-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos direktoriaus Vaido Pociaus teigimu, sprendimas mokslo metų pradžią minėti šeštadienį nebuvo spontaniškas.
„Stengėmės demokratiškai apklausti gimnazijos bendruomenės narius ir dauguma tėvų pageidavo, kad šventė būtų organizuojama būtent rugsėjo 1-ąją“, – patikino direktorius.
Anot jo, šioji diena tėvams yra kur kas priimtinesnė – daugumai nekils nepatogumų dalyvauti svarbioje rudens šventėje.
Mokykloms, susitarus bendruomenėje ir suderinus su Savivaldybe ar kitais mokyklos savininkais, mokslo metų pradžios šventės dieną buvo leidžiama pasirinkti savo nuožiūra. Gavę Panevėžio rajono savivaldybės palaiminimą šventę rengti Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijai patogiu laiku, jos vadovai nutarė kalendoriaus netaisyti.
„Gimnazijos bendruomenei buvo paaiškinta, jog pradėję mokslo metus rugsėjo 1-ąją, mes sutrumpiname juos viena diena, t. y. baigsime anksčiau – ne birželio 22-ąją, o birželio 21-ąją“, – sakė vadovas.
Visgi mokinių nuomonė, kaip sakė V. Pocius, šiuo klausimu išsiskyrė. Direktorius nesistebi, jog nemažai daliai mokinių norėjosi pradėti mokslo metus pirmadienį.
Gana palankiai vadovybės sprendimą į mokyklą susirinkti rugsėjo 1-ąją įvertino ir pedagogai. Pagal įstatymus, šeštadienį dirbantiems mokytojams darbo valandos turėtų būti apmokėtos kaip už poilsio dieną, mažiausiai dvigubai. Nors nerimo dėl finansinio aspekto, kaip pripažino V. Pocius, būta nemažai, Krekenavos gimnazija visgi rado sprendimą, kaip kompensuoti šią dieną be papildomų išlaidų.
„Panagrinėję Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir pasitarę su specialistais, greičiausiai rinksimės variantą kompensuoti darbuotojams šią dieną dvigubu poilsio laiku, ką ir numato įstatymai“, – sakė gimnazijos vadovas.
Laisvas dienas pedagogai galėtų pasirinkti per kasmetes vaikų vasaros atostogas.
Krekenaviškių pavyzdžiu paseks ir Panevėžio rajono Ramygalos gimnazija.
Panevėžio rajono savivaldybės duomenimis, 2018-aisiais Panevėžio rajone duris į naujuosius mokslo metus atvers 7 gimnazijos, 8 pagrindinės mokyklos, 1 progimnazija, 3 mokyklos-darželiai, 6 lopšeliai-darželiai.
Preliminariais skaičiavimais, 2018–2019 mokslo metais rajone mokysis 2 983 mokiniai, iš jų 243 pirmokai. Tai kiek mažiau nei praėjusiais mokslo metais, kai mokėsi 3 043 mokiniai, o pirmokų būta 269.
Panevėžio savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo Eugenijaus Kuchalskio duomenimis, naujų mokslo metų pradžią mieste pasitinka 9680 mokinių. Šiemet švietimo įstaigų klases Aukštaitijos sostinėje užpildys maždaug pusantro šimto mažiau moksleivių.
„Palyginti su tuo, kas buvo anksčiau, praėjusiais ar ankstesniais metais, kai moksleivių būdavo trimis ar keturiais šimtais mažiau, galima sakyti, jog šių metų mažėjimas yra mažiausias net per pastarąjį dešimtmetį“, – pastebėjo E. Kuchalskis.
Pasak specialisto, statistikos kreivė krinta dėl kelių priežasčių: demografijos, emigracijos ir asmeninių pasirinkimų po 8–10 klasių mokslus pradėti profesinėse mokyklose. Visgi, anot E. Kuchalskio, situacija stabilizuota, nes į dvyliktas klases ateina beveik tiek pat abiturientų, kiek ir baigia.
Opiausia problema kol kas išlieka emigracija: ne tik į užsienio šalis, bet migravimas šalies vidaus teritorijoje.
E. Kuchalskis guodžiasi, jog bent nesklandumus dėl pedagogų trūkumo, regis, pavyko pristabdyti.
Kol kas Aukštaitijos sostinėje, kaip ir ankstesniais metais, vis dar trūksta psichologų, tačiau pagrindinių mokomųjų dalykų pedagogų Panevėžiui pavyko prisikviesti iš aplinkinių rajonų. Naujuosius mokslo metus Aukštaitijos sostinės mokyklose pasitiks iš Pasvalio, Rokiškio, Kupiškio ir net Ukmergės atvykę specialistai.
Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlymui perkelti mokslo metų pradžią iš šeštadienio į pirmadienį pritarė visos Panevėžio miesto mokymo įstaigos. E. Kuchalskis svarsto, jog nors visuomenė pripratusi Mokslo ir žinių dieną švęsti rugsėjo 1-ąją, reikėtų atsižvelgti ir į kitus aspektus.
Mieste veikia internatinė Raimundo Sargūno sporto gimnazija ar „Šviesos“ specialiojo ugdymo centras, kurių dauguma besimokančiųjų gyvena bendrabučiuose.
„Moksleiviams nebūtų galimybių susitikti šeštadienį – kelionės, atstumai ir visa kita. Greičiausiai tokios mokyklos vis tiek šventę planuotų pirmadienį“, – mano E. Kuchalskis.
Be to, pasak jo, šeštadienį rengiama šventė būtų papildoma finansinė našta švietimo įstaigoms, įpareigotoms darbuotojams tokią dieną apmokėti kaip už poilsio.
Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas mano, jog sprendime keisti šventės datą galima įžvelgti tiek pliusų, tiek minusų. Svarbiausia, jog nebūtų blaškymosi tarp mokyklų ir tėvams nereikėtų paskubomis lėkti į kelias skirtingas šventes.
„Mokinių tėvams tą dieną priklauso laisvas pusdienis, juos darbdaviai privalo išleisti, tad didelių nepatogumų neturėtų kilti. Svarbiausia – geras mokyklų pasiruošimas, pasirengę mokytojai ir laukiami vaikai“, – įsitikinęs E. Kuchalskis.
