-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Aukštaitijos“ sporto rūmų stadionas panevėžiečiams mena ne tik sirgalių aistras kaitinančias futbolo rungtynes. Tiek žmonių, kiek susirinko 1988 metų rugsėjo 11-ąją, šis stadionas daugiau niekada nėra regėjęs: tądien apie trisdešimt tūkstančių panevėžiečių jame vienu balsu skandavo „Lie-tu-va“.Tai buvo laikas, kai Lietuvą savo gniaužtuose vis dar laikė Sovietų Sąjunga, bet prieš keletą mėnesių susikūręs Persitvarkymo Sąjūdis drąsino visą tautą garsiai kalbėti apie tai, dėl ko skaudėjo tiek dešimtmečių.
1988–1989 metais per visą šalį vilnijo masinių mitingų, piketų, įvairių žygių, akcijų banga.
Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresniosios muziejininkės Emilijos Juškienės teigimu masiniai mitingai tuo laiku tapo svarbiausia gyventojų politinio dalyvavimo forma.
Panevėžiečiai nebuvo išimtis ir masiškai rėmė Sąjūdžio organizuotas iniciatyvas: rugpjūčio 23-iąją dalyvavo Vilniaus Vingio parke vykusiame protesto mitinge minint Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo 49-ąsias metines, rugsėjo 3 dieną rinkosi į simbolinę Baltijos jūros apkabinimo akciją, protestavo dėl oficialioje spaudoje tendencingai pateikiamos informacijos apie politinius įvykius Lietuvoje. Rugsėjo 17 dieną panevėžiečių stovėjo pikete prie Ignalinos atominės elektrinės, po poros dienų jie stebėjo pirmą kartą respublikinėje televizijoje pasirodžiusią Sąjūdžio laidą, Senvagėje dalyvavo masiniame labdaros renginyje Onos Maksimaitienės knygai apie Panevėžio istoriją paremti.
„Sąjūdžio Panevėžio miesto iniciatyvinė grupė panevėžiečius į pirmąjį mitingą sporto rūmų stadione pakvietė 1988 metų rugsėjo 11-ąją. Paskelbtas renginio tikslas – supažindinti visuomenę su Sąjūdžio veikla ir išsiaiškinti miesto vadovų požiūrį į spręstinus klausimus“, – pasakoja E. Juškienė.
Mitingas buvo derintas su miesto valdžia, gautas leidimas jį rengti.
Valdžios atstovai ir patys atvyko į tokį neeilinį, net šiais laikais sunkiai įsivaizduojamo masto renginį.
Mitinge dalyvavo Sąjūdžio Vilniaus ir Panevėžio iniciatyvinių grupių nariai, galybė panevėžiečių. Tuometiniame sporto rūmų stadione susirinko didžiulė minia – apie 30 tūkst. žmonių.
„Tai buvo neįprasta. Plaikstėsi tautinės vėliavos, dainuotos patriotinės dainos, giedotos religinės giesmės“, – pasakoja E. Juškienė.
Anot jos, renginyje budėjo ir mitingo dalyvius nuo galimų Lietuvos atgimimo priešininkų provokacijų saugojo „žaliaraiščiai“ – Sąjūdžio atstovai, ant rankų ryšėję žalius raiščius su Gediminaičių stulpais.
Pasak istorikės, nepaisant to, jog renginys užsitęsė gerokai ilgiau, nei buvo planuota, miesto vadovai nespėjo atsakyti į visus panevėžiečius klausimus.
Pažadėta atsakymus pateikti tuomečiame miesto laikraštyje – „Panevėžio tiesoje“.
Mitingo pabaigoje paskelbta rezoliucija, kurioje teigiama: Ignalinos atominė elektrinė Lietuvoje pastatyta neteisėtai; Panevėžiui nereikalinga tuo metu rengta statyti sovietinė kompozicija „Penkmečio kūrėjams“, o jai numatytas lėšas skirti ekologinėms problemoms spręsti; Panevėžyje reikia tinkamai įamžinti 1863–1864 metų sukilimo atminimą; grąžinti senuosius gatvių pavadinimus; Panevėžyje įkurti įstaigą ekologinei situacijai kontroliuoti; teršiančius gamtą – bausti; iš Skaistakalnio parko iškeldinti aviacijos remonto dirbtuves; tinkamai neutralizuoti miesto pramonės atliekas; rasti tinkamą vietą autobusų stoties statybai; atstatyti skulptūrą 1941 metais nužudytiems medikams; pritarti Kauno sąjūdininkų keliamiems reikalavimams.
Pirmasis Sąjūdžio mitingas Panevėžyje 1988 metų rugsėjo 11 dieną tapo legenda. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS fondų (A. Gylio) nuotr.
Metai dveji iki šių įvykių turbūt buvo sunku įsivaizduoti tokius dalykus kaip laisvai plevėsuojančios trispalvės, „Tautiškos giesmės“ giedojimas, stalinistinės diktatūros ir savivalės aukų pagerbimas tylos minute.
Dar net tų pačių 1988 metų vasarį budėta įstaigose, kad tik niekas neiškeltų Trispalvės. Tad tautoje įvykę pokyčiai buvo labai ryškūs.
Apie šį mitingą Panevėžyje kalbėta ir rašyta ilgai.
Po kelių dienų laikraštyje „Panevėžio tiesa“, straipsnyje apie mitingą, greta tokių pavardžių, kaip Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių profesoriaus Vytauto Landsbergio, filosofo Arvydo Juozaičio, kitų, minėta, kad jame dalyvavo ir Lietuvos komunistų partijos Panevėžio miesto komiteto pirmasis sekretorius Narimantas Vaitkevičius.
„Tokie mitingai labai labai pakėlė žmones būti drąsesnius, eiti į kitas akcijas. Šie mitingai pakėlė tautą ir į Kovo 11-ąją.“
V. Vasiliauskaitė
„LKP miesto komiteto pirmasis sekretorius N. Vaitkevičius pasakė, kad kalbėtojų žodžiai kartūs, bet teisingi, siūlė visiems bendrai pasitarti, kaip gyventi toliau, tęsiant ir XIX partinėje konferencijoje iškeltą dominuojančią liniją: dėmesį žmogui, stiprinant tautų draugystę“, – rašyta apie mitingą miesto laikraštyje.
Tačiau patys sąjūdininkai kalbėjo apie kur kas svarbesnius tautai dalykus.
Vienas mitingo organizatorių, advokatas, būsimasis signataras Jonas Liaučius mitinge apibūdino Sąjūdžio miesto grupės veiklos programą, kertinius jos punktus: viešumo, demokratijos, respublikos suvereniteto siekimą.
„Profesorius V. Landsbergis kalbėjo apie sustingusią mąstyseną, sprendžiant klausimą dėl visų ištremtųjų vienkartinės reabilitacijos, ko ir siekia Sąjūdis, apie socialinį teisingumą, apie patriotizmą ir tikrąjį jo turinį, apie žmonių sąžinės duobes ir pan.“, – rašė „Panevėžio tiesa“.
Tris dešimtis tūkstančių panevėžiečių sutelkęs mitingas, pasak Vitalijos Vasiliauskaitės, buvo tikras demokratijos proveržis ir darė didžiulį įspūdį. PB archyvų nuotr.
„Taps Sąjūdžio siekiai – viešumas, demokratija, respublikos suverenitetas, teisingumas – tikrove ar ir toliau liks tik gražiais žodžiais, nuo kiekvieno iš mūsų priklauso. Neleiskime trypti teisingumo, parodijuoti demokratijos, keliaklupsčiauti prieš „vyresnį brolį“. Sąjūdis – visos Lietuvos reikalas, tad jį ir kurkime kartu“, – 1988 metų rugsėjį rašyta Panevėžyje leistame laikraštyje „Sąjūdžio žodis“.
Vienas mitingo organizatorių, Sąjūdžio dalyvis Arnoldas Simėnas pasakoja, kad tai buvo steigiamasis Sąjūdžio Panevėžio grupės renginys.
Tokie visuotiniai mitingai pagal nerašytą to meto taisyklę turėjo įvykti visuose miestuose, kuriuose steigėsi Sąjūdžio grupės.
A. Simėnas pripažįsta: susirinkusiųjų gausybė pranoko net geriausius organizatorių lūkesčius.
Mitinge leista pasisakyti visiems norintiems. Tad kalbėti pasiprašė gana neseniai iš lagerio grįžęs politinis kalinys, būsimo Nepriklausomybės Akto signataro Sauliaus Pečeliūno tėvas Povilas.
„Galvojome, bus kas buvę, – apie sprendimą patenkinti jo prašymą sako A. Simėnas. – Partkomo sekretorius buvo labai nepatenkintas – tada dar buvo drąsu žmogui, baustam pagal tokį straipsnį, suteikti tribūną.“
Pats mitingas turėjo trukti dvi valandas, tačiau užsitęsė ilgiau nei tris.
Jame iškelta ne viena skaudi ir aktuali miestui problema – tiek susijusi su istorine atmintimi, tiek ekologiniais klausimais, o priimta rezoliucija vėliau rėmėsi Sąjūdžio Panevėžio grupė.
„Buvo nuo ko mums atsispirti – ir kai priėmėme taryboje kitus dokumentus, ir vykstant į partkomą, vykdomąjį komitetą“, – sako A. Simėnas.
Jis pamena, kad šiam mitingui ypatingai ruoštasi. Chorvedys, muzikos mokytojas Jonas Grubliauskas mokė sąjūdininkus giedoti „Tautišką giesmę“.
J. Grubliauskas mitinge pirmą kartą ir dirigavo panevėžiečiams atliekant būsimąjį Lietuvos himną. Tuometė miesto valdžia tam neprieštaravo. Kaip ir dėl tautinių vėliavų.
1988 metų rugsėjo 11-osios mitinge chorvedys, muzikos mokytojas Jonas Grubliauskas pirmą kartą dirigavo Sporto rūmų stadione tūkstančiams susirinkusių panevėžiečių atliekant „Tautišką giesmę“. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS fondų nuotr.
Viena šio mitingo dalyvių buvo ir dabartinė miesto tarybos narė, Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus vyresnioji muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė.
Tuo metu J. Balčikonio mokykloje ji dirbo lietuvių kalbos mokytoja.
„Buvau aktyvesnis pilietis, atėjęs į Sąjūdį per folklorą“, – pasakoja ji.
Dirbdama mokytoja dalyvaudavusi pedagogų raiškiojo skaitymo konkursuose ir juose gerai pasirodydavo. Bundant Lietuvai, per Lietuvą vilnijo ekologiniai žygiai. Vieno tokio žygio metu jo dalyviai susirinko Kauno Santakos slėnyje. Ten V. Vasiliauskaitė spontaniškai lipo ant scenos deklamuoti Maironio eilių. Ji svarsto, kad šiame žygyje galėjo būti ir panevėžiečių, pastebėjusių ją, o galbūt būta ir daugiau priežasčių, tačiau vienas mitingo organizatorių Panevėžyje J. Liaučius į jį pakvietė V. Vasiliauskaitę.
„Mano vaidmuo buvo padeklamuoti tautinį patriotinį tekstą kaip mitingo įžangą. Galima sakyti, atsitiktinai aš ir atsidūriau to mitingo nuotraukose ir scenoje kaip poetinio žodžio nešėja“, – pamena pašnekovė.
Pasak etnologės, gavus tokią užduotį, rūpėjo ir kiti dalykai. Ji pamena, kad ateiti į mitingą be tautinės vėliavos atrodė tarsi negerai, negražu.
Tad V. Vasiliauskaitės dabar jau Amžinybėn išėjusi mama dukrą siuntė į galanterijos parduotuvę nupirkti vėliavos spalvų kaspinų.
„Siuvome vėliavėlę, kad būtų labai aiškus pareiškimas. Tų tautinių vėliavėlių buvo tik pati pradžia. Jų dar nebuvo pirkti“, – pasakoja Panevėžyje žinoma etnologė.
Mama išmokė ir „Tautiškos giesmės“ melodiją. Ji tais laikais irgi dar retai skambėjo.
„Mama mokėjo iš pradžios mokyklos, kur kiekvieną dieną pamoka prasidėdavo ne tik poteriais, bet ir „Tautiška giesme“, – pasakoja V. Vasiliauskaitė.
Baimės atsistoti prieš 30-ies tūkstančių susirinkusiųjų minią ji pasakoja nejautusi.
Jau buvo įpratusi kalbėti scenoje – dalyvaudavusi Editos Klimienės vadovaujamame poezijos teatre.
„Atėjau į mitingą žinodama, kad turiu perduoti prasmę, svarbią žinią. Ta mintis ir vedė“, – sako V. Vasiliauskaitė.
V. Vasiliauskaitės atmintyje įstrigo, kad mitingas truko labai ilgai, tačiau visiškai neprailgo. Daug žmonių norėjo pasisakyti, o kalbos – atviros, kokių penkis dešimtmečius Lietuvoje niekas negirdėjo.
„Toks tikras demokratijos proveržis tikrai darė didžiulį įspūdį. Didelius mitingus buvau mačiusi Jonavoje, Kaune, bet čia, savame mieste, pirmą kartą“, – sako pašnekovė.
Pasak V. Vasiliauskaitės, 1988 metų rugpjūčio 23 dienos šimtatūkstantinis mitingas Vilniaus Vingio parke parodė, kad Sąjūdis yra visos tautos, visų žmonių. Tad nenuostabu, kad tiek daug žmonių susirinko ir Panevėžyje.
„Tikiu, kad dauguma jų, kaip ir aš, siuvo tas tautines vėliavėles. Tokie mitingai labai labai pakėlė žmones būti drąsesnius, eiti į kitas akcijas. Šie mitingai pakėlė tautą ir į Kovo 11-ąją“, – mano V. Vasiliauskaitė.
