P. Židonio nuotr.

Miesto simbolį pargins metalinis seniūnas

Miesto simbolį pargins metalinis seniūnas

Nors tiek į Senvagę, tiek ir jos prieigas dabar geriau kojos nekelti, daugelis panevėžiečių pastebėjo, kad jau kuris laikas dingusios metalinės vėžio ir trijų vyriškių skulptūros.

Laikinai išvyko

Dar prieš Senvagės rekonstrukciją buvo kalbama, jog ši Šiauliuose gyvenančio panevėžiečio menininko Viliaus Purono dovana miestui liks nejudinama, mat perkėlimas gali pakenkti kūriniui. Visgi rekonstrukcijos darbams įsisiūbavus, galiausiai nuspręsta skulptūras pervežti į saugesnę vietą.

Kaip teigė Senvagės rekonstrukcijos projekto vadovas Marius Garbauskas, šiuo metu visos keturios metalinės skulptūros saugomos Bendruomenių rūmų prieigas atnaujinančios įmonės Panevėžio statybos tresto patalpose.

Vyresnio brolio dovana

Beveik dvi tonas sveriančio gyvio ir trijų vyrų iškeldinimas buvo suderintas su jų autoriumi V. Puronu. Nors iš pradžių svarstyta skulptūrų neliesti, visgi jos buvo iškeltos – kitu atveju būtų sudėtinga įgyvendinti rekonstrukcijos darbus.

„Vykdant atnaujinimo darbus, jas teko vis dėlto patraukti. Tai suderinta ir su pačiu autoriumi. Dabar skulptūros saugiai laikomos pas rangovus, o po rekonstrukcijos vėl sugrįš į įprastinę savo vietą“, – patikino M. Garbauskas.

Dabar skulptūros saugiai laikomos pas rangovus, o po rekonstrukcijos vėl sugrįš į įprastinę savo vietą.“

M. Garbauskas

Iš Panevėžio kilęs šiaulietis dizaineris V. Puronas meninę kompoziciją „Panevėžio vėžys“ Aukštaitijos sostinei dovanojo 511-ojo gimtadienio proga. Dizaineris teigė, kad tai tarsi vyresnio miesto, Šiaulių, dovana jaunesniam broliui Panevėžiui. Įgyvendinti šią idėją autoriui padėjo Šiaulių verslininkai ir to paties miesto tardymo izoliatoriaus kaliniai, kruopščiai pagaminę smulkias detales, suvirinę konstrukcijas.

Kontroversiška dovana

Kompozicija iš keturių dalių – vėžio milžino pamėklės, dviejų ponų, optimisto ir skeptiko, bei seniūno su rimbu – V. Puronas įprasmino Panevėžio pradžią menančią legendą, kai senais laikais ėję du ponai ir iš upės išniro vėžio pamėklė. Nuo tada upė tapo Nevėžiu, o šalia pradėjęs kurtis miestas – Panevėžiu. Pats autorius yra teigęs, kad „Panevėžio vėžio“ stilizuoti trijų vyrų siluetai: paltai, laikysena, kepurių formos, primena pokario Panevėžio senamiestiečius. Pasak dailininko, tai dalis vaikystės įspūdžių gyvenant Panevėžyje.

V. Puronas jau seniai garsėja savo skulptūromis, kurios laviruoja ties meno ir šiuolaikinių technologijų riba. Menininkas įsitikinęs, kad skulptūra nėra tik plikas meno kūrinys, tai, anot jo, ir miesto įvaizdžio elementas, patraukiantis praeivių ir turistų žvilgsnius

Šį dizainerį garsina ir Šiaulių simboliu tapusi geležinės lapės skulptūra prie Talšos ežero. Vis dėlto šis jo kūrinys iki šiol vertinamas kontroversiškai: vieniems jis labai patinka, kitiems – kičo apraiška. Taip pat skirtingai panevėžiečiai žvelgia ir į V. Purono „Panevėžio vėžį“ greta Bendruomenių rūmų. Socialiniuose tinkluose pasklidus žiniai, kad „skardiniai ponai“ gali palikti Nevėžio pakrantę, vieni internautai linkėjo Panevėžio legendos personažams grįžti po rekonstrukcijos darbų, kiti džiaugėsi, kad skulptūros bent laikinai nebegąsdins praeivių.

„Sekundės" nuotr.

Kontroversiškai vertinami skardiniai ponai ir vėžys iš rekonstruojamos Senvagės prieigų šiuo metu iškelti į saugesnę vietą, bet po rekonstrukcijos ir vėl turėtų sugrįžti prie Nevėžio. „Sekundės“ nuotr.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų