-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžiui pristatoma paroda yra antroji Latvijos tarptautinės keramikos bienalės renginių ciklo dalis. Pirmą kartą istorijoje dalis darbų eksponuojama ne tik kitame Latvijos mieste, bet kitoje šalyje. Tad Panevėžys – išskirtinis miestas, gavęs galimybę pamatyti nemažą dalį eksponatų. Darbai kurti ciklais, vienas paskutiniųjų gimė dar 2012-aisiais metais. Meno mylėtojams Panevėžyje pristatoma apie trisdešimt išskirtinių, nedidelių darbų. „Jie skiriasi nuo mūsų lietuviškos šiuolaikinės keramikos, braižas – iš tiesų kitoks“, – tvirtina Keramikos paviljono vedėja Rasa Stružienė.
Kipsalos keramika neretai pavadinama tikru XX amžiaus antrosios pusės Latvijos kultūros ir meno fenomenu, kuris ne tik tapęs latvių keramikos pradininku, bet ir sustiprinęs šalyje jau vyravusias tradicijas, suformavęs net keletą stiprių ir kūrybingų keramikų kartų.
Ji – tarsi tiltas, sujungiantis tradicinę ir profesionaliąją Latvijos keramiką, vienijantis geriausias abiejų mokyklų ypatybes ir metodus.
Parodos „Kipsalos keramika“ autorės – Latvijos keramikos aukso amžiaus vyresniosios kartos menininkės Inesė Āboliņa, Skaidrītė Cihovska, Violeta Jātniecė, Izabela Krolė, Kornēlija Ozoliņa ir Silvija Šmidkena. Iniciatyvios moterys dirba Kipsalos keramikos studijoje, rengia parodas ir aktyviai dalyvauja kitoje kūrybinėje veikloje.
Keramikos istorija užgimė dar 1945 metais Rygoje, Dauguvos upės saloje – Kipsaloje. Iš Latgalos kilęs keramikas Stanislavs Kalva viename iš senų pastatų įsirengė kūrybinę studiją. Kiek vėliau, maždaug 1951 metais savo dirbtuves perkėlė į buvusio žuvų konservų fabriko patalpas. Istorija byloja, jog dėl menininko latgališkos kilmės tuo metu studija pavadinta „Latgalos keramika”.
1954-aisiais studija prijungta prie „Makslas“ (dailės) kombinato ir tapo vienu iš jo kūrybinės produkcijos padalinių. Nuo to laiko ji keletą kartų keitė pavadinimą, statusą bei įvaizdį. Tik vėliau jai suteiktos erdvios patalpos, ekspozicijų salė – studija tapo plačiai žinoma kaip „Kipsalos keramika“.
Nuo 1964 metų keramikos studija ėmė daug dėmesį skirti kūrybiniam darbui, taip palaipsniui atsisakydama gamybos.
Kipsaloje pradėjo dirbti menininkų karta, kuri iš esmės pakeitė Latvijos šiuolaikinės keramikos gyvastį, o ši vieta tapo savotiška visos šalies keramikų akademija.
Praeito amžiaus 8–9 dešimtmetyje Kipsalos keramikai išgarsino Latvijos vardą Europoje, pelnydami premijas ir apdovanojimus tarptautinėse parodose, dalyvaudami simpoziumuose ir kituose tarptautiniuose renginiuose. Nuo pat įsteigimo šiose keramikos dirbtuvėse dirbo daugiau nei keturiasdešimt keramikų, o sovietiniais informacijos vakuumo laikais kiekvienas iš jų daugiau ar mažiau prisidėjo prie keramikos meno įvaizdžio kūrimo, jos konkurencingumo skatinimo Latvijos profesionaliojo meno kontekste.
Paroda parengta bendradarbiaujant su Latvijos šiuolaikinės keramikos centru ir Daugpilio Marko Rotko meno centru. Ją pamatyti bus galima iki liepos 25 dienos.
