Panevėžio rajono Dembavos progimnazija pagal ketvirtokų rezultatus šoktelėjo į pirmą reitingų vietą.

Mokyklas pasvėrė reitingų svarstyklėmis

Mokyklas pasvėrė reitingų svarstyklėmis

 

Šalies bendrojo lavinimo mokyklų reitinguose Panevėžio miesto ir rajono mokyklos atrodo neblogai – yra svaiginančių augimų ir šiokių tokių kritimų. Nepaisant to, reitingų sudarytojas sako, jog Aukštaitijos sostinė yra viena tų, į kurios gimnazijas galėtų lygiuotis ir kiti.

„Panevėžys, Šiauliai ir Klaipėda išsiskiria geromis gimnazijomis. Pavyzdžiui, Vilniuje yra labai stiprių gimnazijų, bet yra ir labai silpnų, o Panevėžyje daugumos lygis yra aukštas. Pavyzdžiui, J. Balčikonio gimnazija šiemet yra ketvirtoje pozicijoje, K. Paltaroko gimnazija iš 131-os vietos pašoko į 41-ą“, – sako žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Smarkiai pakilo ir Panevėžio rajono Velžio gimnazija – iš 167-os į 47-ą vietą. Jo teigimu, kalbant apie žiedines savivaldybes, ši gimnazija rajoną smarkiai traukia į viršų. O Šiaulių, Alytaus savivaldybėse situacija gana liūdna. G. Sarafinas sako, kad ten yra nemažai mažų, silpnų, gerų mokytojų neturinčių mokyklų, kurių moksleivių pasiekimai prasti.

Pasak jo, vertinant reitingus, nereikėtų vadovautis tik vienerių metų rezultatais, o pasidomėti kokių penkerių. Tuomet galima pamatyti tendencijas, ar gimnazijos reitingas nuosekliai kyla, ar krinta.

„Kitose šalies mokyklose matau nusivylimą, užgesusius pedagogų žvilgsnius. Ką tik lankiausi Panevėžyje – to nėra. Teko dirbti J. Balčikonio, K. Paltaroko, Velžio, „Minties“ gimnazijose – mokytojų akyse matėsi ugnelė ir atsidavimas. Jie stengiasi, kad kiekvienas mokinys pasiektų maksimumą“, – sako jis.

Pasak G. Sarafino, didelis šuolis pastebimas ir tarp pradinių mokyklų. Panevėžio rajono Dembavos progimnazija iš 107 vietos pakilo į pirmą.

„Nežinau, kas įvyko, bet Dembavos progimnazija pagal ketvirtokų parengimą atsidūrė pirmoje vietoje visame pradinių mokyklų reitinge. Žinoma, pas juos mažai mokinių, bet dirbti juk vis tiek reikia“, – sako jis.

Iš 47-os vietos į 11-ą pakilo ir Pažagienių mokykla-darželis. Pasak vyriausiojo redaktoriaus, į penkiasdešimtuką patenka ir Panevėžio „Žemynos“ progimnazija, Pradinė mokykla. Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazija taip pat šoktelėjo iš 158-os į 53-ią vietą. Kalbant apie aštuntokus, palyginti su ankstesniais metais, per tris pozicijas pakilo ir Panevėžio „Vilties“ progimnazija, esanti dvidešimtuke, daugiau nei 100 pozicijų šoktelėjo Dembavos progimnazijos aštuntokai.

„Šiemet nebuvo kažkokio žiauraus nuopuolio. Kai kurios mokyklos pakilo į viršų. Kad taip būtų visoje Lietuvoje, tai augtume ir žydėtume, ir džiaugtumėmės“, – apibendrina Panevėžio miesto ir rajono mokyklų situaciją G. Sarafinas.

Šiemet pirmą kartą pateikiamas ir pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenis sudarytas silpniausių šalies mokyklų sąrašas. Tiesa, jame yra tik tam tikrą mokinių skaičių turinčios mokyklos – pačios mažiausios dėl tam tikrų kriterijų nepateko. Iš Panevėžio mokyklų šiame sąraše atsidūrė Beržų progimnazija ir M. Karkos pagrindinė mokykla, bet kai kuriose kitose savivaldybėse tokių yra gerokai daugiau.

Didžiuliai skirtumai

Neretai sakoma, kad šie reitingai neatspindi realios situacijos.

„Mes esame kaip veidrodis. Ateina žmogus, pasižiūri. Vieniems patinka vaizdas, kitiems – ne“, – sako G. Sarafinas.

Jo teigimu, reitinguojant nekuriami skaičiai, o tik parodoma, ko mokyklos išmoko vaikus geriau, ko silpniau. Tad švietimo įstaigoms tai puiki proga pažiūrėti į savo stipriąsias ir silpnąsias puses.

„Tėvai patys balsuoja kojomis. Tarkime, nepatinka mokykla – perkelia savo vaiką į kitą“, – sako jis.

Taip vienos mokyklos stiprėja, kitos – silpnėja. G. Sarafino teigimu, būna ir taip, kad miesto mokyklos pasirodo esančios labai skirtingos. Pavyzdžiui, Utenoje viena mokykla patenka į dvidešimtuką, o kitos dvi mokyklos reitinguose – netoli 300 vietos.

„Matote, koks skirtumas, kokia praraja tarp tų mokyklų lygio? Viena priekyje, kitos – gale. Ką tada tėvams daryti? Vienose išmoko, o kitose aiškina: ne, neįmanoma, kartos pasikeitė, sunku ir panašiai, bet mokyklos yra tame pačiame mieste, dviejų kilometrų atstumu“, – sako, kad tokie reitingai siunčia tam tikrus signalus, jis.

Vyriausiojo redaktoriaus teigimu, jų misija nėra kam nors pakenkti. Tiesiog norima parodyti, kad švietimas gali gerėti.

Krekenavos M. Antanaičio gimnazijos direktorius V. Pocius mano, kad svarbu individuali mokinio pažanga, o ne reitingai. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Kilo ir krito

Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis svarsto, kad ilgainiui šie reitingai gal darosi šiek tiek objektyvesni, nes imamos didesnės imtys, didesni pjūviai, daugiau duomenų surenkama. Pernykštė gimnazijos laida buvo stipri, tad ir reitingai pakankamai aukšti.

„Rezultatai neblogi. Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą gal vienintelių apskrityje visi vaikai išlaikė“, – sako ir pasidžiaugia, kad ne vienerius metus reitingai kyla.

Pasak mokyklos vadovo, vaikų motyvacija priklauso ir nuo visos bendruomenės – kiek motyvuoti tėvai, mokytojai. Gimnazijoje mokosi patys įvairiausi vaikai – atvyksta ne tik iš aplinkinių kaimų, miestelių, bet ir Anykščių rajono, Panevėžio.

„Dirbame su tuo, ką turime. Iš tikrųjų ateina vaikų, kurie būna ir praradę motyvaciją, kartais ir atranda. Visko yra. Tenka kartais ir atsisveikinti su tais, kurie nenori suprasti mūsų taisyklių ir susitarimų“, – sako R. Baltušis.

Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija iš 87-os reitingų vietos nukrito į 183-ią. Mokyklos toks reitingas nestebina. Pasak direktoriaus Vaido Pociaus, pagal pernykštę abiturientų laidą, kurios rezultatai buvo prastesni, tai nujautė.

„Ne kartą su mokytojais aptarinėjome, ir jie akcentavo, kad rezultatai bus žemesni. Rezultatuose atsispindi abiturientų požiūris, motyvacija“, – sako jis.

Direktorius įsitikinęs, kad reitingai neparodo tikrojo mokyklos veido ir indėlio į rezultatą kalbant apie individualią mokinio pažangą.

„Jie matuoja gana siaurą sritį“, – sako V. Pocius.

Stebina rodikliai

Kai kurie vertinimo rodikliai, V. Pociaus manymu, įdomūs. Pavyzdžiui, stojimas į aukštąsias mokyklas. Direktoriaus teigimu, ir pati ministerija laikosi pozicijos, kad reikia stiprinti profesinį mokymą, kelti jo vertę, nes Lietuvai trūksta darbininkiškų profesijų žmonių.

„O čia tarsi dedamas akcentas, kad kuo daugiau turi įstoti į aukštąsias, kad kuo daugiau būtų intelektualų. O kur darbo jėga, kuri reikalinga ir kurios trūksta Lietuvoje? Tai kelia tam tikrų klausimų ir abejonių reitingų objektyvumu“, – sako jis.

Dar vienas įdomus rodiklis, direktoriaus manymu, yra įstojimas į užsienio aukštąsias mokyklas. Pernai visi šios gimnazijos abiturientai liko Lietuvoje.

„Mes džiaugiamės, kad laida bent patriotiška – niekas nepabėgo į užsienį“, – svarsto, ar gerai už įstojimą į užsienio aukštąsias gimnazijai uždėti pliusą, jis.

Nepaisant to, V. Pociaus manymu, tokie reitingai mažesnių miestelių mokyklose tėvų pasirinkimui įtakos nedaro – per dideli atstumai.

„Mes mokome visus vaikus. Iš mažo kaimelio, miestelio, vienkiemio. Mūsų 50 procentų vaikų iš Krekenavos, kitus atsivežame 15 kilometrų spinduliu. Apie kokias konkurencijas ir pasirinkimus dar galime kalbėti? Mokome tai, ką turime ir kas ateina. Ar galima vertinti vienodu reitingu visas mokyklas: ir tas, kurios vykdo tam tikras atrankas, ir kurios moko visus vaikus?“ – sako V. Pocius.

Jo teigimu, mokykla akcentuoja individualią vaiko pažangą ir tai yra svarbiausias rodiklis. Tuo labiau kad įtakos turi ir asmenybės.

„Yra vaikų, kuriems mokslas nėra vertybė ir jie po mokyklos baigimo ateities su mokslu nesieja. Jam pačiam tie rezultatai nereikalingi. Nemaža dalis kelia sau tikslą išlaikyti egzaminus minimaliais balais. Mes tada sutelkiame dėmesį tuos, kurie nori šiek tiek daugiau, nori tobulėti. Ačiū Dievui, dar turime tokių vaikų, kurie siekia mokslo“, – sako V. Pocius.

M. Karkos pagrindinės mokyklos direktorius A. Paberžis sako, kad, be kitų priežasčių, jų rezultatus numušė ir faktas, kad jie buvo paskutinė pagrindinė mokykla mieste. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Visų įdirbis

Panevėžio rajono Dembavos progimnazijos direktorė Aušra Raišienė sako kartu su mokytoja besidžiaugianti tokiais rezultatais.

„Mes nenustebome todėl, kad klasė nedidelė ir tai sudaro galimybes individualizuoti ugdymo procesą“, – sako, kad šioje klasėje tik 11 vaikų, ji.

Tiesa, vaikai motyvuoti. Penktokų pažangumo klasėje jie liko geriausi.

„Vaikų noras siekti, planuoti yra išlikęs. Ketvirtoje klasėje mokytojai pavyko suformuoti tą lūkesčių planavimą“, – sako direktorė.

Jos teigimu, tikslingai nedirbama standartizuotiems testams, tačiau pati mokytoja dvejus metus yra dalyvavusi gabių mokinių projekte ir savo patirtį taikė auklėtiniams. Pasak A. Raišienės, pati mokytoja sako, kad tai ne vien jos darbas, bet ir vaikų.

Be to, nemano, kad galima lyginti ankstesnių metų rezultatus – buvo visai kiti vaikai, kita mokytoja, kitos užduotys.

„Jei būtų ta pati klasė, tada galvočiau, kad kažkas negerai“, – sako ji.

Direktorės teigimu, šeštoje klasėje atlikus standartizuotus testus, paaiškės, ar dalykinėje sistemoje būta spragų, ir bus vertinamas kiekvienas vaikas, ar neužmigo per dvejus metus po tokio mokytojos įdirbio.

Specifinė mokykla

M. Karkos pagrindinės mokyklos direktorius Alfredas Paberžis sako, kad reitingas neatspindi nei mokyklos struktūros, nei padėties – žiūrima tik į skaičius. O ši mokykla nėra įprasta – tai tarsi dvi vienoje. Pasak A. Paberžio, šiuo metu jie nebeturi dešimtokų, tačiau vis dar yra pagrindinė mokykla. Taip nutiko dėl to, kad čia iki 10 klasės dabar mokosi specialiųjų poreikių – kalbos ir kalbėjimo sutrikimų turintys – vaikai. Visi kiti – tik iki aštuntos klasės kaip progimnazijoje.

Pasak A. Paberžio, jų mokykla buvo paskutinė mieste pagrindinė mokykla. Tad čia, pasak direktoriaus, susirinko iš viso miesto neapsisprendusieji – nenuėję nei į gimnaziją, nei į profesinę mokyklą.

„Mes susirinkome visus, kurie atėjo. Rezultatas matosi. Mes už juos egzaminų nelaikome“, – sako jis.

Panaši padėtis, A. Paberžio teigimu, buvo ir Beržų progimnazijoje – jie paskutinę dešimtokų laidą išleido metais anksčiau. Direktorius sako, kad dauguma kitų miesto buvusių pagrindinių mokyklų skubėjo tapti progimnazijomis dėl to, kad nesusigadintų rezultatų – būtų tekę priimti visus, kurie atėjo.

„Mes tokį, koks atėjo, ir priėmėme. Beržų progimnazija metais anksčiau baigė, bet irgi dejavo. Todėl ir esame dvi blogiausios pagrindinės mokyklos“, – konstatuoja A. Paberžis ir primena, kad 2014 metais jo vadovaujama mokykla buvo geriausia šalies pagrindinė mokykla.

K. Paltaroko gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė mano, kad viską nulemia abiturientų laida.

„Visiškai neobjektyvūs tie reitingai. Nereikia į juos kreipti labai diaug dėmesio. Viskas priklauso nuo laidos. Kai laida buvo stipri – pakilome, o kitais metais gal visai nukrisime“, – sako ji.

Šios mokyklos abiturientai pernai gerai laikė brandos egzaminus, surinko nemažai šimtukų.

Direktorės manymu, jos nuomonę patvirtina ir gimnazijos ankstesnių metų reitingai. Buvo ir 105, 96, ir 25 vieta.

 

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų