-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Gabrielė Tėvainytė įsitikinusi: gyvenime niekas neateina be valios pastangų, sunkaus darbo, noro tobulėti ir tiems, kurie tavimi patikėjo, įrodyti, kad gali.
„Jei nori pasiekti gerų rezultatų, turi suprasti, jog tenka išgirsti šimtą kartų „ne“, kad pagaliau sulauktum lemtingojo „taip“, – sako 27-erių panevėžietė, įsikūrusi Monake ir dirbanti modeliu įvairiausiuose pasaulio kampeliuose.
Pasak Gabrielės, grožio kulto diktuojamos taisyklės griežtos ir kažkam mados pasaulis gali būti netgi negailestingas. Jame besisukantys žmonės patiria labai daug spaudimo. Nepaisant to, G. Tėvainytė įsitikinusi, jog grožio, kaip ir meno, negalima vertinti pagal išankstines klišes.
„Mados pasaulis nors ir lėtai, bet keičiasi į gerąją pusę. Kuo visuomenė bus sąmoningesnė, kuo dažniau ir garsiau kvestionuos tam tikrus mados standartus, vertybes, tuo greičiau mados pasaulis reaguos. Tai abipusis procesas“, – pabrėžia G. Tėvainytė.
Ne tik Lietuvoje, bet pasaulyje garsaus modelio Gabrielės patirties bagažas išties nemenkas. Jos veidą galima pamatyti Eugenijaus Skerstono knygoje „Mados psichologija“, Anželikos Liauškaitės knygoje „Moteris. Tu – mano mūza“.
Žaviai merginai teko dirbti ir su Vokietijos „Das Vegan Magazin“ veganiško žurnalo komanda. Ji filmavosi Libijos dainininko ABS Hima klipe, o Gabrielės portretą meno kūriniu pavertė „Stencil art“ menininkas Justinas Žožo. Beje, šį jo darbą buvo galima pamatyti Vilniuje, „Galerijoje 555“ vykusioje parodoje „Sluoksniai“. Išvysti Gabrielę galima ir ant „Wotisart“ žurnalo viršelio.
„Man didžiausias įvertinimas – galimybė prisidėti prie meno. Jaučiu, kad tada kuriama išliekamoji vertė“, – sako G. Tėvainytė.
Panevėžietės G. Tėvainytės istorija – puikus įrodymas, jog mados užkulisiai nesvetimi ne tik gražioms, bet ir protingoms, veiklioms, smalsioms merginoms. Asmeninio archyvo nuotr.
Pirmieji G. Tėvainytės žingsniai prieš kameras, skaičiuojant laiką mados pasaulio laikrodžiais, prasidėjo labai vėlai – kai jai buvo šešiolika. Mergina atostogavo su mama Turkijoje, kai vienas vietinis fotografas net savaitę bandė įtikinti jam pozuoti.
„Galų gale sutikau ir tada pirmą kartą save pamačiau kito, manęs nepažįstančio, žmogaus akimis. Buvo įdomu. Po to sekė pavienės fotosesijos, kvietimai dalyvauti renginiuose Panevėžyje ir Vilniuje“, – mena mergina.
Tiesa, modelio darbą tuomet Gabrielė suprato tik kaip saviraiškos būdą, padėjusį sėkmingai kovoti su scenos baime. Tuo metu ji intensyviai ruošėsi studijoms ir neturėjo nė menkiausio įsivaizdavimo, jog kažkada modeliavimą pavadins savo darbu. Panevėžietė neatitiko ir tuometinių modelių agentūrų standartų, tad pasirinko freelance profilį – laisvai samdomo darbuotojo. Tai leido dirbti kada nori ir su kuo nori – įdomiais, kūrybiškais žmonėmis.
G. Tėvainytės kelias į mados olimpą nebuvo atsitiktinė sėkmė. Dėl jos pakovoti tiek už save, tiek už kitus puikiai mokanti ir tvirtą stuburą turinti mergina daug ir sunkiai dirbo.
Keliaudama Gabrielė pati rašydavo fotografams, vizažo meistrams, mados ženklų atstovams ir siūlydavosi bendradarbiauti. Modelis dirbo tiek su pradedančiaisiais, kuriuose mačiusi potencialą, tiek su daug metų šioje srityje besisukiojančiais profesionalais, kurių stilistika jai artima. Pati ieškodavo idėjų, drabužių ir stengdavosi atlikti kaip įmanoma daugiau projekto pasiruošimo darbų.
„Nesiskundžiau, kai tekdavo keltis penktą ryto, bristi į ledinį vandenį, pozuoti lyjant ar sningant, stovėti basomis kojomis spaudžiant šalčiui. Juk visiems komandoje dirbantiems žmonėms būdavo vienodai sunku. Kai darai, kas patinka, kuo tiki, pamiršti ir apie maistą, ir apie karštį ar šaltį, ir apie miego trūkumą, ir apie nepatogumus ar savo baimes“, – sako G. Tėvainytė.
Pasak jos, dažnai fotosesijų, filmavimų, renginių metu tiesiog prarandama laiko nuovoka – absoliučiai atsiduodama darbui.
„Esu perfekcionistė – tai ir pliusas, ir minusas. Bet man tikrai svarbu grįžtamasis ryšys iš kūrybinės komandos“, – sako Gabrielė.
Anot jos, pokyčiai ateina ir į modelių pasaulį. Daugėja skirtingo tipažo modelių, didieji mados namai dabar turi atsakingus asmenis, kurie padeda išvengti neteisingo kitų kultūrų elementų panaudojimo ar jų interpretavimo, kad skirtingų rasių modeliai turėtų kuo lygesnes galimybes.
„Tai sudėtingo ir ilgo proceso pradžia. Tikiu, kad ateities kartos bus daug sąmoningesnės“, – mano G. Tėvainytė.
Gabrielė svarsto, jog turbūt geriausiai modelio darbą apibūdinantis žodis – nepastovumas.
Kiekvieno projekto detales ji pati skrupulingai derina ir ieško kompromisų. Todėl didžiąją G. Tėvainytės darbo dalį sudaro potencialių užsakovų paieška, kontakto užmezgimas, detalių derinimas, tinkamas savęs pristatymas. Gabrielė sako užaugusi gana meniškoje aplinkoje, todėl puikiai supranta, kaip kartais nelengva kūrybiškam žmogui užsiimti organizacine veikla.
Pasak Gabrielės, jos pagrindinis darbo įrankis ir stiprybė – emocija.
„Neįmanoma įtikti visiems. Dėl to ir egzistuoja tiek skirtingų modelių, kurie turi savo stipriąsias puses“, – sako panevėžietė.
Dirbant modeliu, pasak G. Tėvainytės, daugiausia pastangų pareikalauja ryšys su labai skirtingais žmonėmis. Pozuodama turi jaustis laisvai – lyg pozuotum geriausiam savo draugui. Nėra paprasta taip pasijusti prieš žmogų, pažįstamą vos valandą.
„Taip pat nesu labai lanksti. Tad kūnas fiziškai tikrai pavargsta fotosesijų ar mados šou metu. Labai dažnai pozos nėra natūralios, turi vienu metu galvoti ir apie kūno, plaukų, rankų padėtį, ir veido išraišką, šviesos šaltinį, prisitaikyti prie gamtos sąlygų“, – nelengvus darbo užkulisius atskleidžia modelis.
Pats nuobodžiausias darbas, pasak jos, yra katalogų fotografavimas. Šis darbas vyksta gana mechaniškai, paliekama mažai vietos kūrybai.
„Apsirengi, nusifotografuoji iš trijų kampų ir tada skubi persirengti. Labiausiai jaudinuosi mados šou metu dėl to momento, kai visų akys įsmigs į mane. Baisu, kad nesukluptum, nes kartais drabužiai, avalynė pritaikyti tik pereiti podiumu, bet ne kasdien dėvėti“, – sako Gabrielė.
Anot jos, prieš šou dažnai būna didelė sumaištis – kažkas vėluoja, kažko nerandi, kažkas pasikeitė paskutinę akimirką. Privalu greitai reaguoti, o kartais ir improvizuoti. Tačiau viską atperka bendravimas su kūrybingais žmonėmis, skirtingų kultūrų pažinimas, svaiginančios kelionės.
Gabrielė su vienu Paryžiaus fotografu norėjo įamžinti saulės tekėjimą prie Eifelio bokšto vasario mėnesį. Merginai tąkart teko stovėti basomis ant cementinės atbrailos, vilkint plono šilko suknelę.
„Prisimenu, kaip nuo šalčio gėlė kojas, kaip buvo baisu nukristi, kaip stengiausi, kad veidas ir kūnas atrodytų atsipalaidavę“, – grūdinančias darbo akimirkas mena pašnekovė.
Gabrielė mano, jog kalnai padarė didelę įtaką jos charakterio formavimuisi.
Anot Gabrielės, jai būtų sunku išskirti vieną fotosesiją, įsirėžusią atmintin. Jų buvę labai daug ir visos palikusios ryškų pėdsaką.
Visgi mergina vis dar mena fotosesiją, vykusią Paryžiuje su garsia lietuve fotografe Erika Majauskiene ir mados ženklu „Elfai“. Ji vyko per 21-ąjį G. Tėvainytės gimtadienį.
„Jaučiausi tikra princesė su nuostabiausiais drabužiais tokiame gražiame mieste“, – prisiminimais keliauja Gabrielė.
Anot jos, Erika tuo metu fotografavo nėščiąsias ir mažus vaikus. G. Tėvainytė be galo žavėjosi jos fotografijų stilistika, tad nusprendė parašyti, kad būtų malonu bendradarbiauti.
„Žinojau, kad šansai minimalūs. Erika buvo tikra savo srities profesionalė, įžymi, dirbo su visai kito tipo fotosesijomis, be to, aš dar neturėjau labai daug patirties pozuoti. Bet mano drąsa buvo apdovanota. Erika atrašė ir pasiūlė kartu keliauti į Paryžių“, – pasakoja modelis.
Ši fotosesija, pasak jos, buvo atsitiktinumų virtinės rezultatas, kuris davė dar daugiau motyvacijos nebijoti garsiai išsakyti savo svajonių.
Gabrielei teko dirbti ir Lietuvoje, ir Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Monake, Kipre. Tačiau pasak, jos, didžiausią įspūdį paliko šalys, kuriose praleidusi daugiausia laiko – Prancūzija ir Italija.
„Man artimiausia Italijos kultūra, jos žmonės. Pati laisvai kalbu itališkai, dėl to galiu daug geriau suprasti kultūrinius ypatumus. Svajoju aplankyti visas pasaulio valstybes. Jau esu buvusi 47-iose, taigi dar liko kiek daugiau nei keturi penktadaliai“, – skaičiuoja pašnekovė.
Didžiausią įspūdį jai paliko Nepalas. Pasak Gabrielės, ši kelionė turėjusi ypatingą misiją – kalnuose G. Tėvainytė dalyvavo sutinkant fenomenalų Panevėžio atletą Vidmantą Urboną po plaukimo aukščiausiame pasaulio ežere Tilityje.
„Būti šalia tokių talentingų žmonių yra didžiulė dovana. Tokios asmenybės savo pavyzdžiu parodo, kad sunkiu darbu ir valia galima įgyvendinti, atrodytų, neįgyvendinamus tikslus“, – sako panevėžietė.
Tos pačios kelionės metu Gabrielei pavyko susitikti ir su lietuviu alpinistu Tadu Jeršovu, ką tik įkopusiu į 8163 metrų Manaslu viršukalnę bei Everesto viršūnę pasiekusia pirmąja lietuve Edita Nichols.
„Gyvenimas iš tiesų man nešykšti susitikimų su ypatingais žmonėmis“, – šypteli G. Tėvainytė.
Nors visuomenėje įsišaknijusi nuomonė, jog modelių pasaulyje konkurencija – didžiulė ir čia draugų ieškoti nereikėtų, Gabrielė tikina nesanti pavydus žmogus.
„Kito sėkmė mane džiugina, o ne liūdina. Mėgstu pagirti kitus modelius, man smagu pasidalyti patirtimi, stengiuosi mokytis iš jų. Vietos po saule užteks visiems. Daugiau laimime dalindamiesi, nei konkuruodami“, – mano G. Tėvainytė.
Visgi yra ir kita modelio darbo pusė. Dažnai pozuoti fotografams pradeda labai jaunos paauglės. Joms tenka vienoms išvykti į užsienio šalis, dalytis butu su dar bent keliomis mergaitėmis, svetimame mieste stebėtinai greitai orientuotis, važiuoti iš vienos peržiūros į kitą, laukti ilgiausiose eilėse, patirti didelį agentūrų spaudimą, konkurenciją.
„Niekam nėra lengva išgirsti, kad tu netinki, vieną kartą, bet tai girdėti kasdien jaunam žmogui gali būti nepakeliama. Tai gali paveikti jo savivertę ir realų kūno suvokimą“, – įsitikinusi Gabrielė.
Anot jos, dirbdamas modelio darbą sutinki begalę gražių merginų, su kuriomis neišvengiamai imi lygintis. Neretai vienos plaukai daug sveikesni ir gražesni, kitos kaulų struktūra dailesnė, trečios eisena elegantiškesnė.
„Net būnant vyresnei ne kartą teko verkti ar graužtis, jog esu per stambi, negražiai atrodau, veidas nesimetriškas. Būna tokių periodų, kai dirbi tikrai daug, bet būna ir tokių, kai atrodo, jog visos durys prieš tave uždarytos. Reikia išlaukti, nenuleisti rankų ir apsišarvuoti kantrybe“, – drąsina G. Tėvainytė.
Darbas prieš fotoaparatą Gabrielei suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, kaip moterimi, padėjo tapti drąsesnei.
G. Tėvainytė sako, jog modelio darbas padarė didžiulę įtaką jos gyvenime. Anksčiau viską planuodavusi iki smulkiausių detalių. Visgi modelio patirtis parodė, kad reikia palikti vietos atsitiktinumams, nes į tą patį tikslą yra begalė kelių.
„Nebūtina pasirinkti greitkelio. Dažnai aplinkiniai takeliai daug įdomesni ir turiningesni“, – šypteli pašnekovė.
Darbas prieš fotoaparatą Gabrielei suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, kaip moterimi, padėjo tapti drąsesnei.
Anot modelio, kai gyvename savo komforto zonoje, mažai kintančioje aplinkoje, tam tikri dalykai mums atrodo savaime suprantami. Tačiau susprogdinus burbulą susipranti, kad sąvoka „savaime suprantama“ gyvenime tiesiog neegzistuoja.
Gabrielė dėkinga, jog artimieji ją visada palaikė ir džiaugėsi net ir mažiausiais pasiekimais. Tačiau prisipažįsta, jog papasakoti apie tokio darbo tikslą, pavyzdžiui, seneliams, buvo šiek tiek sunkiau. Vyresnei kartai modelio darbas neatrodo užtikrinta profesija, kadangi Lietuvoje ji – sąlyginai nauja.
O ir pozuodama modelis tikrai nevilki megztinių aukšta apykakle ir plaukų nepina į dvi kaseles. Fotosesijų pasitaiko ir gana atvirų.
G. Tėvainytė sako nuo vaikystės turėjusi tvirtą nuomonę ir valingai siekusi užsibrėžtų tikslų. Būtent tai ramino artimuosius.
Mergina neabejoja, jog visada bus tokių žmonių, kurie kritikuos, teis kitų pasirinkimus. Ji niekada nesutikusi pozuoti vulgariai galinčioms atrodyti fotosesijoms, bet estetiškai pateiktas apnuogintas kūnas – gražu, jeigu tai daroma dėl meno.
„Juk lankantis muziejuose mūsų nestebina žymiųjų tapytojų įamžintas moterų kūnas ar nuogo žmogaus skulptūros“, – stebisi G. Tėvainytė.
Mados pasaulis Gabrielei pasirodė įdomus dar ir dėl to, jog turėjo galimybę baigti mados rinkodaros ir komunikacijos magistro studijas viename stipriausių mados universitetų pasaulyje „Polimoda“, įsikūrusiame Florencijoje, Italijoje.
Tad panevėžietės istorija – puikus įrodymas, jog mados užkulisiai nesvetimi ne tik gražioms, bet ir protingoms, veiklioms, smalsioms merginoms.
Vilniaus universiteto Verslo mokykloje G. Tėvainytė baigė tarptautinio verslo bakalauro studijas. Gyvendama sostinėje buvo Vilniaus „Rotaract“ klubo nare. Tad modeliui nesvetimi socialiniai projektai. Ir dabar keliaudama stengiasi susitikti su skirtingų šalių „rotariečiais“, pasidalyti projektų idėjomis.
„Gyvenimas man padovanojo begalę nuostabių akimirkų. Noriu grąžinti tai visuomenei ir pasidalyti su tais, kuriems gyvenimas davė mažiau“, – sako mergina.
Dar studijų metais mama išreiškė pasitikėjimą Gabriele ir suteikė galimybę dirbti jos įkurtoje įmonėje vadybininke. Salonas buvo prestižiniame prekybos centre Vilniuje ir G. Tėvainytė juokiasi dar ir dabar puikiai pamenanti, kaip drebėjo rankos pirmaisiais mėnesiais, kai tekdavo bendrauti su klientais.
Studijų metais mergina dirbdavo ir laisvai samdoma renginių asistente.
O dabar Gabrielės ateities planuose – komunikacijos strategijų kūrimas ir įgyvendinimas naujiems mados ženklams.
Gabrielė dėkinga, jog artimieji ją visada palaikė ir džiaugėsi net ir mažiausiais pasiekimais.
Šiuo metu panevėžietė gyvena Monake. Studijuodama magistrantūroje Italijoje susipažino su vaikinu, kuris nykštukinėje valstybėje dirba, tad po studijų nusprendė persikelti gyventi kartu.
Nors vienai atsidurti kitame pasaulio krašte jau yra nemenkas iššūkis, Gabrielė sako, jog keliavimas jai – nuolatinis išėjimas iš komforto zonos. Dar būdama šešiolikos G. Tėvainytė pirmą kartą viena vyko į tarptautinę stovyklą Italijoje, kurioje buvo vos po vieną šalies atstovą iš 11 valstybių. Būtent ten, anot panevėžietės, buvo ugdomi jos šalies, kultūros reprezentavimo įgūdžiai. O jau 21-erių pirmą kartą išvažiavusi gyventi į užsienį.
„Nežinai, ko tikėtis, net elementarus maisto pirkimas parduotuvėje gali tapti iššūkiu. Man to labai reikia. Negaliu išbūti be kelionės ilgiau nei mėnesį“, – šypsosi G. Tėvainytė.
Meilę kelionėms Gabrielei įskiepijo tėvai. Jie vos penkerių mergaitę pirmą kartą išsivežė slidinėti į Čekiją, o būdama aštuonerių ji jau ėjo į žygį po kalnus Kroatijoje.
„Manau, kad kalnai padarė didelę įtaką mano charakterio formavimuisi. Išugdė valią, užgrūdino ir išmokė pasitikėti kitais grupės nariais. Būna situacijų, kai supranti, kad vienas lauke – ne karys. Kad kiekvienas komandos narys turi savo stipriąsias puses ir kartu galima pasiekti daug daugiau nei po vieną“, – samprotauja G. Tėvainytė.
Gabrielė puoselėja labai artimą ryšį su šeima. Todėl net ir būdama toli žino, kuo gyvena artimieji.
„Esame sukūrę grupę, kurioje dalinamės kasdieninio gyvenimo akimirkomis. Dažnai grįžtu į Lietuvą arba susiorganizuojame susitikimą kokioje užsienio šalyje. Toks artimas ryšys suteikia stiprybės ir motyvacijos eiti pirmyn“, – sako G. Tėvainytė.
Žinoma, gyvenimas skirtingose šalyse leidžia suprasti, ir kaip pasiilgai įprastų dalykų, savos kultūros.
G. Tėvainytės kelias į mados olimpą nebuvo atsitiktinė sėkmė.
„Stengiuosi kuo daugiau žmonių papasakoti apie Lietuvą, pasidžiaugti mūsų progresu ir pakviesti aplankyti šalį. Be galo smagu matyti, kaip jie nustemba ir nuoširdžiai susidomi mūsų kultūra. Didžiuojuosi būdama lietuvė ir stengiuosi neatsilikti nuo Lietuvoje vykstančių pokyčių net ir negyvendama čia“, – tvirtina mergina.
Monake, pasak Gabrielės, nėra lengva susikurti savo žmonių ratą. Didelė dalis vietinių yra labai turtingi. Todėl daugelis kitą vertina pagal aprangą ir piniginės turinį. Tad dėl darbo ir gyvenimo svetur G. Tėvainytei tenka daug paaukoti.
G. Tėvainytė vis dar gyvena Monako kultūros pažinimo nuotaikomis. Supranta, kad prisitaikyti reikia laiko, ir dėl to neišgyvena.
Pirmą kartą Monake ji lankėsi keliaudama prieš ketverius metus. Tada nė nepagalvojusi, kad kada nors gyvenimas vėl atves čia visai kitais tikslais.
„Mačiau prabangą, bet nelabai susižavėjau valstybe, nes lankiausi tik turistinėse vietose. Man Monako grožis slypi jo parkuose, senose gatvelėse, gamtoje“, – sako Gabrielė, iš lėto prisijaukinanti žaviąją šalį.
Komentarai
-
- Liudmila
- 22:39 2019.08.30
-
- Virgis
- 22:03 2019.08.31
-
- virgilijus
- 22:03 2019.08.31
Rodyti visus komentarus (3)Super nuotraukos! Ir matyti, kad mergina ne tik graži, bet ir protinga.
didziuojamės
sėkmės.