Metus lydėjo atradimai ir skandalai

Metus lydėjo atradimai ir skandalai

 

Besibaigiantys metai Panevėžiui buvo išties įdomūs. Jų pradžioje virė politinė kova dėl valdžios, nenuslopusi nė po rinkimų. Metams įsibėgėjant miestas keitėsi kone su kiekvienu mėnesiu – iškilo vandenlenčių parkas, atgaivintas Kultūros ir poilsio parkas, atnaujinimo sulaukė senosios gatvės, pradėta tiesti žiedu miestą apjuosianti Šiaurinė gatvė, iškilo nauji požeminiai atliekų konteineriai, statybų aikštelėmis virto Laisvės aikštė, Jaunimo parkas.

Visgi į Panevėžio istoriją 2019-ieji įeis ne tik kaip miesto renovacijos, bet ir didelių aistrų, piketų metai. Aukštaitijos sostinė gyveno išties karštai, kai vienam skandalui neišsikvėpus, jau įsižiebdavo kitas. Panevėžiečiai protestavo ir dėl medžių, ir dėl „Garso“ kino centro, kilo į kovą ir dėl ministerijos uždaromos vaikų vasaros stovyklos.

Metus temdė ir iškilių Panevėžio krašto asmenybių netektys.

2019-ieji Panevėžiui buvo išties prieštaringi, užtat įdomūs ir gausūs atradimų.

Sausis

Sausis ne vienai Panevėžio įstaigai tapo naujo etapo pradžia.

Panevėžio butų ūkio vadovas Gintaras Ruzgys tapo direktoriaus pavaduotoju, o direktoriumi paskirtas ilgametis pavaduotojas Vidmantas Žukauskas. „Panevėžio būsto“ direktorė Virginija Čiurlienė pati paprašė atleidžiama dėl sveikatos.

Po ilgų paieškų išrinkti ir Panevėžio muzikinio bei „Meno“ teatrų direktoriai. Jais tapo Nerijus Jakštonis ir Anupras Jucius. Naujo vadovo sulaukė ir dar vienas svarbus kultūros židinys – Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Jos direktore išrinkta anykštėnė Jurgita Bugailiškienė pakeitė daug metų šios knygų šventovės vairą laikiusią Rimą Maselytę.

Aukštaitijos sostinei sausis buvo reikšmingas ir dėl dviem Panevėžio krašto partizanams – Bronislovui Juospaičiui-Direktoriui ir Jonui Čeponiui-Vaidevučiui (Vaidilai) skirtos Laisvės premijos. J. Čeponis praėjusį savaitgalį palydėtas į paskutinę kelionę. Laisvės šauklys amžino poilsio atgulė Šlikų kapinaitėse.

Sausį panevėžiečiai prisimins ir dėl dviprasmiškai įvertinto kuriozo. Tarptautinėje turizmo parodoje Aukštaitijos sostinė bandė turistus patraukti ne tik legendiniu siauruku, Lėlių vežimo teatru, bet ir ausį rėžiančia kalbos maniera. Žargoniniai užrašai: „žėk ant ko būlka trupini. Mana draugo močiutė gyven sasyskoj, trečiam narvely“ dalies žmonių buvo priimti kritiškai.

O Panevėžio rajonui sausis atnešė 65 tūkst. eurų uždarbį. Tiek rajono Savivaldybė gavo aukcione pardavusi uždarytos Ėriškių mokyklos pastatą.

Vasaris

Prieš Vasario 16-ąją šalį apskriejo liūdna žinia. Mirė Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, buvęs parlamentaras bei Panevėžio miesto tarybos narys, visuomenės veikėjas Julius Beinortas.

Kino gurmanų dėmesį prikaustė dviejų kino rinkos banginių kovos dėl vietos Aukštaitijos sostinėje. Jos baigėsi tuo, kad dešimtmetį Panevėžyje veikusiam „Forum Cinemas“ teko išsikelti ir užleisti vietą naujam kino teatrui „Apollo“.

Vasaris buvo reikšmingas mėnuo miežiškėnams. Ilgametė Miežiškių kultūros centro direktorė bei įvairių kultūrinių iniciatyvų sumanytoja ir įgyvendintoja Valerija Bartulienė tapo Panevėžio rajono garbės piliete.

Kovas

Pirmasis pavasario mėnuo užėmė kvapą politikams – gyventojai prie balsadėžių nulėmė, kam įduoti miesto ir rajono vairus ateinantiems ketveriems metams. Rinkimų maratonas Panevėžio krašte baigėsi be staigmenų. Rajonas jau penktą kartą meru išrinko valstietį Povilą Žagunį, miestas antrai kadencijai mero pareigas patikėjo Ryčiui Račkauskui.

Pastarasis po pertraukos grįžo į darbą Savivaldybėje – prokuratūra nebesikreipė į teismą dėl R. Račkausko tolesnio nušalinimo nuo pareigų. Byla, kurioje meras kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba, perduota teismui ir iki šiol tebenagrinėjama.

2019-ųjų kovas įėjo į lietuvių literatūros istoriją: pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjo Juozo Masiulio anūkė Karolina Masiulytė-Paliulienė į prancūzų kalbą išvertė Kristijono Donelaičio „Metus“.

Balandis

Padėta pirmoji plyta Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) statybose – Kultūros ministerija skyrė 3 mln. eurų senojo kino centro „Garsas“ rekonstrukcijai į būsimąjį menų centrą.

Miestas vis labiau virto statybų aikštele. Pavasarį statybininkai užėmė Jaunimo parką, toliau darbavosi A. Jakšto gatvėje, pradėjo tvarkyti Maironio taką.

Šis mėnuo Panevėžio savivaldybei išties buvo sėkmingas. Jai pagaliau pavyko parduoti ilgą laiką verslo nedominusius pastatus vaiduoklius: medinį dviejų aukštų pastatą Nevėžio gatvėje, buvusią „Verdenės“ mokyklą, nebaigtą statyti Pilėnų mokyklos pastatą.

Balandį Panevėžyje pradėti įrenginėti požeminiai atliekų konteineriai. Bet modernios šiukšlių talpyklos visgi sulaukė ne tik simpatijų. Kai kas prieš tokią naujovę ėmėsi neįprastos protesto akcijos – konteineriams numatytoje vietoje susėdo ant atsineštų kėdžių.

Tą mėnesį pajudėjo ir naujos Šiaurinės gatvės, sujungsiančios Pramonės ir Smėlynės gatves, tiesimo darbai. Eismo mieste srautus koreguosianti gatvė sulaukė dalies Rožyno gyventojų protestų. Sustabdyti darbus bandyta ir motyvuojant Rožyno miškelyje lakstančiu šermuonėliu, ir skundais Vyriausybei. Visgi nei šermuonėlio neaptikę mokslininkai, nei Aplinkos ministerija projekto nesustabdė.

Balandį Panevėžį paženklino ir didelė nelaimė. Milžiniškas gaisras įsiplieskė Lentpjūvių gatvėje esančioje medienos įmonėje „Elitėja“. Šalia esančių individualių namų gyventojai išgyveno siaubo naktį, baimindamiesi, kad ugnis nušluos ir jų turtą.

Gegužė

Rekordiškai karštą mėnesį Panevėžį kaitino ne tik saulė. Mėnuo atnešė daug įtampos ir nusivylimo. Subliūško Aplinkos ministerijos pažadas Valstybinių miškų urėdijos centrinę būstinę įkurti Panevėžio rajono Katinų kaime. Tam pasirinkta Kazlų Rūda.

Ne juokais įkaito ir aistros dėl kino centro „Garsas“ rekonstrukcijos. Dalis panevėžiečių pradėjo žygius dėl jo paskelbimo kultūros paveldu, kiti stojo į kino centro vietoje numatytojo SEMC pusę. Ažiotažas tęsiasi iki šiol, o į panevėžietiškas kovas įsitraukė net pati prezidentūra.

Po rekonstrukcijos atidaryta Pušaloto gatvė įgavo kitą veidą. O prasidėjęs intensyvus Laisvės aikštės atnaujinimas sukėlė dar vieną audrą, šįkart – dėl iškirstų medžių. Aikštės augmenijos analizę atlikę mokslininkai dendrologai projektą įvertino kaip pavyzdinį, o žalieji Panevėžyje surengė piketą.

Naujienų nepagailėjo Laisvės aikštėje ir jos prieigose triūsę archeologai: atkastas XVIII amžiaus grindinys, miestiečio kiemas, kuriame rado ir pirmąją Panevėžio pašto plombą iš švino, aptikti ir du suardyti maždaug XVII amžiaus kapai.

Birželis

Visoje šalyje registruojant naujus karščio rekordus, savo grožį atskleidė rekonstruojamas Panevėžio dailės galerijos pastatas. Vietoje pilko betono atidengta raudonų plytų siena su pusapvaliais langais.

Aukštaitijos siaurojo geležinkelio vadovą Vismantą Užalinską prislėgė rimti nemalonumai. Prokurorai teismui perdavė baudžiamąja bylą, kurioje buvęs įstaigos vadovas turės aiškintis dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir poros dešimčių tūkstančių eurų pasisavinimo. Pats V. Užalinskas kaltinimus vadino nesąmone.

Teisėsaugos akiratyje atsidūrė ir įmonė „Panevėžio melioracija“. Už tai, kad su keliomis kaimynėmis susitardavo dėl viešųjų pirkimų konkursuose siūlomų kainų, Konkurencijos taryba įmonei skyrė solidžią baudą.

Liepa

Juozo Miltinio dramos teatras vėl įsisuko į intrigų ir skandalų sūkurį. Netvarka, anarchija, teatrinės ir apskritai etikos stoka, atsikratymas senaisiais darbuotojais – tokius argumentus pažėrė teatro darbuotojai vadovams. Skandalai baigėsi tuo, jog rudenį teatro direktorius Vaclovas Blėdis atsistatydino iš pareigų, o laikinai vadovauti stojus Antanui Venckui, netrukus darbą paliko ir meno vadovas Andrius Jevsejevas. J. Miltinio dramos teatras neleido apie save pamiršti iki pat metų pabaigos. Nemenką ažiotažą visuomenėje sukėlė jame pastatytas Artūro Areimos spektaklis „Mūsiškiai“, inspiruotos Rūtos Vanagaitės to paties pavadinimo knygos. Kontroversiškai įvertinto spektaklio visgi aktoriams neteko rodyti pustuštėje salėje – į jo premjeras bilietai buvo šluote iššluoti.

Liepa Panevėžiui dovanojo ypatingos reikšmės įvykį. Artėjant Baltijos kelio trisdešimtmečiui į viešumą išlindo iki šiol paslapty laikyta žinia, jog tokios akcijos idėja gimė Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios rūsyje, kur buvo susitikę trijų Baltijos valstybių atstovai.

Rugpjūtis

Minint Baltijos kelio 30-metį magistralė „Via Baltica“ iš lėktuvų vėl nubarstyta gėlėmis, suvežtomis gyventojų.

Artėjant rugsėjui paaiškėjo, kad remontuojamos „Vilties“ progimnazijos dalis pradinukų naujus mokslo metus pradės Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro patalpose Šiaulių gatvėje.

Rugsėjis

Nors ir virtęs statybų aikštele, Panevėžys 516-ąjį gimtadienį atšventė su trenksmu. Pagrindinis gimtadienio koncertas dar nebuvo sulaukęs tokios minios, kiek susirinko į SEL pasirodymą. Po šventės organizatoriai skaičiavo, jog Egidijaus Dragūno pasiklausyti suplūdo apie 20 tūkst. žmonių.

Pirmasis rudens mėnuo privertė panevėžiečius pakelti akis į dangų. Virš Aukštaitijos sostinės praskriejo meteoras. Mokslininkai spėja, kad jis buvo kumščio arba obuolio dydžio.

Skrydžiu į politinės karjeros aukštumas rugsėjis įsimintinas ir socialdarbiečiui iš Panevėžio Petrui Narkevičiui. Jis tapo žemės ūkio viceministru.

Rugsėjis pažymėtas dar viena skausminga netektimi. Panevėžys neteko džiazo muzikos puoselėtojo, kompozitoriaus, pianisto Rimanto Juozo Bagdono

Spalis

Ruduo į miesto ir rajono gyvenimą, regis, įnešė šiek tiek ramybės. Bene svarbiausia žinia tapo Panevėžio vyriausiosios architektės Daivos Gasiūnienės sprendimas grįžti dirbti į Anykščius. Šiuo metu jos vietą Panevėžyje užėmęs buvęs rajono Savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis.

Panevėžio kraštotyros muziejaus rekonstrukcijos planus sujaukė netikėtumai. Paskutiniąją šių metų dieną turėjęs atverti duris muziejus atidarymą nukėlė į kitų metų vasarą. Paaiškėjo, kad vieno pastatų pamatai per silpni jį atlaikyti.

Lapkritis

Panevėžyje įsižiebė viltis sulaukti modernaus, olimpinius standartus atitinkančio baseino. Savivaldybės paskelbtam trečiam architektūrinių idėjų konkursui pateikta dešimt pasiūlymų. Nugalėtoją planuojama išrinkti sausį.

Lapkritį Panevėžys vėl sujudo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nusprendus likviduoti daugiau kaip 50 metų veikusią vaikų vasaros stovyklą „Trimitas“, susibūrusi grupė pradėjo žygius jai išsaugoti. Nugyventos stovyklos gelbėtojais būti ir į jos sutvarkymą milijonų investuoti nesutiko nei miesto, nei rajono savivaldybės.

Į priekį pajudėjo naujos autobusų stoties reikalai. Savivaldybė sutiko priimti privačios bendrovės pasiūlytą paramą – būsimos stoties techninį projektą.

Gruodis

Metus baigia žinia apie Savivaldybės ir vietinės įmonės pasirašytą rangos darbų sutartį Skaistakalnio parkui atnaujinti. Darbai turėtų trukti iki kitų metų pabaigos.

Įdomi naujiena pasiekė ir ieškančiuosius savo šaknų – baigtos skaitmeninti Panevėžio regiono bažnytinės knygos ir visi jose dar nuo XVII amžiaus sukaupti duomenys apie krikštynas, santuokas, mirtis.

Komentarai

  • Puikūs metai! Kasdien grožiuosi Panevėžio atsigavimu, pasikeitimais. Valio Panevėžiui! 🙂

    • Linkėjimai mūsų miesto merui Račkauskui!

  • pypiec o ne metai – teko man išsinešdinti. Šiurpu.

  • DĖKUI UŽ PANEVĖŽIO ATSINAUJINIMĄ! 🙂 🙂 🙂

  • Puikūs metai ir darbai!

  • Myliu Panevėžį ir didžiuojuosi Panevėžiu !

  • Tegul 2020-aisiais nebebus nei vienos audros stiklinėje!
    https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/audra-stiklineje-baigesi-snipstu/

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (7)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų