Miesto iždo dalybos – kaip plėšoma paklodė

Miesto iždo dalybos – kaip plėšoma paklodė

 

Panevėžio miesto taryba jau šį ketvirtadienį paskirstys, iš kiek ir kaip šįmet versis miestas. Nors šiųmetis Panevėžio biudžetas – rekordinio dydžio ir jame – net 103 mln. eurų, pinigų miestui tvarkyti ir gatvėms numatyta atseikėti mažiau nei pernai. Į pinigų laukiančiųjų eilę šįmet rikiuojasi Stasio Eidrigevičiaus menų centras, taipogi naujas fontanas Senvagėje bei virtinė Europos Sąjungos remiamų miesto reprezentacinių erdvių tvarkymo projektų.

Tiek įvairios partijos, tiek komitetai pateikė aibę siūlymų, kaip koreguoti Savivaldybės administracijos pasiūlytą šiųmetį biudžetą. Visgi Savivaldybės Strateginio planavimo, investicijų, ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Juozas Bečelis atkerta, jog korekcijos galės būti tik minimalios, mat lėšų trūksta visoms sritims. Nors šiemet miesto biudžetas bus dvylika milijonų eurų didesnis, tačiau į jį įtrauktos ir „Urban“ projektams skiriamos Europos Sąjungos lėšos – 14, 3 milijono eurų, didesnės ir dotacijos švietimui.

„Biudžeto didėjimas akivaizdus, bet dalį to didėjimo suvalgo biudžetinėms įstaigoms didinamas finansavimas, didžioji dalis – kultūros darbuotojų ir pedagogų atlyginimams kelti. Taip pat projektams, kurių didžioji dalis lėšų skiriama iš ES fondų, bet pati Savivaldybė prie prie jų turės prisidėti savo pinigais“, – sakė J. Bečelis.

Prašo vietų automobiliams

Pasak komiteto pirmininko, daugiausia sulaukta prašymų bent jau nemažinti ir išlaikyti praėjusių metų finansavimą miesto teritorijoms prižiūrėti bei valyti, mat jau dabar gatvėms barstyti ir valyti naudojamos lėšos, numatytos miestui šienauti vasarą. Taip pat siūloma daugiau lėšų skirti daugiabučių namų teritorijose plėsti automobilių stovėjimo aikštelėms, statyti vaikų žaidimo aikštelėms. Netgi pateikta idėja, kad patys panevėžiečiai galėtų išrinkti labiausiai reikalingus miesto infrastruktūros projektus.

„Tas lėšų sumažėjimas miestui tvarkyti ir prižiūrėti nėra labai žymus. Praėjusiais metais tam buvo skirta milijonas 250 tūkst., o šiemet – milijonas 83 tūkst. Lygiai tas pats ir su gatvių asfaltavimu. Reikia nepamiršti, kad pernai pradėtas įgyvendinti penkių milijonų eurų vertės projektas, kurio metu atnaujinta didelė dalis gatvių dangos. Šiuo metu didinti finansavimo šioms sritims nėra galimybių“, – aiškino J. Bečelis.

Rezervų taupyti nemato

Visgi siūlymų autoriai nurodo, kur būtų galima rasti papildomų lėšų. Opozicijai labiausiai kliuvo, kad net 94 tūkst. eurų numatyta skirti S. Eidrigevičiaus menų centrui, nors šis kol kas egzistuoja tik popieriuje – planuojamos lėšos būtų skirtos dalyvauti knygų mugėse, leidiniams ir reprezentacinėms išlaidoms.

„Jeigu planuojame kurti menų centrą, šios lėšos yra reikalingos“, – atkerta Strateginio planavimo, investicijų, ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas J. Bečelis.

Dar vieną galimybę sutaupyti kai kurie komitetai mato iš rinkodarai planuojamų lėšų. Iš viso tam numatyta 887,1 tūkst. eurų. Anot J. Bečelio, šių pinigų liūto dalį suvalgo „Cido“ arena, per metus Panevėžio biudžetui kainuojanti 606 tūkst., Turizmo informacijos centras – 95 tūkst. eurų, taip pat numatyta 40 tūkst. eurų skirti sukurti naujai miesto Savivaldybės internetinei svetainei.

„O kur dar Garbės piliečio rinkimai, dalyvavimai parodose, įvairios reprezentacinės išlaidos. Jokio rezervo praktiškai nėra. Kitų būdų taupyti taip pat nėra, nes iš viso buvo pateikta paraiškų už 80 milijonų, o savarankiškoms funkcijoms numatyti 57 milijonai“, – tvirtino J. Bečelis.

Prašo pinigų kapinėms

Visgi opozicijoje esantys politikai įsitikinę, kad kai kuriais atvejais pinigai netinkamai paskirstyti. Pasak Tarybos nario Povilo Vadopolo, jau ne vienerius metus teikiamas siūlymas tvarkyti Ramygalos gatvėje esančių Kristaus Karaliaus kapinių drenažą,tam net projektas parengtas. Tačiau ir toliau kone kiekvieną pavasarį ir rudenį, pasak P. Vadopolo, mirusieji laidojami į vandens sklidinas duobes, o kai kada net siurbliai negali išpumpuoti vandenyje skęstančių kapaviečių.

„Prašėme, kad šiemet būtų pasirūpinta kolektoriaus statyba, tam reikėtų 107 tūkst. eurų ir per keletą metų kapinės būtų sutvarkytos, pavasarį ir rudenį jų vanduo nesemtų. Motyvuojama, kad nėra pinigų, bet juk šiemet šimtu tūkstančiu eurų daugiau nei pernai – net 600 tūkst. eurų skirta privatiems sporto klubams! Kad ir kiek pinigų jiems skirtume, vargu ar sulauksime pasaulio čempionų medalių, bet už tas lėšas galima įgyvendinti ne vieną infrastruktūros projektą“, – mano P. Vadopolas.

Pasilieką galimybę keisti

Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža teigė, kad komentuoti biudžetą, kol jo nepatvirtino miesto Taryba, būtų neetiška. Jo nuomone, šių metų prioritetas – mieste vykdomi „Urban“ projektai. Didžioji dalis jiems numatytų lėšų yra europiniai pinigai, bet dalį teks atseikėti ir Savivaldybei iš savo kišenės. Atidėti ateinančių investicijų negalima, todėl, anot R. Paužos, šiek tiek tenka mažinti finansavimą kitiems miesto infrastruktūros projektams.

„Miestui tvarkyti numatytos lėšos skirstomos pagal poreikį, daug kas priklausys ir nuo metų – šiemet buvo itin snieginga žiema, nežinia, kiek sniego bus kitąmet. Net sinoptikai to negali numatyti. O biudžetą metų bėgyje galima perskirstyti. Jeigu bus poreikių, be kurių miestas negali apsieiti, bus vėl peržiūrima ir galvojama, kur galima sumažinti, o kur padidinti lėšas. Mūsų manymu, šiuo metu miestui tvarkyti ir infrastruktūrai lėšų skiriama pakankamai“, – teigė R. Pauža.

Investicija į ateitį

Nors kai kurie opozicijos noriai kritikuoja S. Eidrigevičiaus menų centro veiklai numatytas lėšas, anot administracijos vadovo, tai – investicija į ateitį. Jeigu nebus pradėta plėtoti menų centro veikla, naivu tikėtis gauti finansavimą Panevėžio veidą pakeisiančiam pastatui statyti.

„Opozicija apskritai norėtų, kad niekas nevyktų, bet jeigu prašome pinigų S. Eidrigevičiaus menų centro statybai ir nevykdome jokios veiklos, kaip galime tikėtis investicijų pastatui. Ne vien statiniai, bet ir veikla yra svarbi, ją plėtoti jau reikia dabar – leisti leidinius, dalyvauti renginiuose. O tam reikia ir lėšų“, – pabrėžė R. Pauža.

Skaičiai

Planuojama, kad 2019 m. Savivaldybės biudžeto pajamos sudarys 102 956,6 tūkst. Eur, iš jų: 55,5 proc. biudžeto pajamų, arba 57 129,3 tūkst. Eur, skiriama savarankiškoms funkcijoms vykdyti ir 44,5 proc., arba 45 827,3 tūkst. Eur, dotacija konkrečioms išlaidoms finansuoti.

2019 m. planuojamos pajamos, palyginti su 2018 m. faktiškai gautomis pajamomis (88 265,4 tūkst. Eur) didėja 16,6 proc., arba 14 691,2 tūkst. Eur. Svarbiausias pajamų šaltinis – gyventojų pajamų mokestis. Šio mokesčio numatoma gauti 48 810 tūkst. Eur, arba 47,4 proc. biudžeto pajamų.

2019 m. planuojamos biudžeto pajamos, palyginti su 2018 metų patvirtintu biudžetu (91 696,7 tūkst. Eur) didėja 12,3 proc., arba 11 259,9 tūkst. Eur. Lėšos savarankiškoms funkcijoms vykdyti didėja 2,2 proc., arba 1 235,5 tūkst. Eur, o Savivaldybės biudžeto dotacijos – 28 proc., arba 10 024,4 tūkst. Eur.

2019 m. išlaidoms skiriami 105 194,0 tūkst. Eur, iš jų: valstybės biudžeto dotacijos sudaro 31 484,8 tūkst. Eur, Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos 14 342,5 tūkst. Eur, bankų paskolos lėšos 2 237,4 tūkst. Eur, biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas 3 009,3 tūkst. Eur ir lėšos savarankiškoms funkcijoms vykdyti 54 120 tūkst. Eur.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų