-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžietė Rita Tarasevičiūtė-Lebeckienė su šeima, kol neturi nuosavo būsto, gyvena tetos užleistame bute, bet su vyru ir vaikais registruoti pas tėvus. Dabar nuomininkų porai už šiukšles tenka mokėti dvigubai – mokestis jiems skaičiuojamas ir pas tėvus, ir pas tetą.
Pasak Ritos, jau gerą dešimtmetį ji gyvenanti atskirai nuo tėvų. Iš pradžių būstą nuomodavosi, o pastaruoju metu gyvena tetos užleistame bute. Mat ši išėjo gyventi į namą, o jos vaikai užsienyje. Anot panevėžietės, dėl atliekų mokesčio niekada nekildavo problemų. Ten, kur anksčiau gyvenusi, namo pirmininkas išduodavo pažymą, patvirtinančią, kad Rita nuomojasi butą, todėl jos tėvams nebūdavo skaičiuojamas šiukšlių mokestis už pas juos registruotą, bet realiai negyvenančią dukrą. Tačiau nuo šių metų R. Tarasevičiūtė-Lebeckienė, kaip ir daugelis nuomininkų, už atliekas moka dvigubai.
„Anksčiau užtekdavo parašyti prašymą ir mokėdavai už šiukšles ten, kur ir gyveni. Namo pirmininkas išrašydavo pažymą ir visiems būdavo gerai. O dabar skaičiuojama pagal registruotų, o ne faktiškai gyvenančių žmonių skaičių, ir visai nesvarbu, kad jie išvykę gyventi net į užsienį ir čia nešiukšlina. Pirmininko raštas jau tapo niekinis“, – nauja tvarka stebisi R. Tarasevičiūtė-Lebeckienė.
Panevėžietė neabejoja, kad su tokia bėda susiduria daugybė jaunų šeimų, kurios prisiregistravusios tėvų namuose, bet iš tikro gyvena nuomojamuose būstuose. Retas kuris šeimininkas sutinka registruoti nuomininkus, nes paprastai bute jau būna priregistruoti bent keli paties savininko šeimos nariai.
„Kita vertus, kodėl aš su vyru ir vaikais dabar turime išsiregistruoti iš savo tėvų namų tik dėl to, kad kažkam taip patogiau skaičiuoti mokestį už atliekas? Kai turėsime savo būstą, tuomet ir prisiregistruosime, o kai nuomojiesi, negi kaskart išsikėlus kitur vėl eisi registruotis“, – kalbėjo R. Tarasevičiūtė-Lebeckienė.
Panevėžietė bandė ieškoti galimybių išvengti dvigubo apmokestinimo, bet kur kreipėsi, vis atsimušdavo į sieną. Bendrovėje „Panevėžio specialus autotransportas“ jai buvo paaiškinta, kad už šiukšles mokanti tik kartą – ten, kur registruota. O kur gyvena faktiškai, moka už būsto savininką, tai yra tetą. Kadangi jos bute priregistruoti trys žmonės, todėl šiuo adresu ir skaičiuojamas mokestis už tris.
„Anksčiau mokėdavome kiekvienas – ir teta, ir mes – už save ten, kur faktiškai gyvename. Kiek kreipiausi, man siūlo tik dvi galimybes – persiregistruoti pas tetą, bet tada mokėtume jau už septynis žmones, arba imti pinigus iš tetos už šiukšles. Bet abu variantai nėra logiški, greičiau absurdiški“, – mano R. Tarasevičiūtė-Lebeckienė.
Pasak panevėžietės, ji neatsisakanti mokėti už šiukšles, supranta, kad ši paslauga nėra pigi, o ir investicijų reikalauja infrastruktūros atnaujinimas. Tačiau nesuvokiama, kodėl savo būsto neturintys žmonės yra apmokestinami dvigubai.
„Ankstesnė tvarka buvo logiškesnė, teisingesnė ir sąžiningesnė, bent jau žinojai, už ką moki. Dėl tų penkių eurų per mėnesį labai nenuskursiu, bet jau geriau juos skirsiu savo vaikams, nei mokėsiu už mistines šiukšles. Juk pas tėvus, kur priregistruoti, bet negyvename jau dešimt metų, jų tikrai nevežame“, – sakė R. Tarasevičiūtė-Lebeckienė.
Kad ši tvarka nėra tobula, sutinka ir atliekų administratoriai. Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ direktorius Rolandas Ramūnas sako, kad jeigu būtų rasta tobula atliekų skaičiavimo sistema, ji jau būtų naudojama nuo neatmenamų laikų. Dabar ji nuolat keičiama, ieškant geriausio sprendimo.
„To tobulo skaičiavimo vis ieškoma, bet jo nėra. Jeigu galiojant vienokiai sistemai labiau lieka nuskriausti vieni, tai taikant kitokią – kiti“, – pripažįsta R. Ramūnas.
Jau nuo metų pradžios buvo pereita prie dvinario mokėjimo už atliekų tvarkymą. Dabar yra mokama pastovioji dalis už nekilnojamąjį turtą ir kintamoji – už jame priregistruotus asmenis. Atliekų tvarkytojai duomenis ima iš Registrų centro. Pasak R. Ramūno, ši tvarka yra skaidresnė, mat anksčiau, kai žmonės mokėdavo tik už faktiškai gyvenančius asmenis, pasitaikydavo ir piktnaudžiavimo atvejų. Pavyzdžiui, būdavo deklaruojama, kad gyvena vienas asmuo, nors iš tikro – keturi.
„Praėjo jau nemažai laiko, manau, priprato ir žmonės, ir mes prie naujos metodikos. Patikrinti, ar iš tiesų bute gyvena deklaruoti asmenys, labai sudėtinga, tad daug didesnė galimybė piktnaudžiauti. Deklaracija – daug skaidresnis matas, tad ir mokėjimo tvarka tikslesnė“, – mano direktorius.
Kaip atliekų surinkimo administratorius Panevėžio rajone ir regione dirbančios bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Gintautas Ulys teigė, kad kol kas dar anksti kalbėti, ar naujoji mokesčio už atliekas skaičiavimo tvarka pasiteisino.
Tiesa, dabar, kai reikia mokėti už priregistruotus, o ne faktiškai gyvenančius žmones, didelės įtakos surenkamiems mokesčiams nelabai turi. Pastoviąją dalį moka turto savininkas, o kintamoji skaičiuojama pagal išvežamų konteinerių ar registruotų žmonių skaičių, kai žmonės naudojasi kolektyviniais konteineriais.
„Yra galimybė rinktis ir kitas mokesčio apskaičiavimo metodikas – tai kiekvienos savivaldybės pasirinkimo klausimas. Bet visais atvejais skaičiuojamos būtinosios sąnaudos, kiek atliekų sutvarkoma konkrečioje teritorijoje. Pasirinkus tam tikrą modelį niekam nebus gerai, jeigu ne viena, tai kita grupė asmenų moka mažiau ar daugiau. Bet atliekų tvarkymo sąnaudos nuo to nesumažės. Tam, kad atliekų tvarkymo mokesčiai mažėtų, reikia investicijų į tam tikrus technologinius sprendimus, bet tai irgi kainuoja“, – pabrėžė G. Ulys.
Komentarai
-
- Vaiva
- 22:06 2020.05.08
-
- Lankytojas
- 12:56 2020.05.09
-
- Miesto gyventojas
- 13:39 2020.05.09
Rodyti visus komentarus (3)Nu bet kodėl reikia mokėti už paslaugą, kurios negauni? Jei pas tėvus negyvena, taigi ten ir nešiukšlina. Beprotybė.
Žmonės meta į konteinerius daug gerų rūbų,namų apyvokos daiktų,indų ir kt. Kitapus konteinerius apskardintos tvoros padarykit stelažus su stogeliu,kad naudojamus daiktus galėtų ten padėti, kiti galės pasinaudoti.Dabar viską sumaišo su atliekom,šiukšlėmis, gaila žiūrėti.Gyvi pinigai.
Mokestis už šiukšles spaudžia ne tik nuomininkus, spaudžia ir pensininkus, visus miesto gyventojus, ypač tuos, kurie dar turi sodą bendrijoje. Tenka mokėti Spec. ATĮ ne tik už buto šiukšles , bet ir už sodo, nors ten piktžolės užkasamos darže, popieriaus, plastmasinės ir kt. atliekos parsivežamos ir įmetamos į savo išrūšiuojamų šiukšlių konteinerį . Savivaldybė galėtų apginti miesto gyventojus nuo įmonės lupikavimo.