Į mokyklas ir darželius pedagogus masins dovanomis

Į mokyklas ir darželius pedagogus masins dovanomis

 

Dar prieš dešimtmetį prie mokyklų ir darželių durų nusidriekdavo eilės specialistų, turinčių pedagoginį išsilavinimą ir norinčių mokyti vaikus, o dabar pedagogų ieškoma su žiburiu.

Baimindamasi, kad po kelerių metų nebebus kam auklėti ir mokyti mažųjų panevėžiečių, miesto valdžia ruošia planą, kaip pritraukti jaunų specialistų. Rinktis pedagogo kelią panevėžiečiai bus viliojami stipendijomis mokslams, dosniomis išmokomis įsikurti ar net suteikiant būstą.

Kaip teigė Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė, miesto mokyklose dirbančių pedagogų amžiaus vidurkis – 51-eri metai. Jaunų, iki 30-metų mokytojų – vos pusė procento. Jeigu nebus imamasi priemonių, ilgainiui švietimo įstaigos nebeturės kuo pakeisti į pensiją išeinančių pedagogų. Jau šiuo metu jaučiamas kai kurių sričių specialistų trūkumas. Itin sudėtinga rasti, kas galėtų dirbti ikimokyklinėse įstaigose. Neseniai atlikta analizė rodo, kad kitais mokslo metais trūks 12, dar kitais – 19, o 2020–2021 mokslo metais – net 20 ikimokyklinio ugdymo pedagogų. Nors kasmet Panevėžio kolegija paruošia apie dešimtį šios srities specialistų, vos vienas kitas jų ateina į miesto darželius.

„Jeigu nesiimsime priemonių, po dešimtmečio susidursime su didelėmis problemomis, kai nebeliks kam mokyti mūsų vaikų. Tad turime padėti jauniems ir gabiems žmonės, paskatinti juos rinktis darbą mokyklose ar darželiuose, tuo labiau kad Panevėžyje turime gerą specialistų ruošimo bazę ir tą rinką galėtume užpildyti trūkstamais specialistais“, – sakė S. Jakštienė.

Išskirtinis dėmesys

Pavaduotojos teigimu, yra sukurtas priemonių planas, kuris padėtų pritraukti jaunų specialistų. Viena iš jų – iš dalies finansuoti gerai besimokančių studentų pedagogines studijas. Tiesa, būtų finansuojamos tik tų dalykų studijos, kurių specialistų labiausiai trūksta Aukštaitijos sostinėje. O baigę mokslus jaunuoliai įsipareigotų bent penkerius metus atidirbti miesto švietimo įstaigoje. Po studijų baigimo grįžti į gimtąjį Panevėžį ir dirbti pedagoginį darbą jauni žmonės būtų skatinami ir jiems skiriant vienkartinę įsikūrimo paramą. Po kurio laiko planuojama statyti net daugiabutį, kuriame įrengti būstai būtų skirti jauniems mokytojams. Kaip viena iš paskatų galėtų būti ir kompensacijos kelionių išlaidoms padengti, jeigu pedagogai važinėtų iš aplinkinių rajonų.

„Be abejo, daug dėmesio bus skiriama ir pedagogų perkvalifikavimui, nes mažėjant mokinių skaičiui mažėja ir kai kurių specialistų poreikis. Pavyzdžiui, pradinių klasių mokytojai galėtų persikvalifikuoti į ikimokyklinio ugdymo pedagogus arba įgyti dar vieną specialybę. Tų galimybių tikrai yra, svarbu tinkamai šiuos žmones motyvuoti“, – įsitikinusi S. Jakštienė.

Tiesa, kiek galėtų miesto biudžetui kainuoti visos šios skatinimo priemonės, anot pavaduotojos, gana sudėtinga apskaičiuoti. Galbūt kai kurių nepopuliarių priemonių teks atsisakyti, o kitas išplėsti – bus sprendžiama pagal poreikį. Jau šių metų biudžete programos įgyvendinimui skirta 10 tūkst. eurų, belieka sulaukti miesto Tarybos pritarimo.

Pasak S. Jakštienės, bus imamasi ne tik finansinių skatinimo priemonių, bet ir siekiama kelti mokytojo prestižą. Jau dabar Savivaldybė skatina ir motyvuoja pedagogus, kasmet teikdama Metų mokytojo premijas.

„Kai mokytojo profesija taps prestižinė, ir jaunų mokytojų pritraukti bus gerokai lengviau“, – įsitikinusi S. Jakštienė.

Jaunimas nesiveržia

Lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ direktorė bei Panevėžio ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė Aldona Morkūnienė teigė, kad kol kas sunku prognozuoti, kiek žmonių pasinaudos šiomis lengvatomis ir skatinimo sistema, tačiau džiugu, kad miesto valdžia pagaliau atkreipė dėmesį į pedagogų trūkumo problemą.

„Anksčiau tai buvo labai patraukli specialybė, bet su ta banga atėję pedagogai jau paseno ir nėra kuo juos pakeisti. Reikia džiaugtis, kad kai kas daroma, nes specialistų tikrai trūksta“, – pripažįsta A. Morkūnienė.

Jos teigimu, nors Panevėžio kolegija kasmet ruošia ikimokyklinio ugdymo specialistus, bet šie į darželius nesiveržia. Šiuo metu jau trūksta auklėtojų, tad kiekviena įstaiga savaip sprendžia šią problemą – kas prašo padirbėti pensinio amžiaus jau sulaukusių pedagogų, kas – didesniu krūviu jau dirbančių auklėtojų. Tačiau tai tik laikina išeitis. Nežinia, kaip bus vasarą, kai visi darželiai dirbs. Bent jau jos vadovaujamą įstaigą vasarą lankys apie 90 proc. vaikų, tad didžiulė problema, kuo reikės pakeisti atostogauti norinčias auklėtojas.

„Visi vasarą nori atostogų. Juk auklėtojos dirba didesniu krūviu, nes tenka atostogų išleisti koleges ar pavaduoti susirgusias, ir jeigu jų neišleisiu pailsėti, apie kokią darbo kokybę galime kalbėti“, – sako A. Morkūnienė.

Menkai atlyginama atsakomybė

Jos teigimu, jaunų pedagogų darbas darželiuose nevilioja, nes atsakomybė didžiulė, o darbo užmokestis nedidelis. Be to, ir visuomenės požiūris į auklėtojo darbą duoda vaisių – mokytojai visuomet buvo labiau gerbiami nei darželio auklėtojai. Mokytojų dienos proga mokyklose dirbantys pedagogai sulaukia tiek valdžios, tiek vaikų ir jų tėvų dėmesio, dažnai išvyksta į ekskursijas, o darželiuose darbas šią dieną vyksta kaip įprastai.

„Gėlių nereikia, bet profesinės dienos proga norėtųsi išgirsti nors gerą žodį. Juk švietimas prasideda darželyje, vaikas turi į mokyklą ateiti jau paruoštas. Tai sudėtingas darbas ir kasmet tik sunkėja, o atlyginimas lieka tas pats. Tad natūralu, kad jaunimas nebesiryžta dirbti tokio darbo“, – teigė A. Morkūnienė.

Lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktorė Kristina Brinklienė neslėpė, kad per pastarąjį pusmetį net šešis kartus ieškojo pamainos į pensiją išėjusiai auklėtojai bei susirgusioms kolegėms. Daugiausia buvo šeši kandidatai, iš kurių dalis atkrito, nes neturėjo reikiamo išsilavinimo, o buvo ir tokių etapų, kai neatsirado nė vieno norinčiojo.

„Pasirinkti iš ko tikrai nėra. O jeigu ir atsirasdavo norinčiųjų, jie ilgai neužsibūdavo – kas išeidavo po šešių dienų, kas – po mėnesio. Darbas su vaikais tikrai sudėtingas, o atlyginimas mažas. Tad kol atrandame naują žmogų, didesniu krūviu dirba kiti pedagogai“, – su kokiais iššūkiais tenka susidurti, pasakojo K. Brinklienė.

Ieško geriausių

Mokyklose situacija dėl pedagogų dar nėra tokia tragiška kaip ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Panevėžio teritorinės darbo biržos duomenimis, iki šios dienos buvo įregistruoti 63 darbo ieškantys mokytojai. Daugiausia yra įregistruota pradinio ugdymo ir muzikos mokytojų – atitinkamai 20 ir 19. Taip pat 5 dailės, po 3 kūno kultūros bei braižybos ir darbų pedagogus. Visų kitų dalykų – vos po vieną pedagogą. Iš viso šiemet buvo įregistruota 18 laisvų darbo vietų mokytojams.

Nežinia, kaip keisis situacija perėjus prie naujos etatinės mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos, tačiau ir mokyklose jau pastebima nerimą keliančių ženklų. „Vyturio“ progimnazijos direktorė Vitalija Dziuričienė pabrėžia, kad situacija pasikeitusi kardinaliai. Vos prieš kelerius metus į vieną vietą pretenduodavo daugybė norinčiųjų dirbti mokykloje, o dabar pretendentų gerokai sumažėjo. Kai kurių specialybių, pavyzdžiui, matematikos, fizikos, chemijos, geografijos, mokytojų apskritai nėra.

„Jaunų specialistų labai trūksta, o atsinaujinti nėra iš kur. Manau, kad Savivaldybės ambicingas planas į mokyklas pritraukti jaunus žmones atsirado labai laiku, svarbu, kad jis kuo greičiau pradėtų veikti“, – sakė V. Dziuričienė.

Jos teigimu, bent jau jų mokyklai svarbu ne tai, kad kažkas dirbtų, o kad dirbtų tik patys geriausi pedagogai – išmanantys švietimo politiką ir turintys šiek tiek pedagoginio darbo įdirbio ar bent jau norintys jo įgyti. Todėl specialistų mokykla ieško įvairiais kanalais, net dalyvauja „Renkuosi mokyti“ programoje.

„Šioje srityje iššūkiai didžiuliai, bet jeigu ir kiti tuos iššūkius vertintų, atsisuktų ir pamatytų, kaip mokytojas sunkiai dirba, gal tada ir jaunam žmogui kitaip atrodytų mokytojo darbo perspektyvos. Todėl labai džiaugiuosi, kad ir mūsų miesto valdžia atsigręžia į mokytoją ir ieško išeičių, kaip pritraukti jaunus žmones. Vis dėlto ir patys mokytojai turi didžiuotis savo darbu – nuo to ir prasideda mokytojo darbo prestižo kėlimas“, – mano V. Dziuričienė.

Skaičiai

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, Lietuvos mokyklose dirba 33 tūkst. pedagoginių darbuotojų. 60–64 metų mokytojų yra 11,2 proc., dirbančių pensinio amžiaus mokytojų – 6,5 proc.

Vidutinis mokytojų amžius šiuo metu yra 50 metų.

Vyriausi – pradinių klasių, tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojai.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų