Iš miesto – tiesus kelias į magistralę (fotogalerija)

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2020.10.02 08:19

Panevėžyje plečiasi gatvių tinklas. Jau nuo šiandien iš miesto į magistralę „Via Baltica“ galima išvažiuoti ne tik Klaipėdos gatve. Eismui atidaroma su aplinkkeliu miestą sujungusi J. Janonio gatvė. Automobiliams žalia šviesa uždegta ir naujojoje Šiaurinėje gatvėje.

Jau nuo šiandien iš Panevėžio į magistralę „Via Baltica“ galima išvažiuoti ne tik Klaipėdos gatve. Eismui atidaroma J. Janonio gatvės jungtis su Panevėžį juosiančiu aplinkkeliu.

Keturių eismo juostų J. Janonio gatvė su šaligatviu, lietaus nuotekų tinklais, apšvietimu tęsiasi iki naujos žiedinės sankryžos, per kurią patenkama į aplinkkelį. Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos, tai labai svarbus infrastruktūros mazgas ne tik verslo, bet ir viso miesto plėtrai.

Direktoriaus teigimu, Inovacijų ministerijai Savivaldybė jau yra pateikusi vertinti ir Pramonės bei J. Janonio gatvių sankryžos rekonstrukcijos į žiedinę investicinį projektą.

„Tikimės, kad vertinimas bus greitai baigtas ir gruodį galėsime pasirašyti finansavimo sutartį“, – sako T. Jukna.
Šitaip būtų iki galo įgyvendintas transporto mazgas, pasak direktoriaus, labai reikalingas J. Janonio gatvės gale veikiančios laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtrai. Jis užtikrins transporto srautų netrukdomą išvažiavimą tiesiai į aplinkkelį ne tik iš šios teritorijos, bet ir miesto pramonės rajono, kuriame susitelkusi didžioji dalis įmonių.
Iki šiol joms susisiekimas su „Via Baltica“ atrodė kaip vienas didžiausių infrastruktūros nesusipratimų. Iš Panevėžio pramoninio rajono sunkiasvoris transportas būdavo priverstas sukti per miestą iki Klaipėdos gatvės.

LEZ įsikūręs verslas aplinkkelį pasiekdavo šios teritorijos vidinėmis gatvelėmis, kurios, pasak T. Juknos, siauros ir skirtos tik vidiniam transportui.

Panevėžio savivaldybė tikisi, kad atsiradusi alternatyva Klaipėdos gatvei – nutiesta tiesioginė jungtis iš J. Janonio gatvės į „Via Baltią“ – padidins ir LEZ patrauklumą investuotojams.

Šiuo metu joje įsikūrusios trys investuotojos – tekstilės gamintoja iš Norvegijos „Devold“, reklamos gamybos įmonė „Spektrus EU“, baldus gaminanti norvegų kapitalo įmonė „IMG Lithuania“. Milijonines investicijas suplanavusios ir dar keturios, su kuriomis jau pasirašytos investavimo sutartys.

Atveriama nauja gatvė

Automobiliai jau šiandien pradės riedėti ir naująja Šiaurine gatve. Kol kas baigtas tik pirmas jos etapas ir eismui atveriama atkarpa tarp Pramonės iki Amerikos gatvių. Tebevyksta Šiaurinės gatvės statybos iki Smėlynės gatvės. Šiuos darbus Savivaldybė planuoja užbaigti kitąmet.
Administracijos direktoriaus teigimu, Šiaurinė gatvė, tapsianti jungtimi tarp Panevėžio šiaurinės ir vakarinės dalių, ne tik sumažins eismo srautus miesto centre, bet ir gyvybiškai būtina planuojant arterinės Smėlynės gatvės rekonstrukciją.

Ši kritinės būklės gatvė, besidriekianti nuo įvažiavimo iš Pasvalio pusės iki Panevėžio paties centro, kelininkų turėtų sulaukti jau kitąmet.
T. Juknos teigimu, rekonstrukcija numatyta per keturis etapus ir gali užtrukti porą metų.
„Supraskime, kad gatvės rekonstruojamose atkarpose turės būti visai apribotas eismas, paliekant galimybę važiuoti aptarnaujančiam transportui ir gyventojams, kuriems nėra kitos galimybės patekti prie savo sklypų. Nauja Šiaurinė gatvė, išasfaltuotos Liublino ir Bruknynės gatvės bus tos, į kurias planuojama nukreipti transporto srautus iš Smėlynės gatvės“, – teigė Savivaldybės administracijos vadovas.

Šiuo metu vyksta ir viešieji pirkimai Smėlynės bei S. Kerbedžio gatvių sankryžai rekonstruoti. Šios dalies atnaujinimą numatyta pradėti dar šįmet.

Anot T. Juknos, ir užbaigus Smėlynės gatvės rekonstrukciją, naujoji Šiaurinė gatvė bus itin svarbi kaip judėjimo arterija Panevėžyje. Ji padėtų išsklaidyti transporto srautus, sumažėtų spūstys piko metu.

Miestą apjuostų žiedas

Panevėžio bendrajame plane numatytas miestą juosiantis savotiškas žiedas: Šiaurinė gatvė, jungianti Smėlynės ir Pramonės gatves, pastaroji veda į Vakarinę gatvę, o šioji – į Pietinę. Visgi miesto pietinio apvažiavimo įrengimas kol kas nėra įtrauktas į Savivaldybės planus. Be to, ši gatvė nuo seno suplanuota per privačius sklypus, kuriuos tektų išpirkti visuomenės reikmėms.

O Šiaurinei gatvei, projektuojant miesto infrastruktūros tinklą, buvo paliktas laisvas valstybinės žemės koridorius per individualių namų Rožyno mikrorajoną. Į jį buvo įsiterpusi tik viena sodyba. Pasak T. Juknos, su pastarosios savininkais ganėtinai greitai pavyko suderėti dėl išpirkimo.

Protestų banga

Visgi Šiaurinės gatvės statybos kone dešimtmetį kaitino šios miesto dalies gyventojų aistras. Prieštaraudami naujos gatvės tiesimui dalis Rožyne įsikūrusių panevėžiečių rašė skundus įvairioms šalies institucijoms siekdami įrodyti, kad tokia infrastruktūros plėtra pablogins ne tik jų gyvenimo sąlygas, bet ir žalinga gamtai. Vienu iš protestuotojų argumentų buvo ir tas, jog miškelyje greta Rožyno gali gyventi į Lietuvos raudonąją knygą įrašytasis šermuonėlis. Visgi aplinką tyrinėję mokslininkai žvėrelio pėdsakų neaptiko, o institucijos nerado argumentų, kodėl reikėtų minti stabdį dar vienos miesto gatvės statyboms.

„Turbūt dėl kiekvieno projekto kyla vienokių ar kitokių problemų. Tai natūralu, nors išties nemalonu, kad gaištamas laikas. Jei nusiskundimai nebuvo pagrįsti, planavimo dokumentai liko nepakeisti ir Savivaldybei jie buvo pagrindas toliau vystyti infrastruktūrą“, – sako T. Jukna.

Šiaurinėje gatvėje, kur garsas pagal modeliavimo rezultatus viršijo higienos normas, suprojektuotos garsą slopinančios sienelės. Skaičiuojama, kad jų įrengimas miesto Savivaldybei gali kainuoti apie 203,8 tūkst. eurų. Tokios sienelės paprastai įrengiamos tik užmiestyje, tačiau Rožyno gyventojams buvo padaryta išimtis, kad naujos gatvės triukšmas būtų sumažintas iki minimumo. Šiaurinė gatvė grįsta ir tyliuoju, vadinamuoju porėtu, asfaltu, tai leidžia iki minimumo sumažinti automobilių padangų keliamą triukšmą. Tokiu asfaltu padengta tik nedidelė J. Tilvyčio gatvės atkarpa.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ