Miestas atskleidžia savo paslaptis

Miestas atskleidžia savo paslaptis

 

Tvarkant Panevėžio centrą intensyviai pluša ir archeologai. Prieš vykdant statybos darbus aiškinamasi, kaip anksčiau gyveno miestelėnai. Iki šiol jau atvėrusi nemažai savo paslapčių, Aukštaitijos sostinė vis dar nustebina specialistus naujais radiniais. Šiuo metu toliau kasinėjama Nepriklausomybės aikštėje, siekiant nustatyti vasarą rastų pijorų kapinių ribą, archeologų laukia ir Vasario 16-osios gatvėje aptikti žmonių kaulai.

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Dovilas Petrulis sako, kad šiais metais Nepriklausomybės aikštėje jau atlikti pirmieji žvalgomieji tyrimai. Ištirtas 125 kvadratinių metrų plotas. Detalieji archeologiniai tyrimai šioje vietoje pradėti šių metų liepą – pirmoje perkasoje ištirti 67 kapai. Iš jų daugiau nei pusė buvo vaikų, dalis – stipriai suardyti anksčiau vykusių statybos darbų. Pasak archeologo, palaikai dabar atiduoti tirti antropologams.

Šiuo metu vykdomas antras archeologinių tyrimų etapas. Pasak D. Petrulio, atidengus antrą perkasą tolyn šiaurės rytų kryptimi nuo Švč. Trejybės bažnyčios, šalia Vilniaus gatvės, šaligatvio vietoje, rasti dar 27 kapai.

Pasak archeologo, tai Panevėžio pijorų kapinės, buvusios jų valdoje, šalia bažnyčios ir vienuolyno. Jose XVII–XIX amžiuje buvo laidojami miesto gyventojai. Surastosios pijorų kapinės nustebino – iki šiol manyta, jog jos galėjo būti J. Tilvyčio gatvėje esančių stačiatikių kapinių teritorijoje.

„Kapai neišsiskiria gausiomis įkapėmis, nes naujųjų laikų tradicijoje jų beveik nebedėdavo. Kapuose rasta kryželių, medalikėlių, sagų, žiedinė segė, karoliai, XVII–XIX amžiaus monetų“, – pasakoja archeologas.

Atidengs ne visus

D. Petrulio teigimu, laidota sistemiškai, eilėmis, tankiai, o galvos kreiptos arčiau vakarų krypties. Kiek kapų čia bus atidengta, kol kas sunku pasakyti, nes kasinėjimai dar nebaigti – ta pačia kryptimi planuojama dar viena 40 kvadratinių metrų perkasa.

Palaikus numatoma perlaidoti Panevėžyje. Archeologo teigimu, dėl vietos turės apsispręsti miesto Savivaldybės ir Švč. Trejybės bažnyčios rektorato atstovai.

Šiuo metu bandoma nustatyti kapinių ribas tik į kasinėjamą pusę. Kitos lieka neliestos. Pasak D. Petrulio, tyrimų būtinumą ir reikalingumą lemia vykdomi žemės judinimo darbai saugomose teritorijose arba, kaip šiuo atveju, planiniai statybos darbai.

Ištirti ir atidengti visus kapus nematau galimybių“, – sako archeologas.

Šiuo metu tyrimai vykdomi tik rekonstruojamos Nepriklausomybės aikštės ir jos prieigų vietose.

Pasak D. Petrulio, šie atradimai svarbūs miestui, nes pateikia naujų faktų ir medžiagos apie XVII–XIX amžiaus miestiečių gyvenseną, kasdienybę ir mirties sampratą.

Radinių gali būti daugiau

Šiuo metu tvarkomos ir kitos senąjį Panevėžį menančios vietos – Senvagė, Skaistakalnio parkas. Pasak D. Petrulio, legenda byloja, kad ten, kur dabar stovi Aleksandro paminklas, anksčiau buvęs didelis kalnas. Kiti sako, kad toje vietoje buvo piliakalnis – vėliau tą kalną ir žemes nukasė.

„Aišku, tai legenda, bet dažnai jose slypi ir dalelė tiesos“, – svarsto jis.

Archeologo teigimu, dabartiniai Senvagės darbai apima XX amžiuje perkastas vietas ir tas darinys nėra senas – siekia praėjusio amžiaus 6–7 dešimtmetį. Pasak D. Petrulio, archeologiniai tyrimai joje būtų atliekami tik tuomet, jeigu netikėtai būtų surasta ar atkasta archeologinio paveldo vertybių.

„Reikia nepamiršti, kad archeologinių tyrimų būtinumą lemia ir Paveldo tvarkybos reglamentas, jo nuostatos ir Panevėžio miesto paveldosaugos institucijų nutarimai“, – sako jis.

Istorikas neabejoja, kad Senvagės krantinėse, prieigose yra išlikę senojo miesto kultūrinio sluoksnio.

Skaistakalnio parke archeologinius tyrimus 2017 metais atliko archeologas Manvydas Vitkūnas. Pasak D. Petrulio, buvo rasti XIX–XX amžiaus pradžios dvaro rūmų pamatai.

Kapinių paslaptys

Archeologų laukia ir rekonstruojama Vasario 16-osios gatvė, kur rugsėjį aptikti žmonių kaulai. D. Petrulis sako, jog čia buvo kapinės, kurių ribos ir laikotarpis dar nėra aiškūs. Archeologo teigimu, 2008–2010 metais tarp A. Smetonos ir Vasario 16-osios gatvių jau buvo tyrinėta, aptikta 14 kapų, pernai rasti dar du. Yra manančiųjų, kad čia užkastos sovietinio teroro aukos, nes šalia buvusi KGB būstinė.

„Tos prielaidos nepatvirtinome, nes palaidota karstuose, buvo šiek tiek įkapių. Rasta ir vaikų kapų“, – D. Petrulis aiškina, kad radiniai kol kas to neįrodė.

Jo teigimu, tie kapai driekiasi į Vasario 16-osios gatvės pusę ir matosi, kad yra senesnio laikotarpio – galbūt XVII–XVIII amžiaus. Istorikas pasakoja, kad statant rajono Savivaldybės pastatą toje zonoje greičiausiai būta kapinių, nes daug suardytų kapų.

Netoliese – Atminties skvere – yra senosios žydų kapinės, tačiau nemanoma, kad rastosios tęsėsi iki čia. Pasak D. Petrulio, ties sankryža kapų jau nebėra – naujai rastieji yra arčiau rajono Savivaldybės. Greičiausiai prieš kelis šimtmečius šalia žydų kapinių buvo kitų miestelėnų kapinės.

„XIX amžiuje čia buvo miesto pakraštys. Moigių kompleksas turbūt buvo paskutiniai pastatai. Tik vėliau – XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje – ta dalis pradėjo plėstis“, – pasakoja archeologas.

Ko ieškoti dar tikrai yra

D. Petrulis sako, kad per pastaruosius kelerius metus Panevėžio naujamiesčio dalyje – Laisvės aikštėje, Respublikos, Elektros, Vasario 16-osios gatvėse, Nepriklausomybės aikštėje – atlikta nemažai archeologinių tyrimų ir jau surinkta daug radinių.

„Ateityje svarbu plačiau patyrinėti Aukštaitijos sostinės senamiestį ir senųjų kapinių aplinką. Būtų įdomu surasti ir senojo Panevėžio dvaro vietą“, – vardija archeologams įdomias miesto vietas jis.

Pasak archeologo, centrinė senųjų kapinių dalis Senamiesčio gatvėje jau kasinėta, aptikta daug radinių, datuojamų nuo XVI amžiaus pradžios ir susijusių su mūsų miesto kūrimosi pradžia. Jis neabejoja, kad po pastatais dar likę kapų.

„Ten turėtų būti dar kažkas įdomaus“, – mano istorikas.

Pieš trejetą metų Skaistakalnio parke atrasti XIX–XX amžiaus pradžios dvaro pamatai. D. Petrulis pasakoja, kad ten buvo palivarkas, iki karo stovėjo medinis dvaras.

„Dar yra išlikę seni tvenkiniai – tarp medžių matosi įdubos ir yra pakiluma. Toje vietoje tarp medžių ir aptikti dvaro pamatai“, – pasakoja archeologas.

D. Petrulio teigimu, radinių beveik neaptikta, nes tyrimai buvo mažos apimties. Visgi jis norėtų surasti dar senesnį dvarą – galbūt XVI–XVII amžiaus. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad mieste buvo valdovinis dvaras. Jo teigimu, anksčiau Dvaro gatvė buvo ten, kur dabar Ukmergės.

„Ta dvaro vieta turėjo būti galbūt link Skaistakalnio parko ar Ukmergės gatvės gale. Būtų įdomu patyrinėti tą vietą“, – archeologas tikisi, kad miestas ateityje dar atskleis daugiau savo praeities paslapčių.

Šiuo metu toliau kasinėjama Nepriklausomybės aikštėje, siekiant nustatyti vasarą rastų pijorų kapinių ribą, archeologų laukia ir Vasario 16-osios gatvėje aptikti žmonių kaulai. P. Židonio nuotr.

Šiuo metu tyrimai vykdomi tik rekonstruojamos Nepriklausomybės aikštės ir jos prieigų vietose. P. Židonio nuotr.

Faktai

Praėjusią vasarą nuardžius asfalto dangą Respublikos gatvėje, netoli sankirtos su Vasario 16-osios gatve, atkastas ne tik grindinys, bet ir XVIII amžių siekiantis miestiečio kiemas, kuriame aptikta ir pirmoji Panevėžio pašto plomba iš švino. Rajono Savivaldybės prieigose Vasario 16-osios gatvėje prieš metus atkasti du suardyti kapai. Dar vienas įdomus radinys pernai atsivėrė Laisvės aikštėje, priešais miesto Savivaldybės centrinį įėjimą. Ten 1,05 m gylyje atkastas grindinys, taip pat siekiantis XVIII amžių. Šiemet Nepriklausomybės aikštėje surastos pijorų, Lietuvoje vykdžiusių švietėjišką veiklą, kapinės ir akmeniniai medinės koplyčios pamatai, vienuolyno pamatų fragmentai.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų