Būrį skurstančių panevėžiečių karštais pietumis kasdien pamaitinantys Šeimos namai baiminasi nesurasiantys lėšų sumokėti padidėjusioms „Sodros“ įmokoms. V. Bulaičio nuotr.

Mokesčių vėzdas užtvojo ir varguolių globėjams

Mokesčių vėzdas užtvojo ir varguolių globėjams

 

Valdžios užmojai sutramdyti gudraujančius verslininkus, mokančius mažiau nei minimalų atlyginimą, visa jėga kirto tiems, kurie patys tiesia pagalbos ranką – socialiai pažeidžiamais žmonėmis besirūpinančioms nevyriausybinėms organizacijoms.

Dauguma jų lėšas, skiriamas projektams, bandė taupyti mokėdamos darbuotojams simbolinius atlyginimus. Dažnas neįgaliųjų, skurstančiųjų ar kitų nelaimėlių gelbėtojas neuždirba nė minimalaus atlyginimo. Nuo sausio jų laukia dar sausesnė duona. Nematydamos kitos išeities, kad pakaktų lėšų projektams, nevyriausybinės organizacijos svarsto padidėjusią mokesčių „Sodrai“ dalį išskaičiuoti iš darbuotojų ir taip jau skurdžių atlyginimų. Valdžia tokius žmones guodžia, kad dėl to jų laukia sotesnė senatvė.

Trauks iš šešėlio

Nuo sausio darbdavys privalo „Sodrai“ sumokėti nebe nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne nuo mažesnių pajamų nei minimali mėnesio alga, nepriklausomai nuo etato dydžio.

Neįgaliųjų užimtumu Panevėžyje besirūpinančios įstaigos direktorė Eglė Kazarinienė pripažįsta, kad dėl naujosios mokesčių tvarkos labiausiai nukentėjo visgi ne gudraujantys verslininkai, o nevyriausybininkai. V. Bulaičio nuotr.

Pavyzdžiui, jei ne visu etatu dirbančiam darbuotojui priskaičiuotas atlyginimas siekdavo 200 Eur, „Sodrai“ darbdavys sumokėdavo 80,36 Eur.

Nuo sausio už tiek uždirbantį darbuotoją „Sodrai“ darbdavys privalės kas mėnesį mokėti tiek pat, kiek ir už gaunantįjį „minimumą“ – 124,72 Eur.

Išimtys taikomos tik jaunesniems nei 24-erių metų darbuotojams, dirbantiems pensininkams, neįgaliesiems bei dirbantiesiems daugiau nei pas vieną darbdavį. Už juos darbdavys „Sodrai“ ir toliau mokės nuo priskaičiuoto, kad ir simbolinio, darbo užmokesčio.

„Sodros“ duomenimis, šie pokyčiai palies apie 150 tūkst. darbuotojų – maždaug 14 proc. visų dirbančių žmonių Lietuvoje. Tiek darbuotojų gauna nesiekiančias minimalios algos pajamas, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos.

Šitaip siekiama ištraukti iš šešėlio tuos, kurie dalį atlyginimo iki šiol gauna vokeliuose: darbdaviui mokant įmokas „Sodrai“ nuo minimalaus atlyginimo, darbuotojams senatvei būtų užtikrintos bent minimalios socialinės garantijos, kurių beveik nėra dirbant ne visu etatu.

Tačiau tokie pokyčiai išgąsdino ne tik gudraujančius verslininkus. Papildomos išlaidos „Sodrai“ varo į neviltį silpnųjų gelbėtojas – nevyriausybines organizacijas.

Atlyginimai simboliniai

Keletą projektų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikę agentūros Panevėžio šeimos namai dar laukia atsakymo, kiek jiems šįmet bus skirta lėšų. Kad nenutrauktų veiklos, čia kol kas triūsia savanoriai.

Praėjusiais metais nevyriausybinė organizacija buvo įdarbinusi aštuonis žmones. Dar dvigubai tiek darbavosi be jokio atlygio.

Iš mažos saujelės oficialiai įdarbintųjų keletas tenkinosi simboliniais atlyginimais – dirbo po 0,75 ar dar mažesniais etatais. Už juos organizacija „Sodrai“ mokėjo nuo priskaičiuotos atlyginimo sumos.

Nuo sausio 1-osios įsigaliojus tvarkai, kai už darbuotoją, gaunantį nors ir 100 eurų, darbdavys privalo „Sodrai“ sumokėti kaip nuo uždirbančio 400 Eur, Šeimos namų išlaidos gerokai padidės.

Baiminasi nuosprendžio

Įstaigos direktorės Irmos Zabulionytės teigimu, vien iš lėšų, gaunamų projektams vykdyti, gyvenančios nevyriausybinės organizacijos pateko į savotiškus spąstus.

„Kai kuriems projektams, pavyzdžiui, vaikų dienos centro veiklai, yra nustatytos „lubos“ – daugiausia galima gauti 14500 Eur metams. Darbo užmokesčiui ir administravimui negalima skirti daugiau nei 70 proc. prašomų lėšų. Neišgalime net minimumo visiems mokėti. Nežinau, ką reikės daryti dabar, kai iš tų pačių lėšų turėsime dar papildomai sumokėti „Sodrai“, – susirūpinusi I. Zabulionytė.

Direktorė teigė kol kas matanti vienintelę išeitį: išaugusios mokesčius „Sodrai“ teks kompensuoti pačių ne visais etatais dirbančių žmonių sąskaita, sumažinant ir taip nedidelius jų atlyginimus. Kadangi Šeimos namai jiems – vienintelė darbovietė, direktorė nuogąstauja, kad darbuotojai gali pradėti ieškoti kito pragyvenimo šaltinio.

Pasak direktorės, profesionalius, kompetentingus darbuotojus motyvuoti dirbti savanoriškais pagrindais – beveik neįmanoma.

„Visko gali būti, kad dar sumažėjus darbo užmokesčiui, darbuotojai gali atsisakyti dirbti. Žmogus turi iš kažko prasimaitinti“, – nuogąstauja I. Zabulionytė.

Pasak jos, išaugę mokesčiai „Sodrai“ nevyriausybinėms organizacijoms reiškia, kad išsilaikyti joms bus gerokai sunkiau.

„Mums net ne euras, o kiekvienas centas svarbus ir reikalingas. Nuo kiekvieno darbuotojo kas mėnesį prisidėjusios kelios dešimtys eurų „Sodrai“ kai kurioms organizacijoms gali reikšti nuosprendį“, – mano I. Zabulionytė.

Jos žodžiais, keisčiausia, kad tokios tvarkos priimamos metų gale. Nevyriausybininkai projektus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikė dar lapkritį ir nebuvo numatę papildomų išlaidų „Sodros“ mokesčiams.

„Nevyriausybinėms organizacijoms labai sudėtinga žengti koja kojon su tokia „mada“, – ironizuoja direktorė.

Pasak I. Zabulionytės, ir taip simbolinius atlyginimus teišgalintys mokėti Šeimos namai bus priversti juos dar mažinti dėl padidėjusios mokesčių naštos.

Gelbėja altruistai

Šeimos namų dienos centre per dieną apsilanko apie 25-is mažuosius panevėžiečius, čia jie ne tik leidžia laiką, bet ir bent du kartus per dieną nemokamai pamaitinami.

Įstaiga taip pat teikia specializuotą pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms.

Daliai jų Šeimos namai tampa laikina pastoge ir naujo gyvenimo etapo pradžia – per metus įstaigos krizių centre prisiglaudžia apie 80–90 smurtą patyrusių moterų su vaikais.

Šeimos namų labdaros valgykloje kas dieną pavalgo kelios dešimtys vargstančiųjų.

Direktorė pripažįsta: valgyklą išlaikyti pavyksta tik dėl čia dirbančių žmonių gerų širdžių – kas dieną bent 60–70 porcijų pietų iš trijų patiekalų skurstantiesiems pagaminančios moterys dirba negaudamos nė euro atlyginimo.

„Vienos vyras, pats nedaug uždirbantis, išlaiko šeimą, kita pensinio amžiaus – šiokias tokias pajamas gauna. Kažkas gal Darbo biržoje registruotas. Dažniausiai kitiems padeda tie, kas patys sunkiai verčiasi“, – sako I. Zabulionytė.

Ieško landų

Neįgaliųjų užimtumu Panevėžyje besirūpinančios įstaigos „Dailusis ornamentas“ direktorė Eglė Kazarinienė irgi pripažįsta, kad dėl naujosios mokesčių tvarkos labiausiai nukentėjo visgi ne gudraujantys verslininkai, o nevyriausybininkai.

Suaugusiems žmonėms, turintiems fizinę negalią, organizuojantis dailės ir fizinio aktyvumo užsiėmimus „Dailusis ornamentas“ įdarbinęs keturis žmones – du administracijos darbuotojus ir tiek pat projektų vykdytojų.

Nė vienas jų neturi viso etato ir uždirba kur kas mažiau nei minimalų atlyginimą. Įstaigą nuo išaugusio mokesčio gelbėja tik tai, kad darbuotojai taip pat yra neįgalieji, tokiems taikomos išimtys. Jiems įmokos „Sodrai“ ir toliau skaičiuojamos nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Tačiau, pasak E. Kazarinienės, įstaigą užgriuvo dideli rūpesčiai, kai prireikė specialisto dirbti su projektu.

Išeitis buvo rasta naują darbuotoją pasidalinus su kita nevyriausybine organizacija ir vėlgi pasinaudojus išimtimi, taikoma dirbantiesiems daugiau nei pas vieną darbdavį.

„Girdime viešai kalbų, kad užteko vos mėnesio ir apsukrūs darbdaviai išmoko išvengti „Sodros“ grindų. Deja, grašius skaičiuojančios ir išeities ieškančios nevyriausybinės organizacijos verčiamos jaustis kaip tas apsukrus darbdavys“, – piktinasi E. Kazarinienė.

Sveikų ir darbingų nebeprisikvies

E. Kazarinienės teigimu, naujoji mokesčių tvarka reiškia, kad nevyriausybinėms organizacijoms beveik atimta galimybė įdarbinti darbingo amžiaus sveikus specialistus ne visu etatu. Direktorės teigimu, dažna tokia organizacija per metus projektinei veiklai gauna tiek lėšų, kad mokėti „Sodrai“ mokesčius ne nuo mažesnių pajamų nei minimali alga yra neįmanoma. „Dailusis ornamentas“ per metus verčiasi iš maždaug 15 tūkst. Eur. Per dieną įstaigos organizuojamuose užsiėmimuose apsilanko apie 15-olika fizinę negalią turinčių panevėžiečių.

„Mažinti lėšų, skirtų projektams vykdyti, negalime, jų ir taip labai nedaug. Įdarbinę žmogų ketvirtadaliu etato ir mokėdami jam 180 Eur vis tiek būsime priversti „Sodrai“ sumokėti kaip nuo priskaičiuoto minimumo – 124 Eur. Kadangi neturime iš kur tiek paimti, tektų mokesčius mokėti darbuotojo sąskaitą – „Sodros“ dalį išskaičiuoti iš atlyginimo. Suraskite, kas dirbtų už kelias dešimtis eurų“, – skaičiuoja E. Kazarinienė.

Parko g. po tuo pačiu stogu įsikūrusios trys neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos. E. Kazarinienė juokauja, kad anksčiau dalydavęsi projektų rengimo patirtimi, dabar jų vadovai diskutuoja, kaip apeiti padidėjusias įmokas „Sodrai“.

„Anksčiau vieni kitų klausinėdavome apie projektams gaunamas lėšas, o dabar pagrindinis klausimas – kaip surasti pusvelčiui dirbančių darbuotojų ir juos išlaikyti. Naujoji tvarka yra didelis pagalys į ratus visiems nevyriausybininkams“, – tvirtina E. Kazarinienė.

Komentarai

  • Kai kurios nevyriausybinės organizacijos jau keliolika metų dirba savanoriškais pagrindais, be jokių algų. Apie kažkokį užmokestį ar algas, tenka tik pasvajot.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų