-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Miestą mylintys panevėžiečiai susibūrė, kad Aukštaitijos sostinėje atsirastų dar daugiau žalumos.
Kelios dešimtys miestą mylinčių entuziastų šeštadienį susirinko V. Alanto gatvėje sodinti jaunų medelių.
Savivaldybės nurodytoje vietoje suoš šešiolika naujų klevelių ir penki ąžuoliukai.
Į tokią talką panevėžiečius nebe pirmą kartą pakviečia Algimantas Kirkilas.
Gamtos mylėtojas skaičiuoja, jog jau septyniose Panevėžio vietose auga tokių entuziastų pasodinti medžiai.
Jo rengiamas talkas nutraukė tik pandemija, atėmusi galimybę susirinkti į būrį.
Dabar A. Kirkilas sako vėl bandantis atgaivinti per karantiną prigesusią tradiciją.
„Pati aplinka prašosi tokių iniciatyvų – kur ošia medžiai, ten jaukiau, gražiau. Ir žmonėms tokia veikla atrodo prasminga.“
A. Kirkilas
„Pati aplinka prašosi tokių iniciatyvų – kur ošia medžiai, ten jaukiau, gražiau. Ir žmonėms tokia veikla atrodo prasminga“, – sako medžių sodinimo iniciatorius.
Anot jo, tokios talkos turi dvigubą naudą – mieste padaugėja medžių, o talkininkai turi progą ištrūkti iš namų gyvai pabendrauti su bendraminčiais.
Sodinti medelių susirinko ir pavieniai entuziastai, ir šeimos su vaikais. Sodinančius tėvelius atidžiai stebėjo netgi dar vežimėliuose besiilsinčios atžalos.
A. Kirkilas sako tokias akcijas rengiantis tik iš meilės Panevėžiui, mat paties darbas nėra susijęs nei su mišku, nei su gamta.
Panevėžietis juokiasi tik neilgą laiką galėjęs pajusti, ką reiškia tikras miškasodis – yra sodinęs eglutes Norvegijoje.
Nebe pirmą kartą į talką panevėžiečius sukviečiančio Algimanto Kirkilo iniciatyva jau septyniose Panevėžio vietose auga entuziastų pasodinti medžiai. P. Židonio nuotr.
Pagal vienam gyventojui tenkantį rekreacinės paskirties želdynų plotą, įskaitant vejas bei gėlynus, Panevėžys nuo seno buvo laikomas vienu žaliausių tarp didžiųjų šalies miestų.
Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistės Rasos Stankūnienės teigimu, medžių ir krūmų užimama teritorija Panevėžyje siekia 411,98 ha. Iš jų parkai, skverai sudaro apie 318,20 ha.
Pagal šiuo metu rengiamo Panevėžio gamtinio karkaso plano sprendinius vienam miesto gyventojui tenka apie 36 kv. m želdynų, o tai yra tris kartus daugiau, nei numato aplinkos ministro įsakymu 2007 m. patvirtinta minimali norma.
V. Alanto gatvėje suoš iniciatyvių panevėžiečių pasodinti klevai ir ąžuolai. P. Židonio nuotr.
Pasak R. Stankūnienės, panevėžiečiai išties parodo daug iniciatyvos apželdinant miestą. Į Savivaldybę leidimo sodinti mieste medžius kreipiasi ir pavieniai panevėžiečiai, ir bendruomenės, organizacijos, įmonės.
„Gražių iniciatyvų ir rezultatai gražūs“, – sako specialistė.
Taikos alėjos pušynėlyje vietoje jį rekonstruojant nukirstų ligotų pušų mieste veikianti gamykla pernai pasodino 50 pušaičių. Vienas tarptautinis labdaros klubas Marijonų sode pėsčiųjų takų apriboto skverelio viduryje pasodino klevą, o aplinkui – narcizų.
„Alanto gatvėje entuziastai irgi gražiai susodino medelius“, – įvertino R. Stankūnienė.
Pasak Savivaldybės atstovės, želdynų mieste nebus per daug, tik neretai sudėtinga naujiems surasti vietą. Miestas po žeme išraizgytas komunikacijos ir inžineriniais tinklais, o jų apsaugos zonose ne visi želdiniai tinkami sodinti.
„Norintieji miestą praturtinti medžiais turi vietą suderinti su Savivaldybe, nes tikrai skausminga, kai tinklų valdytojai pareikalauja apsaugos zonoje pasodintus želdinius pašalinti arba perkelti į kitą vietą“, – teigė R. Stankūnienė.
