Mokyklas tuština ne vien emigracija

Mokyklas tuština ne vien emigracija

Prasidėję mokslo metai priminė dar vieną opią problemą, apie kurią švietimo bendruomenė vis dar nedrįsta garsiai kalbėti – mokyklų nelankantys ar iš pamokų bėgantys vaikai.

Vien Panevėžio mokyklos praėjusiais metais nesulaukė beveik pusės tūkstančio mokinių. Ir vis tik švietimo specialistai tikina, kad piktybiškai nesimokančių Aukštaitijos sostinėje nėra.

Dingę vaikai

Tikslios statistikos, kiek mokinių bėga iš pamokų, irgi nesama. Informacinė sistema, kurioje turi būti fiksuojami tokie mokiniai, sukurta jau prieš aštuonerius metus, tačiau ne visos švietimo įstaigos pateikia realius, nepagražintus duomenis. O šių metų naujovė, kai pamokoms pateisinti nebebus reikalaujama gydytojų pažymų, o tą galės padaryti tėvai, gali dar labiau patuštinti suolus.

Panevėžio savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus specialistės Audronės Bagdanskienės teigimu, tikslūs skaičiai, kiek šiemet į mokyklas neatėjo Panevėžio savivaldybėje registruotų vaikų, paaiškės tik lapkričio pradžioje. Pernai tokių pradingėlių būta 483. Skyriaus duomenimis, didžioji jų dalis – 473 kartu su tėvais emigravę į užsienį. Likusieji mokyklos negalėjo lankyti dėl negalios ar buvo sulaukę 16-os metų, kai mokslas jiems jau nebėra privalomas.

„Tokių, kurie piktybiškai nesimoko, neturime. Su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis labai daug dirba socialiniai darbuotojai. Daugelis tėvų supranta, kad privalo vaikus leisti į mokyklą, tad pastaruosius ketverius metus dėl to tėvų neteko bausti“, – tikina A. Bagdanskienė.

Tėvams didesnė atsakomybė

Iš pamokų bėgantys vaikai – kita problema. Tokius vaikus į sistemą privalo suvesti pačios mokyklos ir skaičiai kinta kiekvieną mėnesį. Pasak A. Bagdanskienės, sąraše mokinys atsiduria tuomet, kai be pateisinamos priežasties praleidžia daugiau kaip pusę pamokų per mėnesį.

„Jeigu suteikiama pagalba ir vaikas pasitaiso, mokykla gali ir nefiksuoti tokio moksleivio mokyklos nelankančių vaikų sistemoje. Švietimo įstatyme numatyta nemažai priemonių, kaip vaikus grąžinti į mokyklą. Ir tik išnaudojus visas pagalbos priemones galima kreiptis į Savivaldybės vaiko gerovės komisiją dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių taikymo arba galimybės gauti koordinuotai teikiamas paslaugas“, – kalbėjo specialistė.

Alfredo Paberžio nuomone, pamokų lankymas didele dalimi priklauso nuo mokyklos – vienoms ši problema visiškai neaktuali, kitose ji gana ryški. Tik ne visos apie tai nori garsiai kalbėti. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.

Alfredo Paberžio nuomone, pamokų lankymas didele dalimi priklauso nuo mokyklos – vienoms ši problema visiškai neaktuali, kitose ji gana ryški. Tik ne visos apie tai nori garsiai kalbėti. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.

Nuo šių mokslo metų nebelieka gydytojų pažymų – visas dėl ligos praleistas pamokas dabar turės pateisinti tėvai. A. Bagdanskienės teigimu, nors nerimo yra, ar tuo nebus piktnaudžiaujama, tačiau tėvais pasitikima. Jei mokykla nustatys, kad moksleivis pamokų nelanko piktybiškai, o jo praleistos pamokos nėra pateisinamos, ji gali kreiptis į Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių ar policiją. Tokiu atveju tėvams ar globėjams gali būti taikomos atsakomybės priemonės – įspėjimas arba net bauda.

„Tikimės, kad tėvai bus sąmoningi ir atsakingi už savo vaikų ugdymą, o kaip bus praktikoje, matysime“, – teigė A. Bagdanskienė.

Pagražinta realybė

Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos direktorius Alfredas Paberžis abejoja, ar panaikinus gydytojų pažymas nenukentės pamokų lankomumas. Visgi, anot jo, jeigu šeimai svarbūs vaiko pasiekimai ir rezultatai, tėvai bus suinteresuoti, kad atžala praleistų kuo mažiau pamokų,

„Lankomumas gali pablogėti. Dabar galime tik prognozuoti, o kaip bus praktiškai, pamatysime netrukus“, – sakė A. Paberžis.

Direktoriaus nuomone, pamokų lankymas didele dalimi priklauso nuo mokyklos – vienoms ši problema visiškai neaktuali, kitose ji gana ryški. Tik ne visos apie tai nori garsiai kalbėti.

„Visada stengiamasi pasirodyti gražiau, nei yra iš tiesų. Neslėpsiu, mes taip pat turime savo „žvaigždučių“. Pernai visoje mokykloje gal keturi tokie buvo. Ta problema dažniausiai iškyla artėjant 16-am gimtadieniui, mat jeigu sulaukęs tokio amžiaus moksleivis nelanko mokyklos, jau galime jį tiesiog braukti iš sąrašų“, – teigė A. Paberžis.

Jis įsitikinęs, kad mokyklos nelankymas turėtų būti ne pačios švietimo įstaigos, o socialinių pedagogų, vaiko teisių specialistų bei kitų atsakingų institucijų rūpestis.

„Kiekvienas turime dirbti savo darbą. Mokyklos pagrindinė funkcija – mokyti, mes galime tik fiksuoti patį nelankymo faktą. O kitos tarnybos turi išsiaiškinti, kodėl vaikas nelanko pamokų, bet patogiausia viską nustumti mokykloms“, – mano A. Paberžis.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų