-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kaip pasakojo daugiausia jaunųjų plaukikų ugdančios Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos direktoriaus pavaduotojas Arūnas Gabrilavičius, vaikų, norinčių išmokti plaukti, kasmet yra daugiau nei fiziškai jie galintys priimti. Tokį susidomėjimą plaukimo sportu galima paaiškinti tuo, kad Panevėžio plaukikai pasiekia puikių rezultatų ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu.
Kita priežastis ta, kad tėvai supranta, kaip svarbu, jog jų atžalos mokėtų plaukti ir saugiai jaustųsi vandenyje. Įtakos turi ir gimnazijos baseine jau ne pirmus metus vykdoma nemokama mokymo plaukti programa antrokams.
Vien pernai pradinius plaukimo įgūdžius įgijo 450 antros klasės mokinių. Plaukimo federacija progimnazijos mokymo plaukti programą įvertino kaip geriausią – finaliniame renginyje, vykusiame Kauno kolegijos baseine, Panevėžio jaunieji plaukikai grįžo su medaliais ir apdovanojimais.
„Ketiname ir šiais mokslo metais vykdyti šį projektą, bet gal mokysime mažiau antrokų, nes tokia daugybė vaikų – tikras iššūkis mūsų treneriams“, –„Sekundei“ teigė A. Gabrilavičius.
Tiesa, kaip ir ankstesniais metais, apie šimtas 7–8 metų vaikų galės mokytis plaukti pradinio plaukimo mokymo grupėse. Norinčiųjų mokytis plaukti, ypač tarp 10–11 metų ir vyresnių vaikų, yra gerokai daugiau, tačiau tiesiog nėra galimybių priimti visų norinčiųjų. Mat vyresnieji jau yra pasiekę tam tikrą meistriškumo lygį.
„Mūsų baseinas nedidelis, tik keturi takeliai, o turime apie 330 mokinių, kurie treniruojasi visus mokslo metus. Ryte treniruojasi tik didelio meistriškumo sportininkai, didžioji jaunųjų plaukikų dalis ateina po pamokų, tad visų priimti tiesiog negalime fiziškai“, – sakė A. Gabrilavičius.
Be to, privaloma laikytis ir saugumo reikalavimų. Viename takelyje negali būti daugiau kaip penkiolikos vaikų, o optimalus vaikų skaičius grupėje – 12-a.
„Gelbėtojų mes neturime, tad treneris atsako ne tik už rezultatus, bet ir vaikų saugumą ir gyvybę tiek per varžybas, tiek per treniruotes. Todėl vaikų grupė plaukia tik viename takelyje, kad visus būtų galima matyti“, – pasakojo pavaduotojas.
Vaikai iš pradžių mokomi taisyklingai kvėpuoti ir laikytis ant vandens, o vėliau formuojami plaukimo įgūdžiai. Kol „varlinukai“ dar nemoka plaukti, naudojasi pagalbinėmis plaukimo priemonėmis.
Anot A. Gabrilavičiaus, baseinas kaip ir bet kuris vandens telkinys yra didesnio pavojaus vieta, todėl disciplina ir drausmė čia itin griežta. Vaikai be trenerio leidimo negali nei šokinėti į vandenį, nei vieni lipti į baseino vonią ar išeiti iš patalpų. Tik susipažinę su pagrindinėmis taisyklėmis vaikai yra mokomi plaukti, o jų nepaisantys įspėjami ar net šalinami iš treniruotės.
„Vaikai mėgsta išdykauti, bet, ačiū Dievui, šiurkščių pažeidimų dėl elgesio vandenyje ar savavališko ėjimo vieniems į baseiną nebuvo. Stengiamės užkirsti kelią pavojingam elgesiui, kartais tik pasitaiko, kad vaikai susipeša persirengimo kambariuose“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, pagrindinė nelaimių vandenyje priežastis, kad vaikai yra paliekami vieni be suaugusiųjų priežiūros. Net ir plaukti mokantys vaikai turi būti nuolat stebimi.
„Sakoma, kad išmokti plaukti – beveik pasirašyti draudimo sutartį. Tačiau net ir gerai mokantieji plaukti kartais nuskęsta. Todėl prie vandens telkinių niekada negalima palikti vaikų be priežiūros“, – perspėjo A. Gabrilavičius.
Ne vienus metus Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro baseine vaikus plaukti mokanti trenerė Ramunė Burneikienė sakė pastebinti, jog mažuosius į baseiną atgina ne jų pačių, o tėvų noras, kad vaikas mokėtų plaukti. Tačiau susiformuoti geriems plaukimo įgūdžiams nepakanka tik kelių treniruočių. Laikoma, kad žmogus moka plaukti, jeigu jis be sustojimo nuplaukia 400 metrų arba bent pusvalandį gali plūduriuoti vandenyje.
„Laikytis ant vandens galima išmokti ir per mėnesį, tačiau norint saugiai jaustis vandenyje, nebijoti gylio, reikia treniruotis ilgą laiką. Vaikams reikia mažiausiai metų, o kad susidarytų tinkami plaukimo įgūdžiai – dvejų. Tai turi tapti savotišku gyvenimo būdu“, – sakė trenerė.
Deja, dalis tiek suaugusiųjų, tiek ir vaikų pervertina savo plaukimo įgūdžius. Dažnai tėvai didžiuojasi, kad jų atžala jau moka plaukti, tačiau pakanka vieno gurkšnio vandens, ir vaikas pradeda bijoti vandens. Tad labai svarbu ne tik įvaldyti plaukimo techniką, bet ir saugiai jaustis vandenyje, ypač krizinėse situacijose. Vis dėlto darbas su vaikais reikalauja didžiulės atsakomybės ir akylumo, nes vaikų elgesį ne visuomet galima prognozuoti.
„Ačiū Dievui, mano praktikoje dar nepasitaikė, kad per treniruotę vaikas pradėtų skęsti, bet aš turiu labai griežtas taisykles – be trenerio į baseiną negalima eiti. Su vaikais visko pasitaiko, todėl turi numatyti vieną žingsnį į priekį. Net išlipusius iš baseino saugiai palydžiu, nes gali net ir ant slidžių grindų pargriūti“, – kalbėjo R. Burneikienė.
Be abejo, saugumas baseine priklauso ir nuo vaikų, taip pat nuo to, kaip juos treniruotėms nuteikia tėvai. Būna, kad net ir dirbant su didele – 10–12 vaikų grupe nekyla jokių drausmės problemų, tačiau kartais ir vienas auklėtinis sugeba sutrikdyti darbą.
„Vaikų būna įvairių, kartais ir labai sunkiai valdomų. Aš galiu rinktis vaikus, kuriuos treniruosiu, bet kiti treneriai to negali. Tačiau net ir geri vaikai kartais pasielgia taip, kaip iš jų nesitiki. Todėl turi būti nuolatinė kontrolė. Bet kokiu atveju vaikų negalima palikti vienų. O jeigu tėvai ar kiti suaugusieji nemoka plaukti, privalo neleisti vaiko ten, kur gilu, net jei jis ir moka plaukti“, – sakė R. Burneikienė.
