-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Čia mokiniai bendravo su imigrantų vaikais, kurių šeimose ir gyveno. Jie galėjo plačiau susipažinti su jų gyvenimu toli nuo Tėvynės, daugiau sužinoti apie sunkumus, kylančius siekiant integruotis į Islandijos visuomenę. Teko išvysti islandų gyvenimą prasidėjus poliarinei nakčiai, paragauti neįprasto mūsų skoniui maisto.
Kelionės metu mokiniai vykdė įvairias su projektu susijusias veiklas. Viena iš veiklos formų buvo apsilankymas Fellaskoli mokykloje, kurioje mokosi net dvidešimt penkių tautinių mažumų mokiniai. Mūsų gidu buvo mokyklos direktorius Helgis Gislasonas.
Visus sužavėjo direktoriaus svetingumas ir nuoširdumas. Nustebino, kad mokiniams suteikiamos visos mokymosi priemonės, ypač dailės ir technologijų pamokose, palanki, mokiniui pritaikyta mokymosi aplinka. Mokslas Islandijoje prasideda nuo šešerių, o nuo keturiolikos metų jiems sudaromos galimybės įsidarbinti, todėl daugelis su mumis bendravusių moksleivių vakarais eidavo į darbus.
Klasėse mokosi nuo 15 iki 25 mokinių, o vieną pamoką veda trys arba keturi mokytojai. Pamoka gali trukti nuo 40 iki 90 minučių, priklausomai nuo dėstomos temos, turinio. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, mokosi toje pačioje mokykloje, bet specialiai jiems pritaikytame kabinete, su jais individualiai dirba atskiras mokytojas.
Nustebino mokyklos interjeras bei vos dviejų aukštų mokykloje veikiantis liftas, skirtas mokiniams, turintiems judėjimo negalią.
Islandijos mokiniams ir jų tėvams pristatėme Lietuvą, Panevėžį ir mokyklą. Be to, mūsų mokiniai buvo supažindinti su gana įdomia tolimosios Islandijos istorija.
Turėjome puikią galimybę susipažinti su kontrastų šalimi Islandija, nes vienas iš projekto tikslų – susipažinti su šalies, į kurią vykstame, istorija ir tradicijomis. Ekskursijos po Auksinį ratą metu mokiniai lankėsi Tingvedliro nacionaliniame parke, kur užgniaužę kvapą stebėjo, kaip krinta sidabriniai trijų krioklių purslai.
Buvo puiki proga vienu metu pabūti tiek Šiaurės Amerikoje, tiek Europoje, nes parke yra islandų nacionalinis pasididžiavimas – tektoninio lūžio vieta. Istorijai ji irgi svarbi – čia 930 m. susirinko pirmasis parlamentas Europoje.
Geizerių slėnyje aiktelėti iš nuostabos privertė Strokuro geizeris, išsiveržiantis net į trisdešimties metrų aukštį. Prisiminimuose ilgam išliks paliestos audringojo Atlanto vandenyno šaltos bangos. Daugelis pirmą kartą gyvenime turėjo galimybę pasijusti paukščiais, kai pučiant apie 30 metrų per sekundę stiprumo vėjui bandė išsilaikyti ant kojų.
Smagu buvo apibėgti nepaprasto grožio žydrą ežerą, susidariusį raudonų uolienų fone Kerido ugnikalnio krateryje. Teko pajusti ir nemalonų sieros kvapą lankantis kunkuliuojančiame sieros lauke. Ekstremalais pasijutome patyrę 6,3 balo žemės drebėjimo, vykusio Krisuvike 2008 metais, imitaciją. Ekskursiją užbaigė visus sužavėjusios maudynės Žydrojoje lagūnoje, po kurių dienos nuovargio nebeliko.
Dar viena įsimintina išvyka buvo pačiame Reikjaviko mieste. Čia aplankėme Modernaus meno muziejų, susipažinome su žymaus islandų dailininko J. S. Kjarvalo kūryba. Mokinius muziejuje sudomino gana didelė patalpa, kurioje edukacinius užsiėmimus veda ne tik mokytojai, gidai, bet ir patys menininkai.
Apsilankę Arbero buities muziejuje, mokiniai susipažino su pirmųjų Islandijos gyventojų namais, jų buitimi, maldos namais, kurie reikalui esant būdavo pritaikomi gyventi žmonėms. Ir čia mokinių laukė staigmena – gidas, senųjų islandų palikuonis, nuvedė mokinius į didelį lėlių namelį, supažindinantį su įvairių dešimtmečių islandų buitimi. Teko apsilankyti didžiausioje Europoje, kaip islandai teigia, stiklinėje Harpos koncertų salėje.
Didelį įspūdį padarė ir Islandijos žmonės, kurie, gyvendami gana atšiauriomis klimato sąlygomis ir jausdami nuolatinius nestiprius žemės drebėjimus bei ugnikalnių išsiveržimo grėsmę, nepraranda sveiko humoro jausmo, yra geranoriški, pasiryžę padėti, visada sveikinasi ir šypsosi.
Baigiamasis vizito renginys – galimybė mokiniams pabūti degustuotojais projekte dalyvaujančių tėvelių suorganizuotame tautinių patiekalų pristatyme. Po penkių dienų viešnagės Islandijoje mokiniai grįžo į Lietuvą ne tik truputį pavargę, bet ir pilni įspūdžių, kupini teigiamų emocijų ir ryžto tęsti pradėtą projektą, nagrinėjantį migracijos problemas.
