugo tokie dideli, kitaip būtų sunku susivežti“, – šypteli P. Kazakevičius.
Jo pirktos sėklos žadėjo nuo 20 iki 50 kg moliūgų galvas. Panevėžiečio darže didžiausia buvo iki 12 kg.
Visgi ūkininkas pastarosiomis savaitėmis mato tendenciją, kad artėjant Helovinui pirkėjai labiausiai ir ieško kuo didesnio moliūgo.
„Didžiausių galvų jau beveik ir nebeturiu. Jas masiškai išpirko per praeitą savaitę“, – teigia augintojas.
Anot jo, šiuo metu daugiausia moliūgų nuperkama ne maistui, o pramogai. Iš jų išskaptuotomis dekoracijomis šiemet itin madinga puošti namų, įstaigų, organizacijų kiemus.
„Daug moliūgų tiesiog padovanojau Šiaulių gyvūnų prieglaudai, ji planuoja šventę ir norėjo pasipuošti“, – sako Paulius ir priduria, kad mielai vieną kitą galvą išskaptuoja ir savo paties namams dekoruoti.
Labai daug šių rudeninės saulės spalvos daržovių, anot P. Kazakevičiaus, nuperka vilniečiai. Jiems Panevėžio krašto ūkininko prašoma kaina – 30 ct už kilogramą – kelia juoką. Sostinės gyventojai už moliūgo kilogramą pasirengę kloti ir visą eurą.
„Iš pradžių moliūgas kainavo 50 ct už kilogramą, dabar kaina krenta. Ją muša prekybos centrai“, – sako ūkininkas.
Ieškantiesiems moliūgų maistui P. Kazakevičius siūlo mažesnio svorio daržovę. Bet tokia prekyba, pasak Paulius, kol kas nėra labai aktyvi.
„Iš šios daržovės galima pasigaminti sriubos, padažų, pyragų. Aš pats nesu kulinaras, bet žinau, kad dabar labai ant bangos cukatos“, – pasakoja daržininkas-inžinierius.
Tokius sveikuoliškus saldainius ir pats ketina gaminti, jei nepavyktų parduoti viso užauginto derliaus.
O moliūgas gali išsilaikyti sveikas iki pavasario, jei tik yra jam tinkamos sąlygos: turi būti sausa ir nešalta. Minusinė temperatūra iš karto sugadina daržovę.
Paklaustas, ar kitąmet vėl augins moliūgus, Paulius sako jų neatsižadantis. Jau dabar ūkininkai jo klausinėja apie šios daržovės realizaciją rinkoje, tad kitais metais konkurencija tarp moliūgų augintojų gali išaugti.
Nors P. Kazakevičius neatsigina pirkėjų, nepuola girtis dideliu pelnu – moliūgai neturi didelės kainos, o jų poreikis rinkoje labai laikinas. Augintojas savo produkciją veža į turgų, priima pirkėjus savo ūkyje, pats pagal užsakymą atveža klientams į namus.
Paulius mano, kad jo pardavimai šiemet galėjo būti ir dar geresni, jei ne visiems kortas sumaišęs COVID-19, kai pirkėjai rečiau išeina iš namų.
