Mokyklų reitingai – pedagogams ne rodiklis

Sekundė
Aktualijos
2019.12.05 07:35

Paskelbti nauji mokinių mokymosi pagal dalykus reitingai rodo, kad į geriausiųjų penkiasdešimtukus pateko vos keletas Panevėžio miesto ir rajono gimnazijų. Vienose pagal dalykus fiksuojami šuoliai į viršų, kitose – kritimai. Visgi mokyklų vadovai įsitikinę, kad nuoga statistika tikrosios situacijos ir mokinių pasiekimų neatspindi.

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas rėžia: Lietuvos švietimo sistemoje tendencijos nėra džiuginančios.

„Mes silpnai išmokome savo vaikus matematikos, fizikos, informacinių technologijų, chemijos ir kitų dalykų. Tai kartojasi metai iš metų. Tą liudija ir brandos egzaminai – šiemet valstybinio brandos egzamino neišlaikė 18 procentų abiturientų“, – vardija G. Sarafinas.

Jo nuomone, tą patvirtina ir šią savaitę paskelbtas tarptautinis PISA tyrimas, atskleidęs, jog apie 25 procentus penkiolikmečių moksleivių nepasiekia net bazinio matematikos lygio. Lietuvos moksleivių atsilikimas nuo kitų Europos šalių išlieka didelis.

Aplenkė mažieji

Panevėžio miestas, pasak G. Sarafino, švietimo srityje visada buvo stiprus ir savotiškas orientyras.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija visada giria Panevėžį, tačiau kalbant apie šiuos metus, nėra kuo labai džiaugtis – miestui jie nebuvo labai iškilūs“, – atkreipia dėmesį reitingų sudarytojas.

Vertinant savivaldybes pagal šįmet mokyklas baigusių abiturientų rezultatus, Panevėžys, palyginti su pernai, iš 11 vietos nukrito į 19-ą, Panevėžio rajonas iš 52 vietos atsidūrė 58-oje.

„Suprantu, kad nei mokytojai, nei dauguma mokyklų vadovų nepasikeitė. Jie panašiais būdais ir toliau moko vaikus, stengiasi jiems duoti maksimalią naudą, bet kažkas su tikslais yra išbyrėję – kitos savivaldybės Panevėžio miestą ir rajoną aplenkia“, – sako G. Sarafinas.

Reitingų lentelėje pagal mokymo rezultatus Palanga yra trečioje vietoje, Kaišiadorių rajonas iš 29 vietos pakilo net į 4-ą, Širvintų rajonas iš 21 vietos šoktelėjo į 8-ą, Tauragės rajonas iš 18-os – į 9-ą. Akmenės rajonas, kažkada buvęs net 59-oje vietoje, dabar jau 29-oje.

„Kitos savivaldybės nesnaudžia, juda į priekį ir lenkia tuos, kurie mano esantys ir šiaip šaunūs bei nieko neplanuoja keisti“, – sako G. Sarafinas.

Tarp geriausiųjų – ties patys vardai

Geriausiai išmokančių lietuvių kalbos gimnazijų penkiasdešimtuke J. Balčikonio gimnazija šįmet atsidūrusi 31 vietoje, nors dar pernai buvo 17-oje.

Tačiau Raguvos gimnazija, praėjusiais metais buvusi už kelių mylių nuo geriausiųjų penkiasdešimtuko – net 262 vietoje, šįmet sugebėjo pašokti į 44-ą.

Vertinant abiturientų anglų kalbos žinias, J. Balčikonio gimnazija smuktelėjo viena pozicija ir dabar šalyje yra 23-ia, Panevėžio 5-oji gimnazija iš 65 vietos pakilo į 42-ą. Pagal matematikos brandos pasiekimus, J. Balčikonio gimnazija yra 15–16 vietoje Lietuvoje, Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazija – 17-oje.

Informacinių technologijų geriausiųjų penkiasdešimtuke yra vienintelė Aukštaitijos sostinės mokykla – vėlgi J. Balčikonio gimnazija, užimanti 33 vietą. Ši gimnazija, anot mokyklų reitingų sudarytojų, Panevėžyje geriausiai išmoko ir biologijos (36 vieta šalyje) bei istorijos (23 vieta).

Chemijos geriausiai išmokančių gimnazijų penkiasdešimtuke atsidūrė dvi Panevėžio mokyklos: K. Paltaroko gimnazija, esanti 46-a, ir J. Balčikonio gimnazija, užimanti 47-ą vietą. Pastaroji per metus pakilo net iš 92 vietos, o K. Paltaroko į penkiasdešimtuko galą nukrito iš pernykštės šeštos vietos.

Moksleivių fizikos žiniomis Panevėžio krašte pirmauja Smilgių gimnazija, iš pernykštės 272 vietos šalies mokyklų reitinge šoktelėjusi į 20–21-ą. J. Balčikonio gimnazija šiame sąraše liko 32-a.

A. Kačarauskienė įsitikinusi, jog nėra objektyvu lyginti mokyklas, į kurias sueina patys gabiausieji, su ugdančiomis visus.

O geriausiai išmokančiųjų geografijos sąraše irgi dvi miesto gimnazijos – J. Balčikonio bei J. Miltinio. Jos reitinge užima atitinkamai 22 ir 34 vietas.

Stebuklų nepamatė

Pasak G. Sarafino, sudarant mokyklų reitingus buvo vertinami ne tik konkrečių mokomųjų dalykų rezultatai, bet ir moksleivių pasiekimai olimpiadose.

„Olimpiadose viskas atrodo gražiai, bet brandos egzaminų, testų rezultatai rodo, kad iš tiesų nėra labai kuo džiaugtis“, – sako G. Sarafinas.

Jo teigimu, reitingai daromi įvairiais pjūviais, tačiau visą laiką buvo diskutuojama, jog jie atskleidžia tik akademinius mokinių pasiekimus, o kiti – sportiniai, meniniai, verslumo – lieka užribyje. Tad dabar reitingų sudarytojai surinko ir šią informaciją.

„Jokių stebuklų nepamatėme. Iš daugiau nei 1 000 šalies mokyklų tik 130 yra stiprios – sporto, debatų, meno srityse ir panašiai“, – konstatuoja G. Sarafinas.

Tarp tokių stipriųjų mokyklų atsidūrusi ir J. Balčikonio gimnazija, išsiskirianti mokinių robotikos pasiekimais, 5-oji gimnazija – sporto. Pasak G. Sarafino, paaiškėjo, kad tie patys vaikai, kurių pasiekimai ganėtinai aukšti, moka viską suderinti – ir mokslus, ir kitą veiklą, yra visapusiškai lavinami.

Vertinimai neobjektyvūs

Smilgių gimnazijos direktorė Asta Kačarauskienė, kurios vadovaujama įstaiga pagal fizikos rezultatus iš 272 vietos šoktelėjo į antrą dešimtuką, visgi nemano, kad reitingai objektyviai atspindi mokyklos pajėgumus.

„Jei gerai pamenu, fizikos egzaminą pasirinko laikyti turbūt tik vienas mokinys, tad pagal jo gautus balus procentais išėjo išties geras rezultatas“, – svarsto A. Kačarauskienė.

Direktorės teigimu, rezultatas smagus, tačiau mokyklos reitingai priklauso ne tik nuo pedagogų darbo. Jų sudarytojai vertina ne tik brandos egzaminų rezultatus, bet ir kitus rodiklius, pavyzdžiui, stojimą į aukštąsias mokyklas. A. Kačarauskienė pamena atvejį, kai vienais metais net jų gimnaziją baigę mokiniai pasirinko ne studijas, o savanorystę.

„Viena mokinė egzaminus išlaikė daugiau nei 90 balų. Jos būtų laukęs kiekvienas universitetas, bet mergina pasirinko savanorės kelią. Mes džiaugiamės mokyklos pilietiniu ugdymu ir galime už tai sau dėti pliusą, bet gimnazijos reitingai tais metais labai nukrito“, – pasakojo direktorė.

Be to, jos nuomone, mokyklų reitingai neatspindi individualios vaiko pažangos. Kartais moksleiviui būna sudėtinga net baigti gimnaziją, tad vidutiniai brandos egzaminų balai jam jau yra labai didelis pasiekimas, tačiau jie atrodo menki sudarinėjant reitingus.

Gimnazijos vadovė taip pat įsitikinusi, jog nėra objektyvu lyginti mokyklas, į kurias sueina patys gabiausieji, su ugdančiomis visus.

„Mes matome, koks mokinys buvo aštuntoje, koks dešimtoje klasėje, kaip jam pasisekė brandos egzaminai. Tai mums svarbiau nei palyginimas su kitomis mokyklomis ir labiau atspindi konkrečią mūsų pažangą“, – sako A. Kačarauskienė.

Mato komerciją

Raguvos gimnazijos direktorė Asta Sakalauskienė į mokyklų reitingus reaguoja kaip į komercinį dalyką. Anot direktorės, yra kitų, moksliškai pagrįstų, instrumentų, kuriais mokykla matuoja ugdymo kokybę.

Jos teigimu, mokiniai turi teisę laikyti aukštesnio lygio egzaminą, nepaisant, kad pusmečio įvertinimas yra vos ketvertas. Jei tokiam abiturientui per egzaminą sėkmė nenusišypso, tai atsiliepia mokyklos reitingams.

Pasak A. Sakalauskienės, mokyklai svarbi individuali vaiko pažanga.

„Reitingai matuoja absoliučią sėkmę, kuri vaikui visiškai neaktuali“, – teigia direktorė.

Tačiau, anot jos, reitingai švietimo sistemoje sukelia didelių emocijų, kartais neteisingai nulinčiuojamos mokyklos, kurios reitinguose krenta, ir be didelio nuopelno iškeliamos pakilusios.

Mokytojos nuopelnas

V. Mikalausko menų gimnazijos direktorė Emilija Kriščiūnaitė atkreipia dėmesį, kad šiemet mokyklos matematikos rezultatai reitinguose šoktelėjo kone per pusę – iš 33 vietos į 17-ą. E. Kriščiūnienės nuomone, reitingai yra objektyvūs.

„Matematikos mokytoja vienareikšmiškai labai stipri“, – direktorė mano, kad mokinių pasiekimams didelę įtaką turi ypatinga mokytoja.

Anot jos, meninės krypties mokykla niekada nebuvo tokiose aukštosiose pozicijose tiksliųjų mokslų srityje, tačiau atėjus dirbti šiai mokytojai, rezultatai pasikeitė.