Progresyvus projektas – miego laboratorijos įrengimas Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dabar letargo stadijos. M. Garucko nuotr.

Miego laboratoriją užmigdė pinigai

Miego laboratoriją užmigdė pinigai

Dėl kai kurių miego sutrikimų galima ir numirti, tačiau Lietuvoje jų kamuojamiems žmonėms eilėje pas gydytoją tenka laukti net dvejus trejus metus. Respublikinė Panevėžio ligoninė nespėjo nė gerai pasidžiaugti kursianti naują laboratoriją tokiems pacientams, kai ši idėja tuoj pat buvo nugesinta.

Andrius Romualdas Juknevičius – kaunietis medicinos mokslų daktaras, taip pat, galima sakyti, profesionalus miegotojas. Jis pavasarį sutiko už 100 eurų nusnausti aštuonias valandas vidury baltos dienos viename lankomiausių ir didžiausių Panevėžio prekybos centrų.

26-erių vyras buvo vienas iš trijų tokių darbuotojų Lietuvoje, laimėjusių didžiulio dėmesio sulaukusį konkursą į svajonių darbo vietą, nors ir vienkartinę. Netikėtas pasiūlymas tuomet pasirodė socialiniuose tinkluose ir sulaukė daugybės norinčiųjų iš pirmo žvilgsnio lengvai užsidirbti.

„Iš tiesų tai nebuvo taip paprasta, nors man vis dėlto pavyko pusę laiko tikrai pramiegoti. Mūsų darbo vieta – patogi, minkšta lova – buvo įrengta prekybos centro parduotuvėje. Gavome pižamas ir ėjome dirbti. Aplink nuolat zujo pirkėjai, o mes stengėmės kuo ilgiau pūsti į akį, prabudę tiesiog bendravome su apspitusiais žiūrovais“, – pasakojo miegotojas.

Nors jo misija parduotuvėje buvo daugiau reklaminė – populiarinti patogų guolį, A. R. Juknevičius iššūkiui rengėsi visą savaitę: daug dirbo, mažiau ilsėjosi ir penktadienį visų akivaizdoje parduotuvėje į lovą krito gerokai pavargęs.

Medicinos mokslų daktaras pripažįsta vargo dėl miego neturintis – tokie sutrikimai jo nekamuoja. Bet neneigia, kad naktinio poilsio kokybė jo darbe – labai svarbi. A. R. Juknevičius jau daug nuveikė Parkinsono liga sergančių žmonių, turinčių bėdų dėl miego, labui. Jis tokiems ligoniams sukūrė šios ligos simptomus padedantį įveikti vibruojantį kamuoliuką.

Pas specialistą – per porą metų

Iš tiesų retas nėra patyręs, ką reiškia nemiga, mieguistumas, varginantys sapnai. Kartais tokie negalavimai ima kenkti sveikatai, gyvenimo kokybei ir tampa sunkia liga.

Neseniai viešojoje erdvėje kilo nemaža diskusija, kai viena lietuvė paviešino, kiek tenka laukti eilėje pas gydytojus dėl įtariamos miego apnėjos. Šios ligos kamuojamas žmogus miegodamas nustoja kvėpuoti ir gali uždusti.

Tokių sutrikimų turinti moteris taloną tirtis pas specialistus gavo tik po daugiau nei dvejų metų. Mat visoje Lietuvoje, be privačių klinikų, ši paslauga pasiekiama tik didžiuosiuose miestuose.

Šį pavasarį paskirtas Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas nuo pat darbo pradžios prabilo apie miego laboratorijos projektą.

Ketinimą Panevėžio regione atidaryti atskirą centrą miego sutrikimas diagnozuoti ir gydyti A. Skorupskas viešai pirmą kartą prisistatė Panevėžio miesto tarybai. Politikams direktorius aiškino, kad laboratorija padėtų ne vienam žmogui įveikti naktinius rūpesčius.

Medicinos mokslų daktaras Andrius Romualdas Juknevičius už 100 eurų aštuonias valandas vidury baltos dienos miegojo viename lankomiausių ir didžiausių prekybos centrų Panevėžyje. Asmeninio archyvo nuotr.

Gydyti neapsimoka

Progresyvus projektas dabar užmigęs letargo miegu. Respublikinė Panevėžio ligoninė išsiaiškino, kodėl tokios reikalingos paslaugos miego sutrikimų kamuojamiems pacientams nėra išplėtotos. Paaiškėjo, kad valstybei labai neekonomiškas jų finansavimas.

„Miego laboratorija vienu metu gali priimti tik vieną pacientą. Todėl tokios eilės Lietuvoje ir susidaro. Būtų daugiau tokių paslaugų kituose miestuose, procesas pajudėtų, bet ligoniui stebėti, tirti, analizuoti gautus rezultatus bei diagnozuoti sutrikimus reikia, kad gydytojai ir slaugės dirbtų ištisą parą. Įstaigai 24 valandas išlaikyti personalą dėl vieno tokio ligonio neapsimoka, su kiekvienu pacientu tektų klimpti į minusą“, – teigia A. Skorupskas.

Be to, jo teigimu, miego laboratorijai įrengti reikalinga ir speciali medicinos aparatūra, o ji nėra pigi.

Tad nors, pasak ligoninės direktoriaus, idėjos dėl pagalbos miego ligoniams neatsisakoma, visgi tam reikia kitokio sveikatos politikos požiūrio.

O vietoj miego laboratorijos Panevėžyje jau po poros savaičių, rugsėjo antrąją, bus pradėtos teikti geriatrijos paslaugos. Tai kompleksinė pagalba senatvinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

„Būtų tinkamas miego sutrikimų gydymo apmokėjimas, per pusę metų išmokytume jiems diagnozuoti reikalingus gydytojus, slaugytojas, kitus darbuotojus. O kol kas visuomenė sparčiai sensta, pagalbos jai nuolat reikės ir savo paslaugas tenka orientuoti pirmiau į šitą kryptį“, – sako A. Skorupskas.

Paguoda – eilės ir pas kaimynus

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė informavo, kad įvertinus sudėtingiems miego sutrikimams nustatyti taikomiems tyrimams atlikti reikalingas sąlygas ir siekiant užtikrinti kokybišką tyrimą, šios paslaugos vis dar sutelktos didžiosiose gydymo įstaigose. Lietuvoje tyrimai atliekami Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Apie tokių paslaugų plėtrą ministerija daugiau nekalba.

Kaip rodo pasaulinė praktika, pasak patarėjos, panaši situacija, kai tyrimo miego laboratorijose tenka ilgai laukti, yra daugelyje šalių. Kaimyninėje Lenkijoje kenčiantieji dėl miego sutrikimų pas gydytojus eilėje laukia irgi apie dvejus trejus metus. Tad lietuvių naktinėtojai nėra išskirtinai nuskriausti.
„Ilgesnį laukimo terminą miego laboratorijose lemia ne vien šios ligos paplitimas, bet ir tyrimo, kai registruojamos žmogaus gyvybinės funkcijos jam miegant, sudėtingumas, kompleksiškumas bei ilga trukmė. Lietuvoje pacientams iš tiesų tenka laukti planinio tyrimo, tačiau reikia pabrėžti, kad jie gali rinktis bet kurią gydymo įstaigą, už kurios paslaugas sumoka Privalomojo sveikatos draudimo fondas ir kurioje tuo metu yra trumpiausias laukimo laikas. Taigi pacientai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, gali rinktis, pavyzdžiui, Respublikinę Klaipėdos ligoninę, kurioje šiuo metu tyrimo laukiama apie pusmetį, arba Vilniaus Santaros klinikas, kur tyrimo laukiama apie 9 mėnesius“, – aiškino ministro patarėja.

Anot jos, konsultacijos metu specialistai, įvertinę paciento būklę, nustato, kaip skubiai reikalingas šis tyrimas. Jei ligonio būklė reikalauja skubių veiksmų, tyrimas bus atliekamas neplanine, skubos tvarka ir ligoniui laukti eilėje nereikės. Bet nustačius, kad paciento gyvybei pavojaus nėra, siūlomas artimiausias galimas tyrimo laikas.
„Svarbu nepamiršti, kad jeigu šeimos gydytojas, įvertinęs sveikatos būklę, nusprendžia, kad pacientui reikalinga gydytojo specialisto konsultacija, jis privalo nurodyti ne mažiau kaip tris gydymo įstaigas, kuriose teikiamos paskirtos sveikatos priežiūros paslaugos. Ligonis pats gali pasirinkti, kurioje pageidauja jas gauti“, – pabrėžė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

 

 Sutrikimas išauga į ligą

Psichologas Nerijus Ogintas iš Panevėžio teigia, kad ir paprasta nemiga po mėnesio gali tapti rimta liga.

„Miego trūkumas pablogina dėmesio koncentraciją, protinį aktyvumą ir darbinį produktyvumą. Be to, poilsio stoka atsiliepia sveikatai, t. y. ne tik skatina sveikatos sutrikimų atsiradimą, bet ir sergant bei neišsimiegant sunkiau sveikti. Nemiga signalizuoja ir apie kitą slaptą ligą“, – aiškina psichologas.

Anot jo, miego sutrikimai turi įtakos ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Tokie negalavimai siejasi su depresija, priklausomybėmis, psichikos, neurologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir virškinimo ligomis. Nemiga labai artima ir nerimui.

„Kad būtų galima lengviau įsivaizduoti, kaip atrodo dėl nemigos kylantys sunkumai, galiu pateikti pavyzdį, kuris parodo, kaip nemiga dalyvauja problemų grandininėje reakcijoje: neišsimiegojęs žmogus sunkiai kelsis, atsikėlęs prasčiau jausis, tai atsilieps bendraujant su artimaisiais ar kolegomis, bus mažiau dėmesingas, sunkiau seksis atlikti užduotis, bus mažiau motyvuotas, dėl viso to kils papildoma įtampa ne tik žmogaus viduje, bet ir aplinkoje. Atsiranda užburtas ratas, imama galvoti, kad nieko nesugebi“, – sako N. Ogintas.

Dėl prasto miego, pasak psichologo, greičiau kimba virusai, silpsta imunitetas, kyla rizika susirgti širdies ar virškinimo trakto ligomis.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų