Miesto mada virto gyvenimo varikliu

Miesto mada virto gyvenimo varikliu

 

Klubinės muzikos gerbėjams Vytauto Morkaus pristatyti nebereikia. Prieš 15 metų pradėjęs didžėjaus karjerą panevėžietis nė negalvojo ant kojų sukelti visos Lietuvos, tačiau dabar jis suka plokšteles pačiuose madingiausiuose šalies vakarėliuose, leidžia muziką populiarioje radijo stotyje ir dar verda kavą savo bare.

Vytautas neslepia – nors savo darbu jis labai patenkintas, vis dėlto laisvalaikiu jo neišvysite šokių aikštelėje.

Ilgą laiką Aukštaitijos sostinei būdavo klijuojamos įvairios etiketės. Nors viena iš jų bylojo apie ne pačius šviesiausius miesto įvykius, kita miesto kultūrą kėlė į viršų.

Panevėžys neretai ne tik vietinių, bet ir kitų miestų gyventojų būdavo krikštijamas didžėjų lopšiu – iš čia kilęs ne vienas garsus šokių vakarų ar muzikos laidų vedėjas. Savo muzikinę karjerą čia pradėjo ir V. Morkus.

Jau ilgą laiką Vilniuje gyvenantis panevėžietis sako, jog dabar situacija gimtajame mieste pasikeitusi – melomanų bendruomenė nebėra tokia pat stipri, kokia ji buvo tuomet, kai Vytautas pasuko muzikos link.

Tuo metu, pasak jo, Panevėžyje buvo susibūrusi tam tikra didžėjų kasta, vyko įvairūs bendraminčių susitikimai, puoselėta ir ugdoma šokių muzikos kultūra.

Nežinau, kaip būtų buvę su mano pasirinkimu, jeigu būčiau gyvenęs kitame mieste. Draugai, kurie užsiėmė tuo jau anksčiau, prisidėjo ir prie mano noro groti, domėtis klubine muzika ir kultūra“, – didžėjo kelio pradžią prisimena bičiulių tiesiog Morkumi vadinamas 31-erių metų vyras.

Ateities svajų panevėžietis turėjęs daug ir jos nuolat keitėsi. Kadaise norėjo pasukti mamos pėdomis – būti gydytoju, vėliau – policininku, gaisrininku, dainininku ar programuotoju.

V. Morkus jau septynerius metus dirba radijo stotyje ZIP FM. Už galimybę prisiliesti prie radijo laidų virtuvės sako esantis dėkingas kolegai, populiariam šalies didžėjui Jonui Nainiui.

Metams bėgant norai vis keitėsi, kol apsistojau prie to, ką darau dabar. Noras gyvenimą sieti su muzika atsirado gan anksti“, – sako Vytautas.

Susidomėjimas muzikiniu pasauliu tuo metu neatrodė labai rimtas nei jo šeimos nariams, nei pačiam – tai veikiau buvo laisvo laiko leidimo būdas, mėgstamas hobis.

V. Morkus šypteli: buvo galima tikėtis, jog su muzika atsitiks tas pats, kas ir su prieš tai lankytais sportiniais šokiais ar breiku – po kurio laiko atsibos ir viską mes. Tačiau taip neįvyko.

Manau, kad su muzika liksiu visą gyvenimą“, – dabar sako Vytautas.

Nuo mėgėjo iki profesionalo

Palyginti didelė alga, galimybė išreikšti save, puikios sąlygos keliauti, besikeičianti darbo aplinka ir pažintys“, – didžėjaus darbo privalumus vardija panevėžietis.

Tačiau prireikė laiko, kol pavyko tai užsitikrinti.

Pradžia buvusi ilga ir sudėtinga – tai, kur yra dabar, V. Morkus pasiekė žengdamas vieną mažą žingsnį po kito. Tam reikėjo didelio noro, užsidegimo ir užsispyrimo nenuleisti rankų. Į platųjį muzikos pasaulį padėjo patekti ir buvimas reikiamoje vietoje reikiamu laiku.

Pradėjęs leisti muziką klasės diskotekose, netrukus kartu su ten pat besimokančiu draugu Vytautas pradėjo vesti ir mokyklos diskotekas. Taip jiedu, perėmę veiklą iš draugo brolio, tapo bene žinomiausiais veidais mokykloje – didžėjais.

Tuo metu menkai ką nusimanydami apie muzikos padangės subtilybes, duetas grodavo su paprastais kompaktinių plokštelių grotuvais – nežinojo, jog šiai veiklai yra speciali didžėjams skirta technika.

Galima sakyti, jog pačioje pradžioje buvome tik muzikos paleidėjai ar perleidėjai, nes miksavimo ten dar nebūdavo“, – su šypsena prisimena V. Morkus.

Specialiai iš Vilniaus atkeliaujantys kompaktiniai diskai su dar negirdėta šokių muzika skatino du bendraminčius tobulinti žinias ir judėti pirmyn.

Sprendimas dalyvauti Panevėžyje organizuojamame konkurse leido Vytautui daugiau sužinoti apie profesionalius grotuvus ir muzikos miksavimą. Tai lėmė lemtingą posūkį jo gyvenime. Žengęs dar vieną žingsnį link profesionalios scenos, V. Morkus už savo debiutą sukant plokšteles profesionaliais grotuvais tą kartą įvertintas geriausio įvaizdžio prizu ir pelnė 9-ąją, tačiau ne paskutinę, vietą.

Vėliau mieste pradėjo veikti didžėjų mokykla, kurią ėmęs lankyti ir jis.

Taip, grodamas ne tik muziką, kurią mėgo, bet ir tą, kurią reikėdavo groti pagal klubo reikalavimus, V. Morkus įžengė, kaip pats sako, į naktinę veiklą: vesdavo moksleivių diskotekas, vakarėlius Panevėžyje populiariose naktinėse pasilinksminimo vietose: klube „Egivela“, VIP ir kt.

Kai pritrūksta įkvėpimo, V. Morkus renkasi keliones ir bent kartą per mėnesį stengiasi apsilankyti gimtajame Panevėžyje.

Dviejų meilė muzikai

Dažnai aplinkiniai didžėjų darbo nelaiko rimtu. Kur kas dažniau manoma, jog jis nerūpestingas, lengvas, nekaustomas rutinos, besisukantis vien apie iki paryčių besitęsiančius vakarėlius. Tačiau Vytautas įsitikinęs, jog pirmiausia viską lemia paties žmogaus požiūris į savo gyvenimą ir veiklą.

Pašnekovas prisipažįsta, jog būdamas jaunesnis ir pats labai mėgęs vakarėlius, tačiau niekuomet nepamiršdavęs vieno svarbaus dalyko.

Pagrindinis dalykas, kodėl aš tai darau, yra ne vakarėliai ir šėlionės, bet meilė muzikai, noras groti, dalintis mėgstama ir atrasta muzika, sulaukti žmonių reakcijos, siekis augti šioje srityje“, – sako V. Morkus.

Vienu didžiausiu didžėjaus gyvenimo sunkumu Vytautas įvardija naktinį darbą ir nuolatinį triukšmą, kenkiantį klausai. Kuo toliau, tuo daugiau prireikia laiko, kad po intensyvaus savaitgalio pavyktų kaip reikiant išsimiegoti ir pailsėjus sugrįžti į normalų režimą.

Jau septynerius metus naudoju specialias klausos apsaugas – ausų kamštukus su triukšmo filtrais. Iki tol grodavau be jų ir manau, kad tai atsilieps mano klausai senatvėje“, – neslepia muzikos atlikėjas.

V. Morkus skuba paneigti ir visuomenėje vyraujantį požiūrį, jog didžėjai mėgsta laisvą gyvenimo būdą, neįpareigojančius santykius, nes yra apsupti trokštančių susipažinti merginų dėmesio.

Anot jo, jeigu pats žmogus nori lengvų pažinčių, aplinkybės padės išpildyti šias svajones, o jeigu to neieško – to kelyje ir nepasitaikys.

Pasak panevėžiečio, neigti esą didžėjai nesulaukia dėmesio, būtų juokinga. Juk jie yra pagrindiniai vakaro žmonės, kurie kuria ir kaitina atmosfera, leidžia su muzika atsipalaiduoti susirinkusiai miniai.

Aš pats jau suradęs savo gyvenimo meilę ir rimtai vertinu santykius, todėl mano aplinkoje pramogų pasaulio virtuvė nėra tokia, kokią įsivaizduoja aplinkiniai. Mano antroji pusė irgi yra didžėjė – būtent abipusė meilė muzikai ir suvedė mus“, – atskleidė atlikėjas.

Kava ir radijas

Jau beveik metus V. Morkus visa galva pasinėręs į kavos verslą, o prieš porą mėnesių Utenoje duris atvėrė ir pirmasis jo kavos baras, kurio idėją įgyvendino su draugu. Dabar šiai veiklai Vytautas atiduoda didžiąją savo paros dalį.

O laisvo laiko lieka visai nedaug. Visą jį skiria šeimai ir draugams. Artimos Vytautui ir kelionės, spektakliai, kokybiškas kinas bei įtraukiančios knygos. Visgi pastaruoju metu net ir tam neatsiranda laisvos akimirkos.

Manęs laisvu metu tikrai nesutiksite klubuose. Ten būnu tik dirbdamas“, – patikina didžėjus.

Muzikos skambesys lydi Vytautą ne tik naktimis. Jis jau septynerius metus dirba radijo stotyje ZIP FM. Už galimybę prisiliesti prie šios radijo laidų virtuvės sako esantis dėkingas kolegai, populiariam šalies didžėjui Jonui Nainiui. Dėl jo savo mėgstama muzika V. Morkus gali pasidalyti su kur kas platesne klausytojų auditorija.

Vytautas kalba atvirai: laidų ruošimas pareikalauja iš tiesų daug laiko ir darbo.

Buvo laikas, kai kiekvieną savaitę turėdavau surinkti 9 valandas muzikos, jas sulipdyti, įkalbėti tekstą ir viską sudėti į eterį. Šiokiadieniais dar dirbdavau dieniniame darbe, o savaitgalio naktimis grodavau. Tiesą pasakius, dabar pats nesuprantu, kaip viską spėdavau“, – juokiasi vyras.

Tokie krūviai vedę ne tik link fizinio, bet ir emocinio išsekimo, išsikvėpimo. Tad dabar laidos apimtys sumažėjo perpus, jam ėmė talkinti komanda, kuri padeda ruošti radijo laidas, taip pat ir patys dalijasi muzika.

Vienu didžiausių didžėjaus gyvenimo sunkumu V. Morkus įvardija naktinį darbą ir nuolatinį triukšmą, kenkiantį klausai. Kuo toliau, tuo daugiau prireikia laiko, kad po intensyvaus savaitgalio pavyktų kaip reikiant išsimiegoti ir pailsėjus sugrįžti į normalų režimą.

Neatitrūko nuo Panevėžio

Kai pritrūksta įkvėpimo, Vytautas renkasi keliones ir bent kartą per mėnesį stengiasi apsilankyti gimtajame Panevėžyje.

Vien šilti prisiminimai lydi panevėžietį kalbant apie 5-ąją gimnaziją, kurią baigė. Anot V. Morkaus, visos mokyklos turėtų lygiuotis į ją, pasimokyti draugiško išskirtinių mokinių ir profesionalių, supratingų mokytojų santykio.

Į ją, pasak Vytauto, visai plačiai Alumni bendruomenei norisi grįžti net ir po daugelio metų.

Sugrįžtam ten kaip į namus. Norėčiau, kad ir mano atžalos mokytųsi joje“, – gerų žodžių šiai gimnazijai negaili V. Morkus.

O gyvendamas sostinėje panevėžietis neatitrūksta nuo Panevėžio gyvenimo: seka miesto nedrąsius pokyčius, domisi esamais ir būsimais projektais.

Jeigu jie bus įgyvendinti, Vytautas svarsto apie galimybę grįžti į atsinaujinusią, patrauklią gyventi Aukštaitijos sostinę ir galbūt netgi imtis čia verslo.

Nuo to laiko, kai gyvenau Panevėžyje, miestas tikrai tapo saugesnis ir gražesnis, bet norėtųsi, kad viskas judėtų į priekį dvigubai sparčiau, kad miestas turėtų aiškią viziją“, – sako didžėjus.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų