-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pradinių klasių mokiniams pamokos klasėse prasidės tose savivaldybėse, kuriose sergamumas koronavirusu per pastarąsias 14 dienų 100 tūkst. gyventojų mažesnis nei 200 atvejų. Statistikos departamento duomenimis, Panevėžyje šis rodiklis siekia 240.
Nelaukiant visuotinio sugrįžimo į mokyklas, jau anksčiau švietimo įstaigoms buvo siūloma pasirinkti eksperimentinį kelią, kai kaupinių metodu testuojami ne tik pedagogai, bet ir moksleiviai bei jų šeimos.
Pavardės nenorėjusi viešinti panevėžietė Sonata augina tris atžalas – trečiokę, pirmoką ir beveik metų mažylį. Šiuo metu vaiko priežiūros atostogose esanti Sonata nekantriai laukia, kad vaikai galėtų grįžti į įprastas pamokas mokykloje. Tačiau mokyklos surengtoje apklausoje, ar norėtų, kad jos atžalos į mokyklą grįžtų jau artimiausiomis savaitėmis, ji atsakė neigiamai. Mama aiškina nesutikusi tik dėl to, kad tokiu atveju visa šeima būtų testuojama kas savaitę.
„Vaikai labai pasiilgę mokyklos, draugų, bendravimo, tačiau toks eksperimentinis testavimas jiems atneštų daugiau streso. Kita vertus, kodėl turiu kas savaitę tomis nemaloniomis procedūromis kankinti ir mažiausią sūnų tik tam, kad vyresnieji galėtų eiti į mokyklą? Jeigu negali vaikų grąžinti normaliomis sąlygomis, tegul šįmet visai negrąžina. Juolab nėra jokių garantijų, kad po kokios savaitės neteks vėl grįžti prie nuotolinio mokymo“, – teigė Sonata.
Panevėžio pradinės mokyklos direktorės Kristinos Žaltauskienės teigimu, tėvų apklausa parodė, kad tik 50 proc. sutiktų, jog vaikai būtų testuojami ir grįžtų į klases. Kita pusė atsisako testuotis ir toliau renkasi nuotolinį ugdymą.
„Dalis tėvų nesutinka testuoti vaikų. Jeigu testavimas būtų neprivalomas, manome, kad grįžti prie kontaktinio mokymo norėtų dauguma. Panašią tendenciją matėme rudenį, prieš uždarant mokyklą. Tada buvo tik pavienių atvejų, kai tėvai domėjosi galimybe vaikus mokyti nuotoliniu būdu. Gal jie baiminosi dėl kartu gyvenančių senų tėvų ar vaiko turimų lėtinių ligų?“ – svarstė K. Žaltauskienė.
Pasak direktorės, nors sudėtingiausia pirmokams, kuriems nuotolinis mokymas yra naujovė, tenka pripažinti, kad visi pradinukai be pagalbos savarankiškai mokytis dar negeba. Jiems reikia padėti prisijungti prie mokymosi aplinkų, teisingai nufotografuoti ir atsiųsti darbus.
Panevėžio pradinės mokyklos tėvų apklausa parodė, jog tik 50 procentų sutiktų, kad vaikai būtų testuojami ir grįžtų į klases, o kita pusė toliau renkasi nuotolinį ugdymą. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.
Pedagogai, anot K. Žaltauskienės, bent morališkai pasiruošę grįžti į mokyklas. Pradinių klasių mokytojai turėjo prioritetą pasiskiepyti, tačiau, direktorės teigimu, vakcinavimo procesas kol kas vyksta gana vangiai. Praktiškai visi pedagogai yra gavę tik po pirmąjį skiepą. Antrasis, po kurio visiškai susiformuos imunitetas, laukia gegužę.
„Reikėtų pagalvoti ir apie valytojas, budėtojas, virtuvės darbuotojas, kurioms išvengti tiesioginio kontakto nelabai pavyktų. Žinoma, jeigu reikės, mokytojos grįš anksčiau, nes supranta, kad kontaktinis mokymas žymiai kokybiškesnis nei nuotolinis. Labai jaučiasi įtampa ir nuovargis. Mokytojos pastebi, kad vaikai labiau nori bendrauti vienas su kitu nei koncentruotis į mokslus. Jei būtų likusios dvi mokslo metų savaitės, gal kitaip galvotume, bet dabar dar du mėnesiai prieš akis“, – sako direktorė.
„Kol gimnazijos mokytojai nepaskiepyti, tol grįžti į kontaktines pamokas neleisiu.“
R. Dambrauskas
Vyriausybei svarstant pradinukų mokymosi ypatumus, abiturientams klasių durys toliau lieka uždaros. Nepriklausomai nuo sergamumo lygio, mokykloms bus leidžiama rengti konsultacijas kontaktiniu būdu ne daugiau kaip penkiems abiturientams.
J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas teigė, kad dabartiniai dvyliktokai praktiškai jau metus praleido besimokydami nuotoliniu būdu. Vertinant pirmojo pusmečio rezultatus matyti, kad jie gerokai prastesni nei ankstesnių metų. Tačiau gimnazijoje atlikta apklausa parodė, kad maždaug pusė moksleivių mano, jog jiems geriau nuotolinis mokymasis. Taip jie gali planuoti savo laiką ir skiriamas užduotis atlikti savo tempu.
„Jeigu vaikas geba laikytis režimo, yra pagavęs ritmą, gal jam geriau, bet ne visi tokie. Didelė dalis apklaustųjų teigė, kad sunku susikaupti, sutelkti dėmesį, trūksta motyvacijos. Vienas mokinys pats pasiprašė ateiti į mokyklą, nes namuose mokytis per sunku. Kadangi jo mokymosi rezultatai suprastėjo, nusprendėme jam tokias sąlygas sudaryti“, – pasakojo R. Dambrauskas.
Nors J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas sutinka, kad abiturientams prieš egzaminus reikėtų gyvų konsultacijų su pedagogais, tačiau jis teigia savo darbuotojais nerizikuosiantis. „SEKUNDĖS“ nuotr.
Direktorius neabejoja, jog tokių ir daugiau atsirastų, jeigu būtų sudarytos sąlygos mokytis mokykloje, bet kol tėvai ar patys gimnazistai tokio prašymo nepareiškė, jiems ir nesiūloma. Kokią įtaką turėjo karantinas ir mokymasis nuotoliniu būdu, pasak direktoriaus, parodys brandos egzaminų rezultatai.
„Egzaminų rezultatų laukiu su dideliu nerimu. Žinau, kad bus ir labai gerai išlaikiusiųjų, bet gali būti didesnis procentas ir tų, kurie egzaminus išlaikys prasčiau arba visai neišlaikys. Ši laida ne pati stipriausia, bet išvadas bus galima daryti tik sulaukus rezultatų“, – svarsto R. Dambrauskas.
Nors J. Balčikonio gimnazijos direktorius sutinka, kad abiturientams prieš egzaminus reikėtų gyvų konsultacijų su pedagogais, tačiau jis teigia savo darbuotojais nerizikuosiantis.
„Kol gimnazijos mokytojai nepaskiepyti, tol grįžti į kontaktines pamokas neleisiu. Suprantu, kad abiturientams labai reikia tų kontaktinių pamokų, bet mokytojų saugumas pirmoje vietoje. Nedarysime kažkokių eksperimentų. Kai ateis mūsų eilė pasiskiepyti, tuomet bus galima kalbėti ir apie grįžimą prie kontaktinių pamokų“, – tvirtai nusiteikęs R. Dambrauskas.
Jau nuo kitos savaitės, nelaukdamos karantino atlaisvinimų, Panevėžio rajone net keturios mokyklos – Piniavos mokyklos-darželio, Upytės Belazaro pagrindinės mokyklos, Naujamiesčio bei Raguvos gimnazijos – atvers duris pradinukams. Per šią savaitę moksleiviai ir jų šeimos privalo pasidaryti profilaktinius tyrimus dėl COVID-19, kai į vieną kaupinį surenkami 5 žmonių ėminiai. Jie imami ne iš nosiaryklės, kaip įprasta, o iš nosies gleivinės. Jei viso kaupinio atsakymas teigiamas, tokį tyrimą atlikę asmenys pakartotinai tiriami jau įprastu testu.
Pagal eksperimentinį modelį pradėsiančios dirbti Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos direktorės Astos Sakalauskienės teigimu, šią savaitę bus surinkti vaikų tėvų sutikimai bei atlikti testai, o kitą savaitę planuojama pradėti pamokas klasėse.
„Sergamumo statistika nėra gerėjanti, todėl kito būdo, kaip anksčiau sugrąžinti pačius mažiausiuosius į mokyklos suolą, nematome“, – sakė A. Sakalauskienė.
Anot direktorės, iš 50 gimnaziją lankančių pradinukų tik trijų tėvai pageidavo toliau likti prie nuotolinio mokymo. Prioritetas bus skiriamas kontaktiniam mokymui, o likusiesiems namuose bus organizuojamos individualios konsultacijos.
Pasak A. Sakalauskienės, susiformuoti tokiems įgūdžiams kaip mokymasis skaityti ar rašyti reikia tiesioginio darbo su vaikais. Tėvai gali būti pagalbininkais, bet užtikrinti gerus rezultatus labai sudėtinga.
„Šeimoje gali būti tik palaikomasis ugdymas, bet ne mokymasis visa apimtimi. Tam eksperimentiniam modeliui pasiryžome ne dėl kokio noro lyderiauti, bet matydami, kad mokymosi spragos tik gilėja. O patiems mažiausiems be galo yra svarbus kokybiškas startas“, – tvirtino A. Sakalauskienė.
