Šįmet baigti tiesti Šiaurinę gatvę planuojančius Panevėžio vadovus gąsdina Susisiekimo ministerijos savivaldybėms paruoštas lėšų dalybų projektas. I. Stulgaitės -Kriukienės nuotr.

Miestų vizija – daugiau duobių

Miestų vizija – daugiau duobių

Nors Panevėžys atsikratė labiausiai duobėtų gatvių miesto etiketės, pernai atlyginti žalą dėl sudaužytų automobilių iš Savivaldybės pareikalavo aštuoniolika vairuotojų. Kompensacijos sulaukė tik vienas.

Gali būti, kad šįmet tokių nelaimėlių gretos išaugs. Ir ne tik Aukštaitijos sostinėje.

Gatvių tvarkymo šiųmečius planus dėliojantiems miestams – šaltas dušas iš Susisiekimo ministerijos. Savivaldybių vadovams amą atėmė jos paruoštas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų 2020 metų sąmatos projektas. Iš šio matyti, kad šįmet vietinės reikšmės keliams tvarkyti finansavimas sumažintas beveik perpus.

Tokius skaičius išvydusios savivaldybės tiesiai rėžia: kone perpus mažiau pinigų reiškia, kad šįmet duobių gatvėse bus dvigubai daugiau nei pernai.

„Sąmatos projekte, išplatintame visoms savivaldybėms, matome, kad vietinės reikšmės keliams šiais metais numatyta 43 proc. mažiau lėšų. Jei taip, bus blogai“, – teigia Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Viltį, kad gatvės nebus pasmerktos virsti tramplinais, savivaldybėms teikia visos sąmatos suma. Visai Kelių priežiūros ir plėtros programai šįmet numatyta 524 mln. Eur, o tai yra apie 40 mln. eurų, arba maždaug 7 proc., mažiau nei pernai.

„Visai programai lėšų nors ir mažiau, bet ne taip baisiai. Vietinės reikšmės keliams taip drastiškai sumažintos lėšos, bet gal savivaldybių gatvėms tvarkyti bus pridėta iš kitų šaltinių? Jei to negalvojama daryti, tokia sąmata turėtų būti pergalvota. Visi miestai suplanavę darbų bent jau už panašias sumas, kokias gavo pernai. Dabar gauti dvigubai mažiau reikštų didžiules problemas“ – svarsto T. Jukna.

Tarp šiųmečių Panevėžio prioritetų – sujungti J. Janonio gatvę su „Via Balticos“ magistrale. P. Židonio nuotr.

Lūkesčiai dvigubai didesni

Šiuo metu šalies savivaldybės dar laukia susisiekimo ministro įsakymo dėl lėšų paskirstymo kiekvienai savivaldybei pagal tam tikrą formulę, pavyzdžiui, turimų kelių ilgį ir kitus kriterijus.

Panevėžio savivaldybė pernai savo gatvėms ir keliams tvarkyti bei tiesti iš Automobilių kelių direkcijos gavo apie 3,5 mln. Eur, dar papildomai apie 700 tūkst. Eur Panevėžį pasiekė teikus paraiškas konkursams ir juos laimėjus.

Šiųmečiai Aukštaitijos sostinės lūkesčiai kone dvigubai didesni. Savivaldybė nusiteikusi gatvėms tvarkyti iš įvairių šaltinių surinkti per 7 mln. eurų.

Miesto 2020-ųjų planuose – užbaigti Šiaurinę gatvę, sujungsiančią Pramonės ir Smėlynės gatves, taip pat sujungti J. Janonio gatvę su tarptautine magistrale „Via Baltica“. Kad gautų finansavimą šiems darbams, Savivaldybė jau yra pateikusi paraiškas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.

Taip pat pateiktos paraiškos ir Elektronikos gatvės pertvarkymo darbams bei Pramonės ir J. Janonio gatvių sankryžos rekonstrukcijos finansavimui gauti.

Savivaldybė taip pat numačiusi iš valstybės lėšų šįmet rekonstruoti Elektros gatvę, duobių išvagotą Kėdainių gatvę, yra parengusi projektus Parko gatvės atkarpos tarp Tulpių ir Nemuno gatvių bei Žvaigždžių gatvės tarp Kniaudiškių ir J. Zikaro gatvių rekonstrukcijoms.

Juodžiausias scenarijus: dvi gatvės per metus

Žvyruotas gatves tvarkyti Savivaldybė žada pagal sudarytą specialią eilę. Atrankos kriterijams parengti ir pagal juos sudaryti gatvių eiliškumo sąrašą Savivaldybė pasamdžiusi viešųjų pirkimų konkursą laimėjusią įmonę.

„Panevėžio lūkesčiai šįmet sutvarkyti gatvių už beveik 8 mln. Eur. Tikėjomės, kad gausime 4 mln. Eur iš programos vietinės reikšmės keliams tvarkyti ir dar 3,5 mln. eurų teikdami paraiškas. Jei nutiks taip, kad negausime finansavimo pagal paraiškas, o programos lėšos bus 43 proc. sumažintos, liksime prie suskilusios geldos – apmokėtume rangovams už darbus Šiaurinėje ir J. Janonio gatvėse, o visi kiti planai sustotų“, – juodžiausią scenarijų piešia T. Jukna.

Anot jo, ankstesniais metais savivaldybės, kad paspartintų gatvių tvarkymą, rizikuodavo viešųjų pirkimų konkursus rangos darbams organizuoti dar neturėdamos valstybės skiriamų pinigų, bet žinodamos, kad jie pasieks regionus.

Dabar, kai gatvėms tvarkyti projekte numatyta 43 proc. mažiau nei pernai, pasak T. Juknos, šitaip rizikuoti vargu ar kuri savivaldybė beišdrįstų.

„Anksčiau rizikuodavom ir pirkdavom. Dabar šito nebegalime sau leisti“, – teigia direktorius.

Išskirtiniai du miestai

Susisiekimo ministerijos projektas miestų savivaldybes papiktino ne vien dėl apkarpytos eilutės vietinės reikšmės keliams. Šiauliai atkreipė dėmesį, jog negana to, kad finansavimas drastiškai sumažintas, dargi jis skirstomas neproporcingai, išskiriant du šalies didmiesčius. Ministerija pasilieka teisę skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų kai kuriems tiksliniams Vilniaus bei Klaipėdos miestų projektams finansuoti.

Šiaulių meras Artūras Visockas dėl kitų savivaldybių interesų gynimo kreipėsi į

Savivaldybių asociaciją. Anot jo, neaiški tokio finansavimo tvarka ir principai, o tai sudaro prielaidas netolygiai skirstyti lėšas, didinami ekonominiai regionų skirtumai. Pasak Šiaulių mero, toks finansavimo projektas yra tyliai ruošiamas smūgis visai savivaldai – sumažėjusias kelių ir gatvių remonto apimtis pajustų visi gyventojai.

Savivaldybės skambina varpais: jei Susisiekimo ministerija lėšas vietiniams keliams tvarkyti išties sumažins 43 proc., patogų važiavimą gatvėmis teks užmiršti net ir miestuose. „Sekundės“ nuotr.

Didžiausia našta – savivaldybėms

Savivaldybių asociacija irgi ministeriją įspėja, kad šįmet miestų gatvėse gali tekti pasikratyti per duobes, kurių nebus už ką lopyti. Kaip teigiama asociacijos pranešime, jeigu Vyriausybė patvirtins šiuo metu parengtą Kelių priežiūros ir plėtros lėšų naudojimo sąmatą 2020 metams, finansavimas savivaldybių keliams sumažės nuo 112,7 mln. eurų pernai iki 64,1 mln. eurų, planuojamų šiems metams. Atskirai apie 4 mln. eurų skirta kurortinių, žiedinių savivaldybių ir sostinės regiono savivaldybių keliams.

„Suprantame, kad siekiant subalansuoti valstybės biudžetą, lėšos apkarpomos įvairiose srityse, tačiau didžioji našta neturėtų tekti savivaldybėms ir jų gyventojams. Šiuo atveju sumažinimas yra drastiškas – 43,2 procentais“, – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Pasak jo, nesuprantama yra lėšų mažinimo proporcija – valstybės keliams skiriama Kelių priežiūros ir plėtros programos dalis išliko beveik tokia pat, o visos programos lėšų sumažėjo tik 7 procentais. Taigi nuskriausti liko tik vietiniai, savivaldybių prižiūrimi, keliai ir gatvės.

Susisiekimo ministerija asociaciją bando raminti, jog keliams tvarkyti skirtas biudžetas dar nebaigtas dalyti. Esą galutiniai skaičiai paaiškės sausio pabaigoje.

Gaus, bet vėliau

„Informuojame, kad 2019 metais iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų vietinės reikšmės keliams iš viso buvo skirta 154,9 mln. eurų.

Iš 2019 metais vietinės reikšmės keliams skirtų 154,9 mln. eurų savivaldybių ir valstybės institucijos 2019 metais nepanaudojo 11,7 mln. eurų. 2020 metais planuojama, kad savivaldybių ir valstybės institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams (be 2019 metais nepanaudotų lėšų) bus skirta apie 167,8 mln. eurų (tikslinis finansavimas, skaičiuojamosios ir rezervas), t. y. finansavimas vietinės reikšmės keliams ir gatvėms bus didesnis nei 2019 metais. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš planuojamų 167,8 mln. eurų kol kas negalima bus naudoti 42,6 mln. eurų skaičiuojamųjų ir 7,1 mln. eurų KPPP rezervo lėšų.

Pagal Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį 142 mln. eurų sumos negalima naudoti, kol Finansų ministerija tam nepritars.

142 mln. eurų suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 str. 4 ir 5 dalimis, proporcingai (65:30:5) padalinama 3 sritims: (1) valstybinės reikšmės keliams, (2) vietinės reikšmės keliams ir (3) rezervui.

Vietinės reikšmės keliams atitenka 42,6 mln. eurų (142 mln. eurų – 30 proc.) skaičiuojamųjų ir 7,1 mln. eurų (142 mln. eurų – 5 proc.) KPPP rezervo.

Informuojame, kad vos tik Finansų ministerija leis naudoti 142 mln. eurų, suplanuotas apie 50 mln. eurų finansavimas bus paskirstytas savivaldybėms“, – teigiama Susisiekimo ministerijos atsiųstame paaiškinime.

Komentarai

  • Dvi Lietuvos ir toliau formuojamos: vienoje Vilniaus, Klaipėdos sotūs gražūs milžinai, kitoje – regionai prie suskilusių geldų?

  • O kaip reikalai su Smėlynės gatve?

    • svarbiau, kad sutvarkė šonines gatves, ta smėlynės palauks dar 2 dešimtmečius, ten juk proletarai gyvena

  • Nu tai kaip tau visiems gali duoti, gi Vilniui per mažai liks. Pamatė, kad toks kaip Panevėžys šitaip apsitvarkė, galvoja, per gerai provincija gyvena, še tau špygą netaukuotą.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų