Mikroschema – egzaminas gyvūnų augintojams

Mikroschema – egzaminas gyvūnų augintojams

Lietuvos valdžia vėl prabilo apie priverstinį augintinių ženklinimą. Nuo tos dienos gyvūnų prieglaudas iš karto užplūdo beglobiai šunys ir katės.

Panevėžio gyvūnų globos draugijoje šiuo metu – pats darbymetis. Beglobių šunų ir kačių pilnos jau net ir savanoriams skirtos patalpos. O draugijos nariai nebespėja reaguoti į skambučius ir iškvietimus. Išgirdę valdžios ketinimus nuo 2019 metų priverstinai mikroschemomis ženklinti visas kates ir šunis, žmonės prieglaudai ėmė masiškai siūlyti savo augintinius.

„Kai tik pasklido ši žinia, mus užgulė beglobiai gyvūnai. Renkame juos gatvėse, žmonės nuolat skambina ir dejuoja, kad nebebus kur dėti savo augintinių. Antai moteris skundėsi 15 metų prie būdos laikanti šunį ir jo tikrai nežymėsianti“, – pasakojo Panevėžio gyvūnų globos draugijos pirmininkė Rūta Liberienė.

Toks pat valdžios siūlymas dar 2016 m. žlugo dėl gyventojų priešpriešos. Tačiau šį kartą, pasak pašnekovės, Seimas iki rinkimų gali spėti priimti tokį nutarimą. Tuomet Lietuva turės didelę problemą – galybę beglobių gyvūnų.

Drausmins augintojus

Priverstinai suženklinti visus šunis ir kates nuo kitų metų dar kartą pasiūlė parlamentaras, valstietis Kęstutis Mažeika – Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Jis įregistravo naują Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą.

Paženklintas mikroschema gyvūnas būtų įtraukiamas į Gyvūnų augintojų registrą.

K. Mažeika pasiūlymą motyvuoja, esą privalomas gyvūnų ženklinimas būtinas norint sudrausminti neatsakingus augintojus, nes dabar dažnai neįmanoma nustatyti, kam priklauso nuskriaustas ar pavojingas gyvūnas. Be to, įvedus privalomą ženklinimą, valstybei esą nereikės išlaikyti gyvūnų prieglaudų. Taip pat tikimasi, kad privalomas augintinių ženklinimas bei registravimas padės apsaugoti visuomenę ir kitus gyvūnus nuo pasiutligės. Registre bus nurodyti gyvūnų augintinių vakcinavimo nuo pasiutligės duomenys ir savininkas turės visą reikalingą informaciją dėl skiepijimo pabaigos termino.

Puolė ženklinti

Duomenys apie paženklintus gyvūnus nuo 2009 metų kaupiami Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skaitmeninėje bazėje. Joje dabar jau yra įregistruota beveik 59 tūkst. šunų, kačių ir šeškų.

Panevėžio mieste mikroschemos įdėtos 1643 gyvūnams. Aktyviausiai keturkojai čia, kaip ir visoje Lietuvoje, ženklinti nuo 2016 metų – iki tol tokios procedūros būdavo atliekamos vos iki trisdešimt augintinių per metus. Lietuvos valdžiai sugalvojus ženklinimą padaryti priverstinį, statistika šoktelėjo iki 820 pažymėtų augintinių per metus. Tačiau po metų šie skaičiai ėmė mažėti. Šiemet mieste mikroschemas gavo 55 šunys ir 20 kačių.

Panevėžio rajone per aštuonerius metus paženklinti tik 673 gyvūnai. Šiemet taip pažymėtas 21 šuo ir 2 katės.

Mikroschemos guli nenaudojamos

K. Paltaroko veterinarijos klinikos vadovas K. Paltarokas „Sekundei“ teigė, kad dar prieš 2016 metus, kai buvo žadamas priverstinis gyvūnų ženklinimas, jis nusipirko 40 mikroschemų, 23 iš jų taip ir liko nepanaudotos.

Pašnekovas skeptiškai vertina planuojamą prievolę. Dabar tokių 15 eurų kainuojančių paslaugų reikia paprastai tik keliaujant su augintiniu į užsienio šalį ar turtingesniems, jaunesniems gyventojams. Visi kiti, pasak gydytojo, pinigų tam nenorės skirti ir priėmus naują pataisą.

„Bobutė, auginanti du šunis ir tris kates, tikrai neturės pinigų jiems paženklinti. Tarkim, važiuos kažkas per kaimus, priverstinai ženklins ir bus skiriamos piniginės kompensacijos – tačiau tai milžiniškas darbas: kas tai padarys ir kas sukontroliuos“, – abejojo pašnekovas.

Jo nuomone, prieš dvejus metus nieko neišėjo, tai ir dabar nereikia iš anksto šia naujove džiaugtis.

Valdžios priemone kontroliuoti gyvūnų priežiūrą Lietuvoje abejojo ir Mobiliosios veterinarinės pagalbos gydytojas Eugenijus Litvinas. Jis už augintinio ženklinimą prašo 6 eurų ir per metus sulaukė tik kelių dešimčių prašymų atlikti šią procedūrą.

Nauja pataisa, anot jo, vėl suerzins žmones. Pašnekovo nuomone, jau dabar yra pavyzdžių, kaip tai galima padaryti be pykčio – Kėdainiuose esą nuolat vykdomos akcijos, per kurias po truputį žmonėms nemokamai ženklinami jų augintiniai. Masiškai, gydytojo teigimu, tą padaryti būtų labai sudėtinga. O ir žmonės neskubės traukti pinigų tokiam reikalui.

Panevėžio gyvūnų globos draugijos pirmininkė jau dabar bijo, kad įteisinus priverstinį ženklinimą prieglaudas užgrius beglobiai gyvūnai.

Klientų netrūksta

Tačiau privačiai dirbanti veterinarijos gydytoja Kristina Mačernytė-Misevičienė, matyt, rado būdą, kaip paskatinti žmones atsakingiau rūpintis savo keturkojais. Ji praėjusiais metais paženklino apie 300 šunų bei kačių ir šis kaičius vis didėja. Vien sausį į gydytoją dėl mikroschemos kreipėsi 50 klientų.

„Kai pabėga gyvūnas, tuomet jo šeimininkas supranta, kuo naudingas ženklinimas. Neseniai po savaitės atsirado šuo, kuris turėjo mikroschemą. 15 eurų tuomet nebūna didelė kaina“, – kalbėjo K. Mačernytė-Misevičienė.

Jos nuomone, žmones reikia šviesti. Jaunimas, gydytojos įsitikinimu, lengviau idėją apie gyvūnų ženklinimą priima ir supranta.

„Daugelis dar nežino, jog jau seniai galioja įstatymas, kad jei gyvūnas neturi mikroschemos, perduoti ar parduoti jį kitam šeimininkui net negalima. Turime suprasti, kad augintinis – atsakomybė, reikia jį tvarkingai prižiūrėti, neužtenka dešros gabaliuką numesti. Jei brangu ženklinti kelis šunis ir kates, tai nereikia tiek jų laikyti. Žmonės pyksta, kad jų keturkojai prisiveda jauniklių. Sterilizuokite savo gyvūnus, jei nenorite jų bandos. Čia kaip automobilis – turi jį priregistruoti, kad galėtum važinėti“, – kalbėjo pašnekovė.

Jos žodžiais, lietuviai itin mėgsta deklaruoti gelbėjantys beglobius gyvūnus. Bet tam reikia lėšų, ne tik gražios iniciatyvos.

Beglobių gyvūnų mažėja

Kad gyvūnų augintojai darosi sąmoningesni, pastebi ir Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Zita Bakanienė. Jos duomenimis, per pastaruosius metus nebuvo už Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus nubaustų žmonių. Paprastai jie susitvarko po pirmo įspėjimo. Ir nusikalsta žmonės daugiau savo kaimynams, kurie neapsikenčia šunų lojimo ar jų netikėto ištrūkimo į laisvę.

Tačiau, pasak specialistės, vis dar pasitaiko ir pamestų keturkojų. Juos dažnai palieka po vasaros į miestą išvažiavę sodų gyventojai. Valkataujantys gyvūnai dažniau pasirodo ir žiemos viduryje, kai prasideda jų ruja.

Dėl jų seniūnai kviečia šungaudžius. Praėjusiais metais šie Panevėžio rajone sugavo 93 beglobius šunis ir kates. 2016-aisiais tokių buvo 128.

„Rajonas tokiems darbams skiria nemažai lėšų, tad ir situacija gerėja. Galiausiai ir pačių žmonių požiūris keičiasi – skriaudžiami gyvūnai dabar gauna ne mažiau dėmesio nei žmonės“, – kalbėjo Z. Bakanienė. Todėl, jos nuomone, didesnius pasikeitimus padarys ne įstatymai, o tik patys augintojai.

Nepaženklino, bet reikėtų

Panevėžio mieste praėjusiais metais buvo sugauti 244 šunys ir katės. Dar 177 keturkojus šias paslaugas teikiančiai bendrovei „Panevėžio specialus autotransportas“ atidavė patys gyventojai.

Po karantino termino šungaudžiai tokius gyvūnus paprastai perduoda į prieglaudas. Kai kurie nugaišinami, jei jų gyvybės išgelbėti nebegalima. Tokių 2017 metais buvo 107.

Tik devyni savininkai nusprendė susigrąžinti atiduotą augintinį.

Panevėžio miesto savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus inspektorius Kazys Ryliškis sakė, kad panevėžiečiai stengiasi tvarkingai prižiūrėti savo gyvūnus. Daugiabučiuose namuose pasitaiko Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų dėl neskiepytų, netvarkingai vedžiojamų augintinių, tačiau po pokalbio jų šeimininkai ištaiso savo klaidas.

Apie priverstinį gyvūnų ženklinimą prakalbęs inspektorius palaiko šį valdžios sumanymą. Pats jis laiko dar nežymėtą šunį ir tvirtina, kad būtų labai sunku, jei jis pradingtų.

 

Komentarai

  • nemokesiu as uz jokias mikroshemas.Isidekit sau i savo durnas galvas,kad butu daugiau fantazijos kaip is zmoniu paskutinius centus atimt

  • teisingai, tegul zenklina tie kurie i uzsieni vaziuoja

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų