Mokslo lopšyje – nė vieno pirmakursio

Mokslo lopšyje – nė vieno pirmakursio

Savaitės pradžioje skelbiamų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatų su nerimu laukė ne tik būsimieji studentai, bet ir patys universitetai bei kolegijos. Tenka pripažinti, kad sėkmė nusisuko nuo regionų aukštųjų mokyklų – kai kurios jų neteko net pusės studentų.

Labiausiai nukraujavo Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas – šiemet čia nebus nė vieno pirmakursio.

Savotišku mokslo lopšiu Panevėžio regione esantis Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas dėl studentų mažėjimo pastaruosius metus išgyveno ne pačius geriausius laikus, tačiau tokios situacijos, kokia susiklostė šiemet, niekas nesitikėjo. Dar prieš porą savaičių buvo paskelbta, kad dėl itin menko susidomėjimo nelieka automatikos ir valdymo programos. Visos viltys buvo dedamos į kitas dvi programas – transporto priemonių inžinerijos bei verslo ir antreprenerystės.

Kaip teigė fakulteto dekanė Daiva Žostautienė, norinčiųjų studijuoti pirmiausia šiose programose buvo nemažai, vienoje jų – net per trisdešimt pretendentų. Tačiau dėl kažkokių priežasčių nepavyko surinkti reikalingos kvotos – nuo šių metų humanitarinių bei socialinių mokslų studijų kryptims numatyta ne mažesnė nei 15, o technologijos mokslų – 10 studentų kvota.

Nors studentus universitetai gali kviesti per tris etapus iki pat rugpjūčio pabaigos, kai į svajonių specialybę neįstoję jaunuoliai gali rinktis kitas studijų programas, žiūrima tik į pirmąjį etapą įveikusių studentų skaičių. Panevėžyje abejose programose minimali kvota nebuvo surinkta.

„Kauno technologijos universitetas yra tarp lyderiaujančių, tačiau mums nepavyko surinkti minimalios kvotos, todėl šių programų negalėsime vykdyti, kad ir kaip norėtume. Negaliu atsakyti, kodėl taip – ar koją pakišo neišlaikyti egzaminai, ar prasti jų rezultatai, ar per dideli jaunuolių lūkesčiai ir savo galimybių pervertinimas, mat šiemet buvo įvestas ir minimalus stojamasis balas“, – „Sekundei“ tvirtino D. Žostautienė.

Patrauklūs tik magistrantams

D. Žostautienės teigimu, regionų aukštosios mokyklos niekuomet negalės konkuruoti su didžiausiais universitetais, ypač po Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų kalbų, kad reikia jungti universitetus, nes mažieji neturi galimybės išgyventi. Daugelis jaunuolių visuomet rinkosi ne universitetą, bet miestą, kad galėtų ištrūkti iš tėvų namų. O tokios kalbos, kad turi likti tik didieji universitetai, juos dar labiau paskatino keltis iš regionų.

„Pagal vieną kurpalių negalima matuoti Vilniaus ir Panevėžio. Kalbame apie tai, kad reikia stiprinti regionų politiką, taip pat aukštojo mokslo kokybę, o ne kiekybę, kad būtina atsižvelgti į regionų specifiką ir sudaryti sąlygas būtent šiam regionui rengti reikalingus specialistus, bet kažkodėl einama priešingu keliu. Elementariai neišlaikytas mastelio principas – mums surinkti tiek pat studentų, kaip didžiųjų miestų universitetams, nerealu. O išimčių nėra. Blogiausia, kad kvotos skaičiuojamos ne po antrojo ar trečiojo priėmimo etapo, kai regionai pritraukia daugiausia studentų, o po pirmojo“, – apgailestavo dekanė.

Praėjusiais metais buvo labai panaši situacija, tačiau per kitus priėmimo etapus buvo surinktos abi programų grupės – vienoje devyni, o kitoje – vienuolika studentų.

Tiesa, kiek geresnė magistrantūros studijų situacija – čia norinčiųjų studijuoti buvo gerokai daugiau – į vieną vietą pretendavo net trys studentai. Anot dekanės, taip yra todėl, kad magistrantai paprastai jau dirba, tad ir studijas gimtajame mieste renkasi norėdami pakelti savo kvalifikaciją, įgyti naujų kompetencijų.

Koks bus tolesnis KTU padalinio Panevėžyje likimas, pasak D. Žostautienės, dar per anksti spręsti. Gal kitąmet pavyks išlipti iš duobės, į kurią šiemet įstūmė kvotų sistema. Gal pati Švietimo ir mokslo ministerija imsis žingsnių regionuose išsaugoti universitetus, kurie labiausiai ir nukraujavo.

„Prisipažinsiu, man taip pat šokas. Net negalvojome, kad neperlipsime iškeltos kartelės, bet situacija yra tokia, kokia yra. Nežinome, kokia mūsų perspektyva“, – kalbėjo D. Žostautienė.

Rinkosi mokslus Kolegijoje

Kiek geresnė nuotaika Panevėžio kolegijoje. Čia praėjusiais metais studentų gerokai sumažėjo, bet šiemet pokyčiai minimalūs. Pasak Kolegijos Studijų, karjeros ir užimtumo centro vadovės Dalios Urbonienės, šiemet per pirmąjį stojimo etapą kvietimų studijuoti Kolegijoje sulaukė apie 300 studentų – tik dvidešimčia mažiau nei praėjusiais metais. Kadangi antrasis bei trečiasis stojimo etapai dar priešakyje, manoma, kad bendras studentų skaičius liks panašus.

„Prisipažinsiu, laukėme blogesnių rezultatų, bet netikėtai viskas liko labai stabilu. Bent kol kas mus tenkina toks vaizdas“, – pasidžiaugė D. Urbonienė.

Kaip ir kasmet, daugiausia studentų sutraukė kelios specialybės: bendrosios praktikos slauga, logistikos vadyba, statyba, burnos higiena, informacinės sistemos, buhalterija, taip pat visai nauja studijų kryptis – kelių inžinerija. Tiesa, be nuostolių neapsiėjo ir Panevėžio kolegija – dar iki stojimo į aukštąsias mokyklas pabaigos buvo uždarytos trys mokymo programos: pradinio ugdymo pedagogika, teisė ir reklama, nes sulaukė per mažo susidomėjimo.

„Matėme, kad nesurinksime reikiamo skaičiaus studentų, tad šias programas uždarėme dar prieš stojimą. Teisės ir reklamos studijos yra ir kitose aukštosiose mokyklose, o pedagogika jaunuoliams apskritai nepatraukli – algos mažos, darbas sunkus, o visuomenės reikalavimai didžiuliai“, – paaiškino D. Urbonienė.

Mokslai tik pažangiesiems

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas profesorius Pranas Žiliūkas teigė, kad tokie stojimo rezultatai jo labai nenustebino. Kvotos aukštosioms mokykloms visuomet būdavo, tik šiemet jos šiek tiek kilstelėtos. Dar pernai į inžinerinius ir technologinius mokslus pakako 8, o socialinius ir humanitarinius – 12 studentų.

D. Žostautienė apgailestauja, kad, nors kalbama apie regionų stiprinimą, bet čia veikiančioms aukštosioms mokykloms nesudaromos jokios išimtys turėti mažesnes studijų programų grupes.

„Ne tik mokyklose mokytojams reikia krūvių, bet ir dėstytojams universitetuose. Kvotos buvo kilstelėtos dėl finansinių motyvų, kad neliktų ekonomiškai nepagrįstų programų, kurioms reikėtų ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Ir tokios kvotos ekonomiškai dar yra per mažos. Vakaruose be dvidešimties studentų net neatidaromos programos, nors ten mokslai kainuoja po kelis tūkstančius eurų žmogui, o pas mus socialiniai mokslai – 1200 eurų metams vienam studentui“, – kalbėjo P. Žiliūkas.

Jo teigimu, stojimo rezultatams įtakos padarė ir tai, kad šiemet buvo kilstelėta kartelė – norinčiųjų studijuoti universitete minimalus stojimo balas turėjo būti ne mažiau nei 3, o kolegijas – 1,6. Įvesti minimalų balą buvo būtina, kad aukštojo mokslo galėtų siekti tik gabūs ir pažangūs jaunuoliai. Mat kai kurie universitetai buvo tapę savotiškomis verslo įstaigomis, kur už pinigus net ir neigiamais balais besimokęs jaunuolis galėjo gauti aukštojo mokslo diplomą.

„Taip jau yra, kad gabiausi studentai renkasi didžiuosius universitetus, tad labiausiai nukentėjo mažieji. Be abejo, įtakos tam turėjo prastėjanti demografinė situacija ir emigracija – dalis studentų rinkosi užsienio universitetus“, – „Sekundei“ teigė profesorius.

Nepasirengė pokyčiams

P. Žiliūko nuomone, koją regioniniams universitetams ar padaliniams kišo tai, kad jie siūlė daug vienodų programų, kurios yra ir kitose aukštosiose mokyklose. Kai tos pačios programos dubliuojamos net keliuose skirtinguose universitetuose, nerealu, kad visi pritrauktų reikiamą skaičių studentų.

„Išnaikinti universitetus regionuose būtų kvailystė, bet tokios aukštosios mokyklos turi galimybę išlikti tik tuomet, kai turės nedaug programų. Tik jos turėtų būti universalesnės, platesnės, kad tenkintų būtent to regiono verslo ir viešojo sektoriaus poreikius. Pavyzdžiui, švedai, norėdami išsaugoti regionuose kultūros ir mokslo židinius, turi po vieną programą. To nereikia bijoti“, – patarė P. Žiliūkas.

Tiek Šiaulių, tiek ir Klaipėdos universitetams būtų pakakę studentų, jeigu mokyklos nebūtų pasiūliusios tiek studijų programų. Panevėžio situacija kiek kitokia. Anot LAMA prezidento, didžiausia Panevėžio fakulteto problema buvo ta, kad buvo siūlomos tos pačios programos, kurios yra Kaune. Kitas dalykas – per metus aukštojo mokslo sistemoje įvyko labai daug pokyčių, bet jiems tiesiog nebuvo spėta pasirengti.

„Rinka pasikeitė tiek, kad reikėjo ypatingų pastangų ir įžvalgumo. Panevėžio atvejis išskirtinis ir didelis galvos skausmas pačiam Kauno technologijos universitetui, bet dar tikrai yra galimybių pakelti ant kojų Panevėžio fakultetą, tereikia pasirinkti kiek kitokį modelį“, – mano P. Žiliūkas.

Faktai

Paskelbus priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus paaiškėjo, kad dar 112 studijų programų teko uždaryti: jos nesulaukė reikiamo susidomėjimo.

64 studijų programos buvo uždarytos jau praėjusią savaitę, iki stojimo į aukštąsias mokyklas pabaigos.
Pagal procentus labiausiai nukraujavo Šiaulių universitetas – studijuoti pakviesta 56 proc. mažiau jaunuolių nei 2016 m. Kol kas Šiaulių universitetas teturi apie 90 pirmakursių. Lietuvos edukologijos, Aleksandro Stulginskio ir Mykolo Romerio universitetai sulaukė maždaug 50 proc. mažiau studentų, Klaipėdos universitetas – 46 proc., Lietuvos sporto universitetas – 22 proc.
Į valstybės finansuojamas studijų vietas pakviesta apie 250 kandidatų daugiau, bet į valstybės nefinansuojamas vietas – 2000 mažiau.

Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti 14 062 asmenys: 7 678 universitetuose ir 6 384 kolegijose. Į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 8 615 stojančiųjų: 4 200 universitetuose, 4 415 kolegijose.
Dauguma rinkosi didžiausias ir stipriausias aukštojo mokslo įstaigas – Vilniaus, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Gedimino technikos universitetus bei dvi kolegijas – Vilniaus ir Kauno. Jos pagal norinčiųjų studijuoti skaičių nusileidžia tik Vilniaus universitetui.

Šiais metais toliau ryškėja tendencija rinktis perspektyvias, darbo rinkoje paklausias specialybes – mediciną, programų sistemas, informacines technologijas, inžineriją.

Šių metų abiturientai sudaro tik 60 proc. pakviestųjų studijuoti, o 40 proc. – ankstesnių metų abiturientai.

Suvedus pirmojo etapo rezultatus, bus skelbiamos likusios laisvos vietos universitetuose ir kolegijose. Tolesnis priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks iki rugpjūčio 24-osios.

Komentarai

  • koja pakiso Panevezio skyriaus destymo kultura.

  • įvyko naturali atranka – diplomuoti durneliai niekam nebereikalingi.

  • Kai metai iš metų transporto/mechanikos grupėse absoliuti dauguma studentų buvo smigdoma skolomis, tai problemos niekas nematė. Šiais laikais informacija greitai sklinda, norintys studijuoti išgirdę jau legendomis tapusias istorijas apie skolas ir dėl jų universiteto nebaigusių skaičių, pasirenka studijas kitur.

  • Pritariu p.Viktorui. Ne naujiena, kad KTU Panevezio filialas studentus bando prilaikyti skolomis. Per pirmaji semestra beveik pas visus studentus skolos, egzamina perlaikyti – mokek pinigus is karto ( kas kituose universitetuose tik trecias perlaikymas mokamas), kai kurios paskaitos nevyksta, nes pasirodo nera tam tikru dalyku destytoju. Nuolatines bakalauro studijos vyksta vos neakivaizdiniu budu.
    Sis filialas turejo senai buti uzdarytas, o dekanei negrazu prisidengti siu metu nauja Svietimo sistema.

    • Atsakyti
  • tai surenki 20 pirmakursių ir vadiniesi UNIVERSITETU? Nors panašiau į būrelį…

Rodyti visus komentarus (5)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų