Nors mokslo metai startuos jau po savaitės, miesto mokyklos ieško dvylikos pedagogų, daugiausia, net keturių, – ikimokyklinio ugdymo specialistų. Panevėžyje taip pat reikalingi lietuvių, anglų kalbų, matematikos, pradinių klasių mokytojai, psichologas ar jo asistentas.

Mokytojams žadami sotesni metai

Mokytojams žadami sotesni metai

 

Panevėžyje skambutis į mokyklas šį rugsėjį pakvies kiek mažiau nei dešimt tūkstančių moksleivių. Dar prieš penkiolika metų jų buvo dvigubai daugiau, tačiau švietimo bendruomenė džiūgauja, kad, regis, Aukštaitijos sostinei pavyko išlipti iš demografinės duobės. Po beveik dešimtmečio mokinių skaičius ėmė kopti į viršų.

Skaičiuojama, kad šiais mokslo metais miesto bendrojo lavinimo mokyklose mokysis aštuoniomis dešimtimis daugiau moksleivių – 9727. Tai labai kuklus pokytis, tačiau kartu – savotiškas garantas, kad pedagogų darbo krūviai stabilizuosis, o kai kuriems net ir didės.

Nors mokslo metai startuos jau po savaitės, Savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo Eugenijaus Kuchalskio teigimu, miesto mokyklos ieško dvylikos pedagogų, daugiausia, net keturių, – ikimokyklinio ugdymo specialistų. Panevėžyje taip pat reikalingi lietuvių, anglų kalbų, matematikos, pradinių klasių mokytojai, psichologas ar jo asistentas.

„Kaip tik šią savaitę vyksta konkursai laisvoms vietoms užimti. Kiek teko bendrauti su juos rengiančių mokyklų vadovais, norinčiųjų dirbti tikrai yra. Situacija nėra tragiška, kaip, pavyzdžiui, sostinėje, kur trūksta šimtų mokytojų“, – teigė E. Kuchalskis.

Pasak pavaduotojo, bent jau mokyklose dėl pedagogų trūkumo didelių bėdų nekils, nes kol kas yra rezervo – progimnazijose nemažai mokytojų dirba ne visu krūviu.

„Praėjusiais mokslo metais buvo nedaug mokytojų, kurie turėjomaksimalų krūvį. Gal lituanistai, anglistai ar matematikai turi kiek daugiau nei etatą, bet gamtos mokslų ir kitų dalykų, kurių yra vos po vieną dvi savaitines pamokas, pedagogų krūviai maži. Mokytojai priversti vaikščioti po mokyklas, kad susirinktų daugiau valandų. Tikimės, kad didėjant vaikų skaičiui, didės ir etatą turinčių pedagogų dalis“, – kalbėjo E. Kuchalskis.

Renkasi gimnazijas

Pavaduotojo tvirtinimu, šį rugsėjį mokyklų duris turėtų praverti apie 80 mokinių daugiau nei praėjusiais mokslo metais. Tai itin svarbus pokytis, žinant, kad beveik dešimtmetį kasmet mokinių sumažėdavo po kelis šimtus.

„Daugiau ne tik mokinių, bet ir klasių komplektų skaičių. Vadinasi, ir mokytojų krūviai turėtų nebemažėti, atvirkščiai, stabilizuotis ar net šiek tiek didėti. Pavyzdžiui, „Minties“ gimnazijoje pernai ir užpernai surinkta po tris pirmąsias klases, o šiemet – jau penkios. Daugelyje mokyklų po vieną kitą klasę daugėja, tad tendencijos tik optimistinės“, – kalbėjo E. Kuchalskis.

E. Kuchalskio teigimu, šį rugsėjį mokyklų duris turėtų praverti apie 80 mokinių daugiau nei praėjusiais mokslo metais. Tai itin svarbus pokytis, žinant, kad beveik dešimtmetį kasmet mokinių sumažėdavo po kelis šimtus. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Net Švietimo ir jaunimo reikalų skyrių nustebino, kad šiemet daugėja ne tik pirmokų, bet ir aštuntokų arba pirmųjų gimnazijos klasių moksleivių. Pernai į gimnazijų pirmąsias klases atėjo 696 mokiniai, o šiemet 765. Pasak E. Kuchalskio, didesnė dalis moksleivių rinkosi ne mokslą profesinėse mokyklose, o gimnazijose.

„Pavasarį skaičiavome, kad siekiant mokyklose išlaikyti optimalų klasių skaičių, turime mažinti mokinių skaičių klasėse iki 26 vaikų, bet dabar grįžome prie 28 mokinių klasių, kad būtų galima patenkinti visų poreikius“, – sakė E. Kuchalskis.

Atgalinė emigracija

O pirmokų klasių teko formuoti net penkiomis daugiau, nei buvo suplanuota, – po vieną bendrojo ugdymo klasę atsirado „Aušros“, A. Lipniūno, „Šaltinio“ progimnazijose bei M. Karkos pagrindinėje mokykloje. Pastarojoje taip pat atsirado viena papildoma specialioji klasė.

Po ilgos pertraukos šiemet miesto mokyklų slenkstį pirmą kartą peržengs 836 pirmokai. Pernai jų buvo pusšimčiu mažiau – 779.

Anot E. Kuchalskio, iki šiol apie šimtas mieste registruotų vaikų į pirmąją klasę neateidavo – jie su tėvais emigruodavo. Tačiau šiemet situacija iš esmės pasikeitusi – stebima, kad ne tik daugiau grįžtančiųjų, bet ir atvykstančiųjų mokytis į miestą iš Panevėžio rajono ar net aplinkinių – Kupiškio, Pasvalio rajonų.

„Buvome numatę teigiamą mokinių pokytį turėti tik kitąmet, tad galime pasidžiaugti, kad jau šiemet jis pasiektas. Todėl ir švietimo bendruomenė šiuos metus pasitinka geresnės nuotaikos“, – sakė E. Kuchalskis.

Jaunimo mokykla nevilioja

Alfonso Lipniūno progimnazijos direktorė Vilma Petrulevičienė teigė, kad pilnėjančios klasės visuomet džiugina, tačiau yra ir kita medalio pusė – į užtarnautą poilsį išėjus pensinio amžiaus pedagogams, tampa iššūkiu surasti, kuo juos pakeisti. Dar pavasarį, tik sužinoję, kad mokykloje bus formuojamos ne dvi, o trys pirmokų klasės, ieškojo pradinių klasių mokytojos, o vakar vyko konkursas į lietuvių bei anglų kalbų ir biologijos mokytojų vietas. Nors pretendentų yra ne po vieną, tačiau pasirinkimas išties mažas. Pasak direktorės, gana daug kandidatų, kurie, nors ir baigę pedagogines studijas, pagal specialybę niekada nedirbę – dešimtmetį ar net penkiolika metų rinkosi su mokykla nė nesusijusius darbus, pavyzdžiui, darbavosi vadybininkais Lietuvoje ar užsienyje.

„Jaunų specialistų, ką tik baigusių studijas, laukiame išskėstomis rankomis, bet tokių nėra. Tad lietuvių kalbos ir biologijos mokytojais pasirinkome jau dirbančiuosius kitose mokyklose ne visu krūviu, o anglų kalbą mokys neseniai iš užsienio grįžusi, bet jau turinti tokio darbo patirties specialistė“, – pasakojo V. Petrulevičienė.

Dar prastesnė situacija dėl psichologo ar psichologo asistento – šio specialisto mokykla nesėkmingai ieško jau antrus metus. Anot švietimo įstaigos vadovės, tokia pati situacija yra ir kitose mokyklose. Ji svarsto, kad galbūt šie specialistai negrįžta į Panevėžį arba jų tiesiog nevilioja darbo užmokestis. Ne mažiau sudėtinga situacija ir ieškant tiksliųjų mokslų pedagogų.

„Kiek teko girdėti iš kitų mokyklų, itin sudėtinga rasti matematikos ar gamtos mokslų – fizikos, chemijos mokytojų. Artimiausioje ateityje bus labai prasta padėtis, mat dabar dirbantys mokytojai po truputį išeina į pensiją, o naujų paruoštų specialistų praktiškai nėra. Kaip viena iš išeičių galėtų būti dviejų specialybių mokytojų ruošimas, pavyzdžiui, matematikos ir fizikos ar chemijos. Tuomet ir patiems mokytojams netektų dirbti keliose mokyklose, kad susidarytų darbo krūvis“, – sakė V. Petrulevičienė.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų