G. Kartano nuotr.

Miestą kuopė būriai talkininkų

Iki akcijos rengėjų siekiamybės – Panevėžys be šiukšlių – kol kas dar labai toli. Praėjusį savaitgalį miesto viešosiose erdvėse į maišus atliekas rinkusių talkininkų laimikis – beveik trys tonos „dovanų“.

„Kai nebebus ko rinkti, sakysime, kad akcija „Darom“ praėjo puikiai“, – teigia viena iš Panevėžio švarinimo talkos organizatorių, miesto Savivaldybės ekologė Rūta Taučikienė.

Praėjusį savaitgalį miesto viešosiose erdvėse į maišus prikrauta parkuose, pakelėse, greta dviračių takų išmestų šiukšlių, daugiausia – maisto pakuočių.

Šiųmetėje akcijoje „Darom“ dalyvauti užsiregistravo aštuonios organizacijos, nemažai bendruomenių ir pavienių asmenų miesto tvarkyti ėjo iš anksto neįspėję.

Dar keletas bendrovę „Panevėžio specialų autotransportą“ informavo planuojančios į talką rinktis ateinantį savaitgalį.

Stebinantis nevalyvumas

Talkininkai nuo šiukšlių vadavo Nevėžio pakrantę nuo Vakarinės g. link Berčiūnų, taip pat pušyną Berčiūnuose, V. Alanto, Rėklių gatvių pakeles, Skaistakalnio parką, Piniavos paplūdimį, Stiklių gatvės atkarpą Kaimynų gatvės link.

Iš šių vietų šiukšliavežiai išvežė 2,7 tonos atliekų. Visas šis turtas išgabentas į Panevėžio regioninį sąvartyną.

„Tai yra labai didelis kiekis“, – įvertino R. Taučikienė.

Anot jos, švarintojų laimikio mastai stebina ir dėl to, jog nelegalūs šiukšlynai mieste ir taip nuolat tvarkomi iš Savivaldybės biudžeto, o Nevėžio pakrantė palei dviračių taką nuo miesto iki Berčiūnų kasmet iškuopiama, tačiau per akciją „Darom“ čia vėl surenkamas kalnas šiukšlių.

Pasak R. Taučikienės, toks panevėžiečių elgesys negali nestebinti.

„Atvažiavo į gamtą, suvalgė, o visa pakuotė – servetėlės, popierinės stiklinės – išmetamos pro automobilio langą. Gal tokia tradicija iš šeimos ateina? Regis, visiems turėtų būti suprantama: ką atsivežei į gamtą, tą ir išsivežk. Išmestos šiukšlės pačios nedingsta – valytojai turi rinkti, jiems iš biudžeto už tai mokamas atlyginimas“, – kalbėjo R. Taučikienė.

Miestas – gyventojų veidrodis

Savivaldybės ekologė svarsto, jog viešosiose erdvėse besimėtančios šiukšlės byloja ne tik apie gyventojų nevalyvumą, bet ir apie pilietiškumo stoką.

„Pamačius, jog kas nors numetė šiukšlę, nesunku prieiti ir priminti, kad pakeltų. Pačiai irgi yra tekę taip pasielgti. Pamačiusi mergaites, numetusias popieriuką, pasivijusi pasakiau, kad kažką pametė ir susirinktų. Manau, jos daugiau nebemes. Ir mieste pamačius šiukšlę neturėtų būti sunku pasilenkti ir pakelti“, – sako R. Taučikienė.

Anot jos, tik nuo pačių panevėžiečių priklauso, ar gyvensime švariame, gražiame mieste ir kiek mokėsime už atliekų tvarkymą.

„Tuos pinigus, kuriuos Savivaldybė sumoka už nelegalių šiukšlynų tvarkymą, galėtų panaudoti kitoms priemonėms, pavyzdžiui, švietimui, arba kažką kita naudingo miestui padaryti“, – atkreipia dėmesį R. Taučikienė.