-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pirkdamas švietimo reikmėms turėjusį tarnauti pastatą, bendrovės vadovas svarstė jo vietoje įkurti prekybos bei pramogų centrą, vizijose buvo ir kino salė.
Dabar jis pripažįsta, kad investicija buvusi pelninga, tačiau planų ką nors statyti šioje vietoje atsisako.
Nemažas sklypas jau turi naują potencialų pirkėją.
Pilėnų mokykla V. Alanto gatvėje buvo tapusi amžiaus statybų pavyzdžiu.
XX a. pabaigoje pradėta statyti, skirta mokytis tūkstančiui vaikų, mokykla taip ir neiškilo.
Jos statybos sustojo Panevėžyje ėmus mažėti gyventojų, sparčiai mažėjant gimstamumui.
Kadangi Pilėnų mikrorajono gyventojai vis tiek reikalavo mokyklos, pirmaisiais XXI a. metais Savivaldybė netgi buvo užsakiusi pastato sumažinimo projektą.
Tačiau pati moderniausia Panevėžyje turėjusi tapti mokykla vis tiek nesulaukė savo valandos.
Liko nebaigtos įrengti 92-i patalpos pirmame aukšte ir 51-a antrame.
Vienu metu miesto Savivaldybė drauge su Teisingumo ministerija netgi puoselėjo planus nebaigtą statinį perdaryti taip, kad jame po vienu stogu įsikurtų du teismai.
Iš Laisvės aikštės į V. Alanto gatvę būtų kraustęsis Apylinkės, o iš Elektros gatvės – Apygardos teismas. Tačiau iš valstybės negavus lėšų, ir šis planas neišdegė. Už maždaug 16 mln. litų pastatyti mokyklos griaučiai liko beprasmiškai stovėti.
Nekilnojamojo turto rinkos žinovai teigia šioje vietoje matantys prekybos ir pramogų centrą, taip pat gyvenamuosius namus. P. Židonio nuotr.
Nebaigtą pastatą Savivaldybė ėmėsi pardavinėti aukcionuose.
Pirminė pardavimo kaina siekė 1,2 milijono eurų. Prireikė net 26 aukcionų, kol galiausiai 2019-aisiais už 224 tūkstančius eurų pastatą ir jį juosiantį 312 arų sklypą nupirko Panevėžio statybų bendrovė „JK Ranga“.
Tuomet planais dalindamasis „JK Ranga“ generalinis direktorius Arnoldas Kleiba teigė, jog statinys bus ardomas, o išvalius sklypą, turintį visas būtinas komunikacijas, jame planuojama statyti prekybos ir pramogų centrą.
Svarstyta, kad jame galėtų atsirasti ir vieta kino teatrui.
„Pastaruoju metu sparčiai pabrangus statyboms, apskaičiavome, kad bendrovei naudingiau sklypą Alanto gatvėje parduoti. Imamės investuoti į mūsų įsigytų bazių Ramygalos gatvėje rekonstrukciją. Turime planų ir dar kitokiems projektams, tad statybų Alanto gatvėje nebeplanuojame, sklypą nutarėme parduoti“, – „Sekundei“ teigė A. Kleiba.
Generalinis direktorius patvirtino, kad nebaigtą mokyklą ir ją supantį kiek didesnį nei trijų hektarų sklypą pirko mažiau nei už ketvirtį milijono eurų.
Dabar, išardžius nebaigtą statinį ir statybų vietą sulyginus su žeme, už sklypą prašoma septyniskart didesnės sumos – 1,716 milijono eurų. Vieno aro kaina – pusšešto tūkstančio eurų.
„Sklypą parduodame pagal dabartines rinkos kainas. Pabrango statybos, žemės sklypai. Investicija į nebaigtą mokyklą mums turėtų ne tik atsipirkti, bet ir duoti pelno“, – teigė A. Kleiba.
Jis pabrėžė, jog sklypo pirkėjas jau yra, su juo vedamos derybos dėl galutinės kainos.
Pasak A. Kleibos, sklypo vertę padidina tai, kad jis – netoli miesto centro.
„Stetiškiai, Molainiai šiuo metu sparčiai plečiasi, tad aš Alanto gatvėje matyčiau prekybos centrą“, – teigė sklypą parduodančios statybų bendrovės vadovas.
Mokykla statyta visuomeninės paskirties žemėje. Dabar sklypo paskirtis pakeista, ji tapo komercine. Tačiau, pasak A. Kleibos, yra galimybė darsyk keisti paskirtį į gyvenamąją ir statyti gyvenamuosius namus.
„Bet mes jau nebesiimsime to daryti. Nepardavinėsime sklypo ir dalimis“, – patikino A. Kleiba.
Sklypą, kuriame kadaise stovėjo Pilėnų mokyklos griaučiai, pardavinėjančios nekilnojamojo turto agentūros vadovas Vytautas Kakarieka patikino, jog potencialus pirkėjas jau yra.
„Šis sklypas Panevėžyje unikalus. Tokio dydžio sklypų netoli centro nebėra. Tai vienetinis objektas“, – tvirtino V. Kakarieka.
Iki miesto centro nuo šios vietos – 1,4 kilometro, iki artimiausios autobusų stotelės – 380 metrų.
V. Kakarieka mato bene vienintelį trūkumą, kad pro parduodamą sklypą nevažinėja miesto autobusas.
„Kol Molainiuose nebuvo prekybos centro ir iki tos vietos nekursavo miesto autobusas, prekyba nekilnojamuoju turtu ten buvo apmirusi. Nebuvo ir statybų. O vos tik atsirado parduotuvė, važinėja miesto autobusas – viskas atgijo“, – aiškino nekilnojamojo turto rinkos žinovas.
Anot jo, ir priemiestinės Dembavos gyvenvietės sparčios plėtros viena iš priežasčių, kad ją galima pasiekti miesto autobusu.
„Į Stetiškių ir Molainių puses nesiplečia pramonė, čia statomi gyvenamieji namai. Tad vietos žmonėms tikrai reikia parduotuvių, pramogų centrų, ką naujieji savininkai Alanto gatvės sklype greičiausiai ir statys“, – mano V. Kakarieka.
