Šiuo metu visą abituriento Dariaus Kuokalo dėmesį pasiglemžė rašoma debiutinė knyga, kurios svajonę puoselėja jau gerus dvejus metus.
Apie ką ji bus, gimnazistas neatskleidžia, tačiau žada nustebinti.
Savitas, įdomus, ištikimas savo rašymo stiliui – toks yra D. Kuokalas.
Dariaus kūrybinį potencialą pastebėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Emilija Gedraitienė. Taip gimnazisto kūriniai tapo ir „Jaunųjų kūrėjų almanacho“ dalimi.
Pasak E. Gedraitienės, Darius nuolat ieško, klausia, ne visada drąsiai, bet smalsiai. Jo kūrybingumas auga ieškant atsakymų į pačius įvairiausius klausimus.
Pats paklaustas apie grįžtamąjį ryšį, D. Kuokalas teigia, kad kiekvienam kūrėjui svarbu būti pastebėtam ir įvertintam. Jis nėra išimtis.
„Malonumas kurti yra tik tada, kai toji kūryba pastebima ir skaitytojo. Jei matau akių blizgesį skaitant mano kūrinius, tai laikau sėkme. Vadinasi, žmogus pamatė tai, ką siekiau pasakyti per užrašytą mintį. Kaip vokiečių rašytojas J. V. Gėtė sakė: „Jauni poetai pila daug vandens į savo rašalą“, – šypteli jaunasis kūrėjas.
Visgi Darius mano, kad kūrybinė sėkmė – tik laikina emocija.
Jis lieka savikritiškas ir iš savęs daug reikalauja. Ne visi kūriniai išvysta dienos šviesą, kai kurie iš jų dar guli stalčiuje.
„Tiesą sakant, yra keli, neišvydę nei dienos šviesos, nei ankstyvo ryto saulėtekio, – juokiasi jaunasis kūrėjas. – Yra ir fantastinė knyga, kurią matė tik keli asmenys. Taip pat dar neišvydo publika ir šiuo metu rašomos knygos.“
Anot D. Kuokalo, kai pradėjo rašyti knygą, atrodė, jog pačios rankos prie jos limpa, bet atėjus laikui baigti – jos tarsi nusviro.
„Jei jauti, kad skaitovas nesimėgaus, geriausia palikti tai ateičiai. Tačiau niekada nepamesiu šios knygos sumanymo“, – tikina pašnekovas.
„Minties“ inžinerinės gimnazijos abiturientas labiausiai domisi istorija, planuoja ateitį, kurią kurs savarankiškai jau po kelių mėnesių. Nepamiršta ir kūrybos – semiasi patirties iš lietuvių rašytojų, taip pat kitų šalių literatūros.
O ir savi kūriniai, naujos mintys neleidžia nusėdėti vietoje.
D. Kuokalo pirmoji pažintis su plačiu literatūros pasauliu prasidėjo dar mokantis Naujamiestyje, aštuntoje klasėje, per lietuvių kalbos ir literatūros pamoką, kai mokytoja Jurgita skyrė užduotį sukurti tekstą apie Trikojį.
„Ne, tai ne automobilio vairuotojų baimes keliantis prietaisas, o skambiu pavadinimu ir netikėtumais garsėjanti upė“, – juokiasi Darius.
Upės tėkmė tarsi davė pradžią: mokytoja susižavėjo mokinio užrašytomis mintimis ir prasitarė tikinti, jog D. Kuokalas išleis knygą.
Dar pasvajojo, kad ją pasikvies į būsimos knygos pristatymą.
„Nuo šio momento į mano gyvenimą atėjo supratimas, kad negaliu pamesti to susižavėjimo minčių srautu ir kūrybos galia“, – sako jaunasis kūrėjas.
Anot Dariaus, galimybė kurti jam asocijuojasi su laisve išreikšti tai, ką širdis sako kiekvienu savo ritmišku dūžiu.
„Kūryba skatina mane siekti išsilavinimo, pasaulio pažinimo. Tikiu, jog ateityje tai bus nemažas mano gyvenimo pagrindas“, – sako D. Kuokalas.
Darius pasakoja, kad kiekviename jo kūrinyje matoma pasiaukojimo tema, tačiau niekada nebūna laimingos pabaigos.
„Jei pabaiga ne tokia, kokios tikėjotės, o įvyko priešingai – jau žinosite, jog tai mano kūrinys“, – šypteli D. Kuokalas.
Darius ne kartą girdėjo, jog turi savitą stilių. Daugeliui jo ankstesnių mokytojų tai netiko.
„Nusprendžiau likti savimi, savęs neišduoti, tad kol kas nekeičiu savo pasakojimo braižo. Semiuosi minčių iš aplinkos ir perleidžiu per savo širdį. Kaip kadaise sakė prancūzų rašytojas Denis Didro: geras stilius glūdi širdyje“, – cituoja jaunasis kūrėjas.
Dažniausiai žavingoji mūza D. Kuokalą aplanko netikėtai. O geriausios mintys, anot jo, gimsta auštant rytui ar žvaigždėtą naktį.
„Jei tik ateina mintis – privalau jos imtis, užrašyti. Teko ne vieną naktį praleisti prie popieriaus lapo“, – šypsosi rašytojas.
Šeimoje su rašikliu nesiskiria tik Darius, tačiau jis augo gana kūrybiškoje aplinkoje.
Vaikystėje buvo nedrąsus, bet, kaip pats sako, pasaulio pažinimo siekiantis klaustukas.
Paskutinius metus „Minties“ inžinerinėje gimnazijoje leidžiantį D. Kuokalą mokyklinis pasaulis visąlaik maloniai stebino ir nepaliauja stebinti teatro grupės pasirodymais, poezijos, prozos skaitymais tradiciniuose gimnazijos renginiuose – Prozos rudenėlyje, Poezijos pavasarėlyje.
„Pasirinkau aplinką, kuri mane ugdo kaip asmenybę, palaiko. Tuo džiaugiuosi. Mano mintys „Mintyje“ gerokai paaugo“, – tvirtina jaunuolis.
Nors visai netrukus kels sparnus iš gimtojo Panevėžio, D. Kuokalas sako, jog šis miestas jam visada bus brangus.
„Panevėžys – ugdantis jaunąją kartą miestas, padedantis pakelti akis į aukštybes, nors pats viską stebi nuo žemės. Panevėžyje sutikau daug įdomių žmonių, kurie dalijasi su manimi patirtimis. Dar smagu, kad čia įvairiai puoselėjamas kūrybiškumas“, – gražių žodžių Panevėžiui negaili gimnazistas.
O kol neišvyko studijuoti, jis dar gali mėgautis akimirkomis Aukštaitijos sostinėje.
Anksčiau aktyviai žaidęs futbolą, krepšinį, tinklinį, grojęs pianinu, birbyne, dabar pasinėręs į knygos rašymą.
„Tikiu, jog tai mane pakeis. Jaučiu turintis dar daug neatskleistų dalykų“, – intriguoja D. Kuokalas.
Darius Kuokalas
Birželis
Iš kur plasnojimas balandžių, debesų? / Kodėl širdy tik jausmas begalinis liko? / Kad nenutiltų man širdies plakimas, / Pasitinkant birželio šėlsmo naktį. / Ta naktis birželio tokia išskirtinė, / Vakarinė žvaigždė man žada stebuklus. / Paukščiai pulkais skrenda pasitikti – apkabinti balto birželio dienas ir naktis. / Bet nelaukiu aš to balto birželio ryto, / Nelaukiu saulės skaisčios, / Noriu nuraminti tik savąją širdį. /
Komentarai
Ka jus cia bazarinat