Minčių ir svajonių pasaulyje

Minčių ir svajonių pasaulyje

Mato provokacija ir intriga, ką? Juk šaunu! Gal tai taptų ateityje kūrėjo maniera, tokia – o‘henriška?

Matas Vitkevičius (10 kl.)

Mokytoja Lina Rastenienė: „Mato kūryba jau buvo spausdinta, jis praėjusių metų projekto dalyvis. Kaip jis pats tai vertina?“
„Pamatęs išspausdintą savo tekstą, labai nustebau, nes nesitikėjau, kad jis kam nors gali patikti.
Kartais pasinerti į kūrybą verta, nes gali atsiriboti nuo realybės ir persikelti į savo minčių ir svajonių pasaulį.“

Telefonas ir kamuolys
Tomo kambaryje ramybė: daiktai savo vietose, ramūs ilsisi. Kompiuteris irgi užsnūdęs, laukia grįžtančio Tomo. Knyga lentynoje ilgesingai dūsauja, nepaliaudama tikėti, kad kada nors Tomas ją prisimins ir baigs skaityti… Vienintelis sieninis laikrodis skaldo kambario tylą ritmingu, monotonišku tiksėjimu: tik tak, tik tak… Staiga pasigirsta dar kažkoks garsas. Lyg šlamėjimas, lyg šnabždesys. Kas tai? Ogi du draugai, telefonas ir kamuolys, aptarinėja savo planus.
Ei, telefone, kaip manai, kada mūsų šeimininkas sugrįš? Jau nebenustygstu, taip noriu judėti…
Nežinau ir žinoti nenoriu,– suniurzga telefonas.– Man net sunku pagalvoti apie judėjimą, energijos liko vos keliolikai minučių.
Tai gal tu pasnausk, – pasiūlo kamuolys,– norėčiau būti pirmas, su kuriuo grįžęs Tomas pasisveikins…
Nemanau, nes manyje esančios žinutės jam tikrai bus svarbesnės už tave,– atkirto telefonas.
Sulig tais žodžiais durys atsivėrė ir įžengęs Tomas pasilenkė prie…
Kaip manote, kas pirmas patraukė jo dėmesį?..

Aistė Družaitė (10 kl.)
Mokytoja Danguolė Žąsinaitė: „Aistei linkiu tik sėkmės kūrybos kelyje.“
***
Jūra įniršo,
Nerimastingos bangos;
Žvejai valtyje.

***
Debesys verkia,
Miške šlapia ir niūru –
Saulės spindulys.

***
Žolė užmiega,
Saulė nudažo dangų;
Išjungta šviesa.

***
Krūmų šlamesys,
Nekaltos akys žiba…
Nuaidi šūvis.

***
Aukšti žolynai,
Negailestinga audra;
Šviesa tolumoje.

***
Bundanti šviesa,
Sapnas aplanko švelniai –
Gurkšnis kavos.

***
Minkštos samanos
Ir siūbuojantys medžiai,
Pramintas takas.

Gyvenimas
Slysta iš rankų
Vadžios, kurias laikei.
Ir arkliai be karčių
Lekia ten, kur laukai.

Girgždantys ratai lūžta,
Drimbi veidu į purvą,
Dar lietus plūsta
Ir grįžti dumblėtas į savo urvą.

Šalta, drėgna ir baisu –
Prabėga nugara šiurpai,
Tik sėdi tu tarp akmenų
Ir lauki, kol baigsis griausmai.

Svajonė

Povo plunksnose
Paskendo aitvarai?
Ar pasislėpė tundroje,
Ten krykštauja laisvai?

Gal su vėju grūmėsi
Ir žuvo kovoje?
Gal prarado dėmesį
Ir liko suminti minioje?

Bet nepaleiski siūlo,
Nors akmenys rankas užgultų.
Kol sulauksi tinkamo gūsio,
Kuris tolyn nustumtų.

Negyvenama sala
Kauburėlis smėlio
Vandenyno apsupty.
Tiek daug gėrio,
Kuris visas liks paslapty.

Audros nesibaigiančios jį saugo,
Bangos aukščiausios ligi dangaus,
O jose nardo
Kūriniai Poseidono rūstaus.

Šią nežinią įveikti tegali
Saulės spinduliai laisvi.
Bet jie tik praskrieja pro šalį
Ir, kas po kojomis, – nepastebi.

***
Žodžiai ilgi
Eilutėse netelpa.
Jausmai basi
Į balą sukrenta.

Surinkti negali,
Nes jau ištirpo,
Dingo užmaršty
Kaip pasakos seno vilko.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų