Milžinai greta mūsų

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• Aktualijos
• 2023.02.05 12:01

Retas nėra girdėjęs apie Stelmužės ąžuolą, tačiau ne visi žino, kad senų, unikalių ąžuolų turime ir Panevėžio rajone, ir netgi pačiame mieste.

Į Valstybinės miškų tarnybos skelbiamą senųjų Lietuvos ąžuolų sąrašą įrašyti keturi Panevėžio krašto galiūnai – trys už miesto ribų ir vienas – senojoje jo širdyje, Skaistakalnio parke. Ir ne pats menkiausias – 29 metrų aukščio, 3,7 metro juosmeniu ir 25 metrų pločio laja.

Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistė Rasa Stankūnienė irgi patvirtina: Skaistakalnyje iš tiesų keroja įspūdingų medžių, ir ne vienas.

Kaip tik neseniai, prieš atliekant parko rekonstrukciją, dendrologai atliko tenykščių medžių inventorizaciją. Ir aptiko tikrų žvaigždžių. Pavyzdžiui, penkiakamienį 23 metrų aukščio ąžuolą, kuriam net 145 metai. Jo kamienų skersmuo – nuo 48 iki 76 centimetrų. Auga senolis už Juozo Čerkeso-Besparnio sodybos netoli Žagienio upelio.

„Ąžuolų Skaistakalnio parke tikrai ne vienas ir ne du. Jų amžius svyruoja nuo 45 iki 145 metų“, – sako R. Stankūnienė.

Jos teigimu, netgi pačiame miesto centre – Laisvės aikštėje – veši trys solidaus amžiaus ąžuolai. Vienas jų – tikras milžinas.

„Jis – aikštės akcentas, puošmena“, – priduria specialistė.

Jos vertinimu, minėti medžiai, ko gero, gali būti vadinami vienais seniausių mieste – yra į ką pasižiūrėti ir kuo didžiuotis.

R. Stankūnienės nuotr.

Traukia turistus

Gamtos galiūnais didžiuojasi ir Panevėžio rajonas.

Bene garsiausi Bučių ir Naujamiesčio ąžuolai – saugomi gamtos paminklai.

Bučių ąžuolas yra 22 metrų aukščio, jo kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – kiek daugiau nei 5 metrai, o lajos plotis – 21 metras.

Naujamiesčio ąžuolas dar aukštesnis – 35 metrų, jo kamienas – pusšešto metro, o lajos plotis – 24 metrai.

Naujamiesčio seniūno Jono Sankaičio teigimu, aplinkui pačiame miestelyje augantį ąžuolą netgi teko daryti tam tikrus filtracinius šulinius, kad galėtų kvėpuoti šio galiūno šaknys.

Pasak seniūno, manoma, kad abu ąžuolai panašaus amžiaus – apie 300–400 metų. Ir abiejų istorijos nėra aiškios.
Naujamiesčio ąžuolą vietiniai įvairiai vadino – Bakutės, Kizlos ir kt. Veikiausiai šie vardai galiūnui prigydavo nuo šalia gyvenusių žmonių pavardžių.

„Abu ąžuolai gražūs, turistai atvažiuoja jų pažiūrėti. Gal išsaugosime ateities kartoms“, – didžiuojasi J. Sankaitis.

Knygnešių slėptuvė

Paįstrio seniūnijos Gegužinės kaime ošia dar vienas galiūnas, dažnai vadinamas Knygnešių ąžuolu. Kraštotyrininkų surinkta istorija byloja, kad ties šiuo ąžuolu ėjusi Gegužinės ir Paįstrio dvarų riba. Prie šio medžio pastatytas paminklas Paįstrio krašto šviesuoliams ir knygnešiams bei Baltijos kelio kryžius – šioje vietoje susikibę rankomis 1989-aisiais stovėjo Šiaulių rajono gyventojai.

Manoma, kad kadaise po šiuo ąžuolu buvo slapta knygnešių susitikimo vieta, čia esą būta ir jų slėptuvės.
Šio milžino aukštis – 15,5 metro, kamieno apimtis – 4,2 metro, lajos plotis – 14 metrų.

Anot Paįstrio seniūno Virginijaus Šležo, šis medis nėra gamtos paminklas ir, nors gana galingas, ne itin įsimintinas savo išvaizda, tačiau kraštui reikšmingas dėl amžiaus ir istorinės vertės.

Garsenybę supjovė malkom

Paįstrio seniūnas prisipažįsta ir pats mėgstantis lankyti įspūdingus šalies gamtos paminklus.

„Praėjusią vasarą Raseinių rajone, miške, mačiau žymiai įspūdingesnį už mūsų. Ten – ąžuolas galiūnas“, – pasakoja V. Šležas.

Seniūno pastebėjimu, įspūdingi ąžuolai auga ir pažintiniame Dūkštos take Vilniaus rajone, taip pat Kauno ąžuolyne.
O linksmiausias nuotykis nutikęs Gelgaudiškyje, Šakių rajone. Tuo metu jo dvaras dar nebuvo restauruotas, navigacijomis irgi gana mažai naudotasi.

„Su šeimyna suplukę parke ieškojome storiausios Lietuvos eglės. Niekur jos nėra. Sutinku paauglių būrį. Klausiu, kur, vaikai, storiausia Lietuvos eglė? O jie ir sako: ai, seniūnas nusipjovė malkoms“, – juokiasi V. Šležas.

O iš tikro pjaunant medį dalyvavo ne tik miškininkai, gamtininkai, bet ir Kultūros paveldo departamento atstovai. Jos mediena gamybai buvo nebetinkama – per daug sudūlėjusi.

Lietuvos pasididžiavimas

*Dabartinis ąžuolynų plotas Lietuvoje sudaro 2,3 proc. nuo visų miškų.

*Gausiausia ąžuolynų – centrinėje Lietuvos dalyje, Kėdainių rajone jie užima daugiau kaip 10 proc. visų medynų ploto. Kaune – didžiausias natūralus ąžuolynas Europoje, esantis mieste.

*Ąžuolai augdami natūraliai miške dažnai išlieka gyvybingi daugiau nei 300 metų. 400– 600 metų gali sulaukti augdami atvirose erdvėse, o ypatingomis sąlygomis kartais pasiekia ir 1000 ar daugiau metų. Manoma, kad tokio amžiaus yra Stelmužės ąžuolas.

*Storiausi Lietuvos ąžuolai – Zarasų rajone Stelmužės (9,7 m), Sandariškių (8,2 m) Biržų rajone, Mingėlos (7,8 m) Plungės rajone, Glitiškių (7,7 m) Vilniaus rajone. Jų aukštis svyruoja nuo 15 iki 30 m.

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ